Kinija ir JAV šiuo metu yra pagrindiniai Europos Sąjungos prekybiniai partneriai, tačiau pastaruoju metu ES santykiai su Kinija išgyvena ne geriausius laikus. Jau kelis metus ES šalių lyderiai kalba apie būtinybę apsisaugoti nuo Kinijos valstybės valdomų įmonių, plečiant naujos kartos 5G interneto tinklą, tuo pačiu autonomiškai sukuriant ir diegiant Europoje ar JAV sukurtas alternatyvas. Taip pat vis atsargiau yra žiūrima į Kinijos infrastruktūros investicijas, kadangi bijoma, kad investicijos iš šios šalies yra nesaugios, jos gali kėsintis į žmonių privatumą arba net būti išnaudojamos kariniams tikslams. Vis dėlto, net ir nepaisant atsargumo, ignoruoti tokį milžinišką prekybos partnerį yra sudėtinga, ypač turint omenyje, koks didelis gamybinis potencialas yra sutelktas Kinijoje.
Europos Sąjunga net septynerius metus derėjosi dėl naujo investicinio ir prekybos susitarimo, kuris turėtų sureguliuoti atitinkamas bendradarbiavimo taisykles, pavyzdžiui, suvienodinti verslo vykdymo sąlygas, apsaugoti ES šalių intelektines nuosavybes Kinijoje ir įtvirtinti Kinijos, kaip patikimo prekybos partnerio, statusą. Nors preliminarus susitarimas jau buvo pasiektas 2020 m. gruodį, šį susitarimą dar turi ratifikuoti ir Europos Sąjungos parlamentas. Vis dėlto, šių metų kovą Kinija įvedė sankcijas ES politikams bei diplomatinėms įstaigoms už išsakytą kritiką Kinijai dėl žmogaus teisių pažeidimų Uigūrų gyvenamame Sindziango regione ir Honkonge, o tai buvo bene pagrindinė priežastis, kuri nulėmė šio susitarimo užšaldymą. Taigi galime matyti, kad šį susitarimą ES parlamentas išnaudoja ir kaip tam tikrą derybinį įrankį siekiant paveikti žmogaus teisių padėtį Kinijoje. Tikėtina, kad toks ES parlamento principinis sprendimas padidins įtampą tarpusavio santykiuose ir bent jau laikinai sumažins galimybes Europos įmonėms patekti į Kinijos rinką.
Tokio balsavimo svarbą atspindi ir žinomų Europos Sąjungos politikų reakcijos bei pasisakymai viešoje erdvėje. Guy Verhofstadtas, buvęs Europos liberalų ir demokratų frakcijos lyderis ir ilgametis ES parlamento narys, teigia, kad kol Kinija neatšauks savo sankcijų Europos politikams, sutartis ir išliks užšaldyta. Jam antrina ir Reinhardas Butikoferis, taip pat ilgametis ES parlamento narys atstovaujantis Žaliųjų partiją, teigdamas, kad paskelbdama sankcijas Kinija apsiskaičiavo ir turėtų permąstyti savo poelgius.
Raigirdas Boruta: Kinijos atsakas yra neapskaičiuotas
Rytų Europos studijų centro asocijuotas analitikas ir Kinijos programos ekspertas Raigirdas Boruta teigia, kad šis susitarimas tarp Europos Sąjungos ir Kinijos visų pirma būtų naudingas pačiai Europos Sąjungai dėl galimybės atverti naują rinką, tačiau pastarųjų metų politinės ir saugumo tendencijos verčia permąstyti iki šiol keltus prioritetus.
„Kalbant apie investicinę aplinką ir žvelgiant į paskutinius penkerius metus, susidomėjimai tiek ir Kinijos investuotojų, tiek Europos investuotojų į abi šias rinkas tikrai išaugo. Nuo 2008 metų Kinijos investuotojai išreiškė susidomėjimą pramone puslaidininkių sferose Europoje, tad tikrai, žvelgiant į kelis paskutinius metus, investicijos yra išaugusios. Tad ši sutartis, kuri šiuo metu yra užšaldyta, galima teigti, yra iš dalies naudinga Europai. Ši sutartis siekė pakeisti 25 dvišalius investicinius susitarimus į vieną ir vienas iš pagrindinių tikslų buvo atverti Kinijos rinką būtent specifiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, didelis susidomėjimas yra rodomas Kinijos elektrinių automobilių rinkai. Kalbant apie Europos investuotojus Kinijoje, jie visada susidurdavo su gana griežtomis taisyklėmis ir gana dideliais barjerais, tad ši sutartis norėjo tokias problemas išspręsti. Taigi, iki šios sutarties situacija nebuvo naudinga Europai“, – teigė Kinijos ekspertas.
Vis dėlto, nepaisant to, kad sutartis būtų ekonomiškai naudinga, tai nėra vienintelis faktorius, kuris nulemia tolimesnes bendradarbiavimo perspektyvas. Ne ką mažiau svarbios yra ir žmogaus teisių, saugumo ir geopolitinės sritys. Galime pastebėti, kad pastaraisiais metais Vakarų šalys vis dažniau ir aštriau išsako kritiką Kinijai dėl žmogaus teisių pažeidimų šioje šalyje, tačiau net ir nepaisant šių pasisakymų, ekonominis bendradarbiavimas ir toliau vyko. Dėl to iškyla klausimas, kodėl būtent šį kartą ES parlamentas nusprendė atsakyti taip griežtai? Kaip vieną iš pagrindinių priežasčių galima įvardinti ir pačios Kinijos apsiskaičiavimą bei galimo ES atsako neįvertinimą.
„Kinijos sankcijų paskelbimas ir atsakas į Europos Sąjungos sankcijas, akcentuojant Sindziango regiono žmogaus teisių problemas, yra gana neapskaičiuotas žingsnis. Kinija pasirinko 5 ES parlamento narius, kurie yra iš 4 pagrindinių politinių grupių parlamente, todėl tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sutartis yra užšaldyta šiuo metu. Yra naivu tikėtis, kad ES parlamentas patvirtins sutartį, kadangi nei viena politinė grupė parlamente nenorės patvirtinti šios sutarties jei jos narys yra sankcijų sąraše. Iš Kinijos pusės tai yra trumparegiškas žingsnis ir tai tikrai pakenkė sutarčiai ir manau, kad greitu metu jokių postūmių šitame procese nebus. Kinija nesitikėjo tokio atsako, nes ši sutartis yra visų pirma skirta pagerinti Europos investuotojų situaciją, o Kinijai tai nėra strategiškai svarbi sutartis. Tai yra labiau simbolinis Kinijos ir Europos bendradarbiavimo ženklas, o šios sankcijos parodo, kad Kinija net ne itin rimtai žiūrėjo į šią sutartį ir ji nemato didelių galimų laimėjimų šioje sutartyje“, – svarstė R. Boruta.
Kadangi Kinija žvelgia į galimą tolimesnį bendradarbiavimą su ES iš dominuojančios pozicijos, nenuostabu, kad ir Kinijos žiniasklaidoje dominuoja pakilios nuotaikos. Kadangi susitarimas būtų pragmatinis sprendimas, bet kokia išsakoma kritika Kinijos atžvilgiu yra dažnai nurašoma kaip nereikšminga, kuri neatspindi realių nuotaikų Europoje. Be to, Kinija visada yra pasiruošusi vystyti ir dvišalius santykius, net ir pačios Europos Sąjungos viduje. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad toks situacijos pateikimas Kinijoje yra kiek neatitinkantis realybės, kadangi balsavimo metu ES parlamentas priėmė sprendimą gana didele balsų persvara.
„Vyraujanti mintis Kinijos žiniasklaidoje yra ta, kad vis aštrėjanti kritika žmogaus teisių srityje yra viso labo mažos politikų grupelės nuomonė, kuri neatspindi dominuojančios nuomonės tiek ir ES parlamente, tiek ir Europos Sąjungoje. Taigi, Kinija tikisi, kad tai yra tik trumpalaikė problema, kuri bus išspręsta, nes tai yra į naudinga Europai. Teigiama, kad pati Kinija neatsisako šio sutarties ir tiesiog laukia, kol Europa pasirašys. Be to, Kinijos spaudoje yra akcentuojama, kad tai nepaveiks ES ir Kinijos prekybinių ryšių ir Kinijos tęstinį darbą plėtojant dvišalius santykius su tam tikromis ES šalimis. Pavyzdžiui, Kinijos užsienio reikalų ministras yra suplanavęs susitikimus su Lenkijos, Serbijos, Airijos ir Vengrijos valstybių atstovais dėl glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo. Kol ši sutartis yra užšaldyta, Kinija ir toliau stengiasi stiprinti dvišalius santykius su Europos valstybėmis“, – kalbėjo R. Boruta.
Ar verta tikėtis sutarties „atšildymo“?
Nors Kinijai dvišalių santykių formatas nėra toks ekonomiškai ar politiškai patrauklus kaip susitarimas su visa Europos Sąjunga, neretai tai būna daug paprastesnis ir greitesnis būdas susitarti dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Vienos valstybės skaidrumo reikalavimai, priklausomai nuo jos intereso, dažnai negali susilyginti su ES keliamais skaidumo standartais ir reguliaciniais mechanizmai, dėl ko bet koks sąlygų persvarstymas gali užtrukti net ne vienerius metus arba net apskritai atbaidyti Kiniją nuo naujų susitarimų.
„Gana sunku yra rasti konsensusą tarp Europos Sąjungos ir Kinijos, nes ES stengiasi įtraukti gana daug skirtingų reguliacinių sričių, pavyzdžiui, darbo teisės ir gamtosaugos klausimus, ir Kinijai yra sudėtinga tvarkyti visus šiuos klausimus. Taip pat kalbama apie norą įvesti daugiau aiškumo, skaidrumo į Kinijos valstybinių įmonių veiklą ir jų subsidijavimo procesus. Kinijai tai kelia daug problemų, be to reikia turėti omenyje ir painų biurokratinį aparatą pačioje Kinijoje, dėl to Europai nėra lengva įžengti į šią rinką“, – teigė Kinijos ekspertas.
Vertinant tolimesnes Kinijos ir ES bendradarbiavimo, prekybos ir investicijų perspektyvas, labai svarbu yra atkreipti dėmesį ir į geopolitinį dėmenį. Lietuvos institucijos jau ne kartą Kiniją yra išskyrusios kaip potencialią saugumo grėsmę, o JAV dar praeitame dešimtmetyje pradėjo taip vadinamus prekybos ir technologijų karus su Kinija. Dėl šių priežasčių jau galime matyti besiformuojantį geopolitinį Vakarų šalių aljansą, kuris yra skirtas atremti Kinijos besiplečiančią įtaką.
„Aš nesu pozityvus kalbant apie šią sutartį, nes pastaruoju laikotarpiu yra matomas ryškus konfrontacijos padidėjimas su Kinija. Gana daug problemų kyla Kinijos investuotojams Europoje, nes yra daug pavyzdžių, kai investicinės sutartys yra tiesiog nutraukiamos nacionalinio saugumo sumetimais. Ateityje ši tendencija tik ryškės ir nesu tikras dėl šios sutarties ateities. Šiuo metu išryškėjo gana aiškus krypties pasikeitimas, kalbant apie konfrontaciją su Kinija. Europos ir JAV pozicijos Kinijos atžvilgiu suvienodėjo ir jei ši sutartis būtų priimta, būtų sunku derinti tolimesnes JAV ir ES pozicijas. Be to, Kinijos žiniasklaida dažnai pabrėžia, kad Europa prieš JAV prezidento Joe Bideno atėjimą į valdžią vykdė gana savarankišką ekonomiką politiką Kinijos atžvilgiu, tačiau dabar pasipylė sankcijos Kinijai ir ES neteko nepriklausomybės savo santykiuose su Kinija“, – prognozavo R. Boruta.