Išskyrė pagrindinius tikslus: per metus jiems skirs 20 milijardų eurų
Kaip skelbia Tarpvyriausybinė biologinės įvairovės ir ekosistemų mokslo ir politikos organizacija, vienai iš aštuonių gamtoje sutinkamų rūšių gresia išnykimas – tai sudaro apie milijoną rūšių. Reaguojant į šią problemą, gegužės 27–28 dienomis Europos Parlamento Aplinkos komitete buvo aptarinėjami biologinės įvairovės strategijos 2030-iesiems tikslai.
EP nariai pritaria ES biologinės įvairovės strategijos siekiui užtikrinti, kad iki 2050 m. būtų atkurtos pasaulio ekosistemos, tuo pačiu užtikrinant reikiamą jų apsaugą.
Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnės biologinės įvairovės strategijos 2020-iesiems tikslų įgyvendinti nepavyko, EP nariai pabrėžia, kad naujojoje strategijoje turi būti tinkamai atsižvelgta į penkis pagrindinius gamtos pokyčių veiksnius – žemės ir jūros naudojimą, tiesioginį organizmų naudojimą, klimato kaitą, taršą bei invazinių rūšių poveikį.
Biologinės įvairovės strategijos aptarime europarlamentarai sutinka, jog iki 2030 metų turėtų būti apsaugota mažiausiai 30 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų, iš kurių bent trečdalis, įskaitant visus senuosius ES miškus, turėtų įgyti griežtai saugomų ir neliečiamų teritorijų statusą.
Siekiant užtikrinti gyvūnų ir nykstančių rūšių apsaugą, europarlamentarai ragina ES nutraukti komercinę prekybą nykstančiomis rūšimis ir jų dalimis.
Pokyčių siekiama ir miestų teritorijose – europarlamentarai pritaria, kad būtų sukurta Europos miestų ekologiškumo platforma. Siūloma iškelti ir privalomus įgyvendinti tikslus, pavyzdžiui, nustatyti minimalią žaliųjų stogų dalį naujuose pastatuose ir uždrausti cheminių pesticidų naudojimą.
Už strategijoje numatytus tikslus balsavo 62 europarlamentarai, 4 balsavo prieš, o 12 – susilaikė. Biologinės įvairovės strategijos tikslų įgyvendinimo priemonėms Europoje siūloma skirti 20 milijardų eurų per metus.
Milijonui rūšių gresia išnykimas: dėl to kalta žmogaus veikla
Komentuodamas pastarųjų dienų biologinės įvairovės tikslų aptarimą, Europos Parlamento narys profesorius Liudas Mažylis pirmiausia pabrėžia, kad ši problema – itin opi.
„Deja, reikia pripažinti, tačiau biologinė įvairovė patiria nuolatinį nykimą. Mažėjant jai, neigiamai veikiama ne tik gamta, bet ir žmonės. O juk ir pati žmonija yra biologinės įvairovės dalis. Iškalbingas ir apmaudus faktas – per pastaruosius 40 metų dėl žmogaus veiklos laukinės gyvūnijos populiacijos pasaulyje sumažėjo 60 proc. Dar maždaug 1 mln. rūšių kyla grėsmė išnykti. Šie procesai vyksta tiesiogiai dėl žmonių veiklos arba tos veiklos padarinių: gamtos išteklių pereikvojimo, taršos, invazinių rūšių, taip pat klimato kaitos. Todėl būtina mesti visas pastangas, kad biologinės įvairovės nykimas būtų sustabdytas“, – įsitikinęs L. Mažylis.
Anot jo, šių tikslų įgyvendinimas Europos Sąjungai kainuos brangiai, tačiau kito kelio nėra – nesiimant būtinų priemonių, ateityje patirsime tik dar daugiau žalos.
„Nors šis iššūkis pareikalaus didžiulių viešųjų ir privačių investicijų, pasirinkimo neturime. Kitu atveju, tokie reiškiniai kaip, pavyzdžiui, zoonozinės ligos, prie kurių priskiriamas ir COVID-19 pandemiją sukėlęs koronavirusas, tik stiprės. Dabartinė pandemija turėjo mus daug ko išmokyti. Privalome ne tik naudotis gamtos teikiamomis dovanomis, bet ir stengtis jas išsaugoti bei puoselėti“, – pabrėžia L. Mažylis.
Ateityje laukia daugiau svarbių iniciatyvų
Europarlamentaras teigia besidžiaugiantis, kad šiandien kalbama apie Biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. L. Mažylis tiki, kad ateityje ši strategija virs į daug svarbių iniciatyvų, o raginimas imtis daugiau veiksmų kovojant su biologinės įvairovės nykimu įgaus dar konkretesnį pavidalą.
Jis pastebi, kad Europos Parlamente nuomonių dėl strategijos užtikrinimo tikslų ir jų įgyvendinimo yra įvairių, tačiau pats ketina pritarti visoms kryptims, kurios pasirodys tinkamos ir reikalingos, o kartu ir įgyvendinamos.
„Būtent iniciatyvų įgyvendinimas turi vaidinti svarbų vaidmenį. Taip pat – bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis. Jeigu norime užtikrinti, kad biologinės įvairovės nykimas būtų stabdomas, reikia rasti kelią, kuris neužkrautų papildomos naštos. Manau, šiuo atveju svarbiausia rasti tinkamą balansą. Kadangi Biologinės įvairovės iki 2030 m. strategija pristatyta kartu su „Nuo ūkio iki stalo“ strategija, tai įrodo jų, ir, tuo pačiu, jų tikslų neatsiejamumą. Žvelgiant plačiau, vienaip ar kitaip, kovą su biologinės įvairovės nykimu palies ne vienas būsimas teisės aktas“, – teigia L. Mažylis.
Dar 2019 m. gruodį pristatytame Europos žaliajame kurse išskirta, kad trečias pagal svarbą biologinės įvairovės nykimo veiksnys – klimato kaita. Tai primindamas, profesorius pastebi, kad net ir tos iniciatyvos, kurios galbūt tiesiogiai nėra orientuotos į biologinės įvairovės nykimo klausimą, prisidės prie problemos sprendimo.
ES valstybės raginamos visapusiškai laikytis įpareigojimų
Paklaustas, kokius pokyčius Europos Sąjungos gyventojai galės pajusti po šių balsavimų, profesorius akcentuoja, jog pirmiausia gyventojai įsitikins, kad biologinės įvairovės klausimui ketinama skirti daug dėmesio.
„Dabar turėsime aiškų signalą, kuria kryptimi norime eiti ir ko tikimės. Visos Komisijos Biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m. pasiūlytos kryptys, pavyzdžiui, investicijos į gamtos apsaugą ir atkūrimą, tvarių ūkininkavimo praktikų skatinimas, atrodo svarbios. Svarbiausia – kaip jas įgyvendinsime.
Tą akcentuoja ir pranešimas, dėl kurio balsavome – primygtinai raginta valstybes nares visapusiškai laikytis įpareigojimų, nustatytų esamais ES gamtos apsaugos teisės aktais, pabrėžta, kad sėkmingas strategijos įgyvendinimas priklauso nuo visų veiklos vykdytojų. Taip pat džiaugiuosi, kad pranešime buvo išskirtas mokslinių tyrimų ir švietimo vaidmuo“, – sako L. Mažylis.
