ES taisyklėse numatytos penkios gyvūnų laisvės: kaip sekasi jas užtikrinti?
„Pirmiausia turime suprasti, kad ūkininkai tikrai nesiekia sukelti gyvūnams kančių. Kartais plačiai nuskamba išskirtinio žiaurumo atvejai – kaip ir visur, tarp ūkininkų taip pat pasitaiko nedorų žmonių – tačiau absoliuti dauguma gyvūnams siekia geriausio. Tai kartu užtikrina ir geresnes pačių ūkininkų pajamas – serganti karvė neduos pakankamai ir geros kokybės pieno, o prastomis sąlygomis užauginta audinė neturės gražaus kailio“, – kalba europarlamentaras Juozas Olekas.
Pasak J. Oleko, EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete svarstomi klausimai, siekiant subalansuoti ūkininkų interesus bei gyvūnų teises. Europos Sąjungoje turime bene griežčiausius gyvūnų gerovės standartus pasaulyje, tačiau, sako politikas, būtina užtikrinti jų laikymąsi. ES gyvūnų gerovės taisyklės apima penkias laisves:
– laisvę nuo alkio ir troškulio;
– laisvę nuo diskomforto;
– laisvę nuo skausmo, sužeidimų ir ligų;
– laisvę išreikšti natūralų rūšies elgesį;
– laisvę nuo baimės ir kančios.
Deja, gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ atstovė Akvilė Jurevičiūtė pasakoja apie kiek kitokią realybę: „Šiuo metu absoliuti dauguma gyvūnų industrinėse fermose laikomi jų poreikių visiškai neatitinkančiose sąlygose. Tai leidžia įstatymai. Pavyzdžiui, apie 2,4 mln. vištų savo gyvenimą praleidžia A4 formato lapo plote, kuriame jos negali išskleisti sparnų. Ten jos neturi galimybės maudytis smėlyje, todėl būna apniktos parazitų. Apie 2 mln. kanadinių audinių laikomos narvuose, kurių plotas lygus dviems A3 formų lapams. Jos negali raustis, plaukioti vandenyje, medžioti ar bėgioti. Tuo tarpu 54 mln. viščiukų broilerių negali išlaikyti savo svorio, nes dėl antibiotikų yra priversti per greitai augti.“
Tam, kad būtų lengviau suprasti, kaip šie gyvūnai jaučiasi, pasak A. Jurevičiūtės, reikėtų įsivaizduoti, kaip jaustumės mes, jei visą savo laiką turėtume leisti viename kvadratiniame metre: „Gyvūnai, kaip ir mes, geba jausti stresą, skausmą ir baimę. Tiek vištos, tiek audinės, negalėdamos patenkinti savo būtiniausių natūralių poreikių, kenčia ir patiria daug streso, todėl pradeda graužti ar kapoti save bei kitus gyvūnus“.
Skirtingų šalių patirtis skiriasi
Anot europarlamentaro, EP dar pernai įsteigė laikinąjį komitetą, tiriantį gyvūnų transportavimo problemas:
„Tapęs to komiteto pakaitiniu nariu, išsamiau susipažinau su šiuo klausimu, diskutavau su Lietuvos valstybinių institucijų atstovais, mokslininkais ir ūkininkais. Viena aišku – gyvūnai, vežami į kitas šalis veisimui ar skerdimui, yra sąmoningos būtybės, kurias reikia apsaugoti nuo nereikalingų kančių. ES teisės aktai nustato reikalavimus pervežimo sąlygoms. Tačiau jų ne visada laikomasi – ypač tai sunku užtikrinti vežant gyvūnus į trečiąsias šalis, kur, pavyzdžiui, trūksta aikštelių gyvūnams išleisti.“
Sankcijos dėl reikalavimų nevykdymo, kalba J. Olekas, yra skirtingos: štai pavyzdžiui Danijoje vairuotojai net atsisako vežti gyvūnus, bijodami labai griežtų sankcijų ir bausmių. Tuo tarpu Lietuvoje ūkininkai yra nepatenkinti transporto įmonių atsakomybės trūkumu.
Bendra visos Sąjungos atskaitomybės taisyklių sistema, sako EP narys, galėtų padėti tai išspręsti, o gyvų gyvūnų eksporto į ne ES šalis problemų sprendimą reikėtų įtraukti į ES prekybos susitarimus:
„Norint sukurti visos Sąjungos bendrą atskaitomybės sistemą, turime turėti ir technines galimybes įgyvendinti bendras taisykles. Vienas galimas pasiūlymas – įpareigoti įmones, vežančias gyvus gyvūnus, naudoti vieną navigacijos sistemą, kuri suteiktų prieigą prie informacijos valstybinėms veterinarijos tarnyboms. Jei šios tarnybos galėtų bet kada prisijungti prie sistemos ir stebėti gyvūnų padėtį bei transporto priemonės vietą, tai sustiprintų atskaitomybę, o kelionę patvirtinančios institucijos galėtų užtikrinti, kad plano yra laikomasi“, – idėja dalinasi politikas.
Pasak „Tušti narvai“ atstovės, daugybę problemų išspręstų įstatymas, kuris priverstų ūkininkus laikyti gyvūnu sąlygose, kuriose gyvūnai galėtų patenkinti savo poreikius: „Vokietija priėmė panašų įstatymą, kai kailinių žvėrelių fermose gyvūnai turėjo būti laikomi būtent taip. Ten visos fermos palaipsniui bankrutavo.“
Gyvūnai narvuose: ar yra skirtumas, kokius kiaušinius pirksime?
Šių metų balandį EP buvo diskutuojama ir apie milijoninio europiečių palaikymo sulaukusią piliečių iniciatyvą dėl draudimo ūkiuose laikomus gyvūnus auginti narvuose.
„Ši iniciatyva sulaukė nemažo atgarsio ir buvo pristatyta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, kur išklausėme ir gyvūnų gerovę ginančių organizacijų, ir ūkininkų atstovus. Kaip jau minėjau, gyvūnų gerovės užtikrinimas yra labai svarbus, tačiau turime atsižvelgti ir į tokius aspektus, kaip maisto kaina, smulkių ir vidutinių ūkininkų padėtis kaime. Svarbu rasti balansą tarp šių interesų, o sprendimus priimti remiantis konkrečiais faktais, mokslininkų tyrimais“, – kalba J. Olekas.
Gyvenimas narvuose, sako A. Jurevičiūtė, gyvūnams sukelia didelę kančią: „Vienintelė priežastis, kodėl jie vis dar tebelaikomi tokiose sąlygose – ūkininkų interesas sutaupyti visur, kur jie gali tai padaryti. Žinoma, jie tai daro gyvūnų sąskaita.
Labai džiaugiuosi, jog Europos piliečių iniciatyva „End The Cage Age“, kuria siekiama uždrausti industrinėse fermose gyvūnus laikyti narvuose, sulaukė didelio europiečių palaikymo. Atgyvenusioms industrinių fermų praktikoms Europoje vietos nebeturėtų būti. Labai tikiuosi, jog tą patį pasakys ir Europos Komisija, nuo kurios sprendimo priklauso šios iniciatyvos ateitis.“
Akvilė pasakoja, kodėl apskritai svarbu kelti gyvūnų laikymo narvuose klausimą: „Didžioji dalis gyvūnų, laikomų narvuose, niekada nemato saulės šviesos, nejaučia tvirtos žemės po kojomis, tik vielines grotas. Jie laikomi jiems nepritaikytose sąlygose. Kenčiantys gyvūnai dažnai žaloja save ir kitus gyvūnus.“
Be to, anot pašnekovės, verslas girdi klientų siunčiamą žinutę, tad nuo mūsų pačių priklauso daugiau, nei įsivaizduojame: “ 2017 m., kai „Tušti narvai“ pradėjo projektą „Kiaušinių kaina“, kuriuo siekiame, jog Lietuvoje nebeliktų narvuose laikomų vištų fermų, tik 3 % visų vištų dedeklių Lietuvoje buvo laikomos ne narvuose. Vien dėl to, jog žmonės skatino verslus nustoti prekiauti iš prasčiausių sąlygų atkeliaujančiais kiaušiniais ar nenaudoti jų savo gaminiuose ir patiekaluose, šiuo metu ne narvuose laikomos jau 17 % vištų.“
