„Perėjimas prie žalesnės ekonomikos yra neišvengiamas, kadangi dėl įvairios žmonių veiklos klimatas šyla ir tik didelių pastangų dėka šis procesas gali būti sustabdytas. Nedarydami nieko būtume negrįžtamų klimato kaitos padarinių – dažnesnių potvynių, karščio bangų, liūčių, viesulų ir kt., stebėtojai. Deja, tai neskamba itin maloniai“, – sako Europos Parlamento narys Liudas Mažylis.

Siekis iki 2050 m. pasiekti klimatui neutralią ekonomiką, pasak europarlamentaro, pareikalaus dar neregėtų resursų ir pastangų, tad finansinė pagalba labiausiai nuo pertvarkos nukentėsiančioms teritorijoms yra būtina.

Tinkami projektai pertvarkys šalių ekonomiką

Fondo paketą sudaro 7,5 mlrd. eurų iš 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos ir dar 10 mlrd. eurų iš Europos ekonomikos gaivinimo priemonės. Šis fondas padės ES šalims sumažinti perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui socialinį ir ekonominį poveikį.

TPF yra pirmasis Teisingos pertvarkos mechanizmo ramstis – pagrindinė priemonė, kurios lėšomis bus remiami regionai, pramonės subjektai ir darbuotojai, kuriuos labiausiai paveiks Europos žaliojo kurso įgyvendinimas.

Lietuvos gyventojai pajus pasikeitimus

„Lietuva, kaip ir kiekviena valstybė narė, galės pasinaudoti programa ir siūlomomis investicijomis, kad prisitaikytų prie perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tam, kad būtų galima pasinaudoti parama, visų pirma, turės būti parengtas Lietuvos teisingos pertvarkos planas, o jame išskirti labiausiai paveikiamų regionų problemos ir poreikiai, – pažymi L. Mažylis, – Galimų projektų laukas platus – tai ekonomikos įvairinimas ar pertvarkymas, neutralaus poveikio klimatui siekis, žiedinės ekonomikos skatinimas, darbo vietų kūrimas ir pan. Visa ta yra nukreipta į vieną pagrindinį tikslą – nepalikti nieko užnugaryje.“

Liudas Mažylis (Europos Parlamento nuotr.)


Galės būti remiamos produktyvios investicijos į mažas ir vidutines įmones, verslo inkubatorius, mokslinius tyrimus ir inovacijas, aplinkos atkūrimą, tvarų judumą, švarią energetiką, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, taip pat esamų įrenginių pertvarkymą, siekiant sumažinti anglies dioksido taršą ir išsaugoti darbo vietas.

Perėjimas prie žalesnės ekonomikos, anot europarlamentaro, labiausiai paveiks tuos sektorius, kurie yra taršiausi ir generuoja daugiausiai ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos): „Skaičiuojama, kad Lietuvoje ŠESD rodiklis pramonėje yra vienas didžiausių ES. Daugiausia ŠESD generuoja tokios pramonės sritys kaip trąšų ir cemento gamyba, naftos perdirbimas. Tad, manau, šiems sektoriams turės būti skiriama daug dėmesio. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad vienaip ar kitaip persitvarkyti turės ir kiti sektoriai. Lietuvoje pirmūnais neigiama prasme pagal išmetamą ŠESD kiekį yra transporto, energetikos, žemės ūkio, atliekų sektoriai. Pasikeitimų ir intensyvesnio darbo juose tikrai turės būti (pavyzdžiui, didinant daugiabučių modernizavimo apimtis, skatinant darnaus judumo kultūrą), iššūkių laukia tikrai nemažai“.

Žemės ūkis
Foto: Shutterstock


Pagalba sunkumų patiriančioms įmonėms ir papildomos lėšos labiausiai gamtą tausojančioms šalims

ES valstybės turės pateikti savo teisingos pertvarkos planus ir juose nurodyti labiausiai nuo energetikos pertvarkos nukentėjusias teritorijas, kurioms ketina skirti daugiausiai iš TPF gautų išteklių.

Jei TPF ištekliai po 2024 m. gruodžio 31 d. būtų padidinti, EP iniciatyva bus pradėtas taikyti Žalumo atlygio mechanizmas. Pagal jį šalys, reikšmingai sumažinusios pramonės išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, gaus daugiau papildomų lėšų.

Sunkumų patiriančios įmonės galės gauti paramą pagal laikinąsias ES valstybės pagalbos taisykles. Valstybės galės savo nuožiūra perkelti į šį fondą dalį lėšų iš kitų sanglaudos fondų. ES lėšomis galės būti finansuojama iki 85 proc. investicijų mažiau išsivysčiusiuose regionuose, iki 75 proc. – pereinamuosiuose regionuose ir iki 50 proc. – labiau išsivysčiusiuose regionuose.

Valstybės galės naudotis TPF parama tik prisiėmusios įsipareigojimus iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Dar nepatvirtinusios šio tikslo valstybės narės galės gauti tik 50 proc. joms numatyto asignavimo.

TPF parama nebus teikiama investicijoms į iškastinį kurą, atliekų deginimui, atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimui ar jų statybai, taip pat su tabako gaminiais susijusiai veiklai.

ES teisėkūros institucijos jau pasiekė preliminarų susitarimą dėl TPF. Oficialiai jį patvirtinus ES Tarybai, reglamentas įsigalios dvidešimtą dieną po jo paskelbimo ES oficialiajame leidinyje.