Investicijos gali duoti keturgubą naudą
Vasario 9 d. Europos Parlamentas patvirtino 672,5 mlrd. eurų dydžio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, skirtą padėti ES šalims kovoti su pandemijos padariniais. Jos lėšomis bus remiamos viešosios investicijos ir reformos valstybėse narėse, padedama joms šalinti COVID-19 pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį, taip pat spręsti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos keliamus uždavinius. Preliminarus susitarimas dėl šio paramos paketo tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos buvo pasiektas 2020 m. gruodį.
Derybose su Taryba EP nariai reikalavo, kad šalys pinigus naudotų laikydamosi ES prioritetų. „ES ekonomikos gaivinimo pinigai bus skirti ES prioritetams. ES atsigavimas nebus pinigų mašina nacionalinei politikai ir vidaus darbotvarkėms“, – teigė Europarlamento narys.
Kita Europos parlamento narė Eider Gardiazabal pabrėžė, kad nors fondai turėtų sušvelninti tiesioginį socialinį krizės poveikį, jie taip pat turėtų remti ilgalaikius ES tikslus, tokius perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimas. „Turime nepamiršti, kad tai yra svarbiausia investicijų programa ateinančiais metais, ir mes turime šia galimybe pasinaudoti“, – teigė ji.
Pasak V. Sinkevičiaus, Europos parlamentas siūlo visas krizes – klimato, sveikatos, ekonominę ir, galų gale, socialinę – spręsti vienu metu: „Į koronaviruso sukeltą krizę turėtumėme žvelgti kaip į galimybę siekti pokyčių visose srityse. Tai yra atstatyti ekonomiką, atsižvelgiant į ateities iššūkius bei kurti sveikesnę ir negandoms atsparesnę visuomenę. Dėl to 37 proc. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų šalys narės turėtų skirti žaliajai pertvarkai. Šiuo atžvilgiu Lietuva nėra išimtis. Lietuvos nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą sudaro 2,22 mlrd. eurų suma, kurios 37 proc. turės būti skiriama projektams, skatinantiems žaliąją pertvarką“.
„Investuojant į žaliąją pertvarką dabartiniu laikotarpiu galima nuveikti labai daug ir padaryti didelį pokytį ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu.Trumpuoju laikotarpiu tai padės Lietuvai sukurti darbo vietas, kurių nemažai prarasta per pandemiją. Ilgainiui šios investicijos padės sukurti dar daugiau skirtingų naudų, įskaitant kurti sveikesnę aplinką šalies gyventojams“, - sako V. Sinkevičius.
Investicijos į atsinaujinančių išteklių energetiką, pasak ekonomisto, galėtų duoti net keturgubą naudą: sumažinti elektros sąskaitas gyventojams, spręsti klimato kaitos problemą, padėtų sumažinti priklausomybę nuo importuojamų energetikos išteklių, o taip pat ir sukurtų galimybes verslui, kuris vystytų ir gamintų atsinaujinančių išteklių energetikos technologijas.
„Siūlome šalims narėms naują renovacijos bangą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, sumažinti šildymo sąskaitas gyventojams ir energetinį skurdą, kuris ypač aktualus Lietuvai (dažnas už šildymo sąskaitą Lietuvoje atseikėja dešimtadalį gaunamų pajamų), o taip pat padėtų kurtis naujoms darbo vietoms. Beje, pastatų renovacija yra vienas iš efektyviausių būdų kurti darbo vietas. Galų gale, Lietuva galėtų kurti tvaresnę transporto sistemą, investuodama į elektromobilių stotelių infrastruktūrą, netaršų miesto transportą, mikromobilumo sprendimus, kas leistų sumažinti oro ir triukšmo taršą miestuose“, - atkreipia dėmesį V. Sinkevičius.
Didžiausias ir novatoriškiausias ES planas
Šis planas beveik penkis kartus viršija ES metinį biudžetą ir šiandien dienai yra didžiausias planas istorijoje. Plane numatoma teikti finansinę paramą valstybėms narėms kaip dotacijas (390 mlrd. EUR) ir paskolas (360 mlrd. EUR).
Šis planas prisidės prie ES 1,1 trln. EUR septynerių metų biudžeto, taigi bendras finansinis „paketas“ siekia net 1,8 trln. EUR. Šis finansinis paketas yra ES atsakas į koronaviruso krizės socialinio ir ekonominio poveikio sušvelninimą.
Per ateinančius septynerius metus (2021–2027 m.) ES ekonomika bus remiama papildomomis 60 proc. lėšų, palyginti su dabartiniu laikotarpiu (2014–2020 m.). Tai daro ES atkūrimo planą nepaprastu atsaku į precedento neturinčią situaciją.
Finansuojama iš ES biudžeto, „Next Generation EU“ (NGEU, „Naujos kartos ES) yra didžiausia ir novatoriškiausia priemonė, kurią ES kada nors pasiūlė atstatyti savo ekonomiką ne tik dėl finansinės paramos dydžio, bet ir dėl jos finansavimo būdo tarpusavyje susiejant ekonomikos atkūrimo priemones ir ES tikslus bei vertybes.
672,5 mlrd. € vertės Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) yra ES neeilinių pastangų gaivinti ekonomiką – NGEU priemonės pagrindas.
Šios lėšos padės valstybėms narėms spręsti COVID-19 pandemijos ekonominio ir socialinio poveikio problemas, kartu užtikrinant, kad jų ekonomikose būtų vykdomos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir jos taptų tvaresnės ir atsparesnės.
Pinigus pasidalins pagrindinės 6 sritys
Kad gautų paramą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, ES šalių buvo prašoma savo planuose nustatyti nuoseklų projektų, reformų ir investicijų rinkinį šešiose politikos srityse. Tai yra:
-žalioji pertvarka
-skaitmeninė transformacija
-pažangus, tvarus ir integracinis augimas bei darbo vietos
-socialinė ir teritorinė sanglauda
-sveikata ir atsparumas
-naujai kartai, įskaitant švietimą ir įgūdžius, skirta politika.
ES šalys iki 2021 m. balandžio 30 d. turėjo pateikti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuose būtų išdėstytos reformų ir investicijų darbotvarkės iki 2026 m. Tada Komisija per du mėnesius turės įvertinti tuos planus, o po to Taryba per keturias savaites turės priimti sprendimą dėl kiekvieno plano galutinio patvirtinimo.
2021 m. patvirtintų planų atveju valstybės narės galės gauti iki 13 proc. savo plane numatytų dotacijų ir paskolų išankstinį finansavimą. Likusios lėšos bus išmokėtos pasiekus sutartas tarpines ir siektinas reikšmes.
Tačiau tam, kad būtų galima pradėti naudoti lėšas, pirmiausia ES sprendimą dėl nuosavų išteklių reikia ratifikuoti visose valstybėse narėse, nes tuo sprendimu Komisijai suteikiami įgaliojimai skolintis kapitalo rinkose tam, kad būtų šalinami COVID-19 krizės padariniai.
Šalys turi laikytis tam tikrų reikalavimų
Parama bus susieta su ES konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, kuriose nurodomi pagrindiniai kiekvienos valstybės narės uždaviniai, spręstini siekiant stiprinti konkurencingumą ir socialinę bei ekonominę sanglaudą. Ji taip pat padės įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį.
Kai kurie pagrindiniai reikalavimai yra susiję su ES žaliaisiais ir skaitmeniniais tikslais. Bent 37 proc. kiekvieno plano asignavimų turi būti remiama žalioji pertvarka ir bent 20 proc. – skaitmeninė transformacija. Be to, visos į valstybių narių planus įtrauktos priemonės turėtų atitikti principą „nedaryti reikšmingos žalos“, kad būtų apsaugoti ES aplinkos apsaugos tikslai.
Svarbu tai, jog valstybės narės taip pat turės užtikrinti, kad būtų įdiegtos tinkamos kontrolės sistemos, skirtos užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti.
Apskritai, atsižvelgiant ir į ilgalaikį bendrijos biudžetą, mažiausiai 30 proc. išlaidų bus skirta kovai su klimato kaita, be to, ES biudžete palaipsniui bus skiriama iki 10 proc. metinių išlaidų biologinės įvairovės veiksmams. Be to, naujas teisinės valstybės mechanizmas reiškia, kad finansavimas iš ES biudžeto taip pat yra susijęs su valstybių narių pagarba pagrindinėms ES vertybėms, taip apsaugant ES biudžetą.
Novatoriški sprendimai ir ambicingi tikslai
Finansų ekspertai sako, kad tai yra gana novatoriškas sprendimas, nes šio plano finansavimas grindžiamas nauju požiūriu. Šia ambicinga atkūrimo priemone siekiama ne tik padėti valstybėms narėms, pažeistoms koronaviruso pandemijos. Šis planas yra sukurtas tam, kad ES ekonomika vėl atsistotų ant kojų, vykdant investicijas ir reformas bei pagerintų jos atsparumą, tuo pačiu kuriant ekologiškesnę ir skaitmeniškesnę ES erdvę. Ekonomikos atstatymo planas sieja finansinę paramą su pažanga, pasiekta siekiant šių tikslų, kuriuos artimiausiais metais nustatė ES.
Tarpinstituciniams santykiams ir numatymui vadovaujantis viceprezidentas Maroš Šefčovič sako, kas norint atgauti ekonomiką, reikės tvirtos politikos krypties: „Pritaikyta darbo programa, atspindinti naują tikrovę, rodo, kad visus savo veiksmus sutelksime įveikdami krizę, pagreitindami savo ekonomiką ir tvirtai nukreipdami Europos Sąjungą į atsparų, tvarų ir teisingą atsigavimą. Tai padės mums sustiprėti“.
Ko tikėtis iš šio atkūrimo plano?
Tikimasi, kad ES atkūrimo planas atgaivins ES ekonomiką ir padės tolimesnius pagrindus geresnei ateičiai. ES piliečiai tikisi pastebimų rezultatų. Naujoviškas atkūrimo plano sudarymo būdas taip pat gali pakeisti ES politikos ir ES biudžeto finansavimo pagrindus, jei tam yra politinė valia.
Planas gali prisidėti padidindamas ES bendrąjį vidaus produktą (BVP) vidutiniškai 2 proc. ir iki 2024 m., sukurdamas iki 2 milijonų papildomų darbo vietų. Kai kuriose valstybėse narėse vien NGEU galėtų pridėti iki 5 proc. vidaus BVP. Iššūkis yra įsisavinti šias lėšas ir išnaudoti visą plano teikiamą potencialą, siekiant paremti atkūrimą ir modernizavimą. Tai ES parlamentas vadina proga, kurios negalima praleisti.
Kita NGEU atgaivinimo plano galimybė yra susijusi su ES nuosavų išteklių reforma. Sutartame pakete, atsižvelgiant į ilgalaikį Europos Parlamento prašymą dėl naujų nuosavų išteklių, numatoma palaipsniui įvesti naujus nuosavus finansavimo išteklius, kad būtų lengviau grąžinti NGEU skolinamus pinigus. Naujame sprendime dėl nuosavų išteklių jau nuo 2021 m. numatomas naujas įnašas į ES biudžetą, pagrįstas nuo neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekų.
Be to, remiantis planu, palaipsniui turėtų būti skiriama daugiau išteklių. Šiais naujais finansavimo šaltiniais siekiama palaipsniui mažinti BNP pagrįstus nuosavus išteklius ir taip atverti naują požiūrį į ES biudžeto finansavimą.
Kai kurių ekspertų nuomone, ši novatoriška ekonomikos atkūrimo priemonė suteikia kitą aspektą ES finansavimui. Jei ES atkūrimo priemonė bus sėkmingai įgyvendinta, tai gali tapti nauju ES politikos finansavimo būdu ir nuolatine priemone, padedančia ES įveikti bet kokią kitą galimą gilią krizę. Tačiau norint, kad šis požiūris taptų nauju būdu reaguoti į krizines situacijas, reikės tolesnių politinių diskusijų, nes vis dar yra skirtingų nuomonių.
