Pasiilgusiems kelionių žinia iš Briuselio: štai ką svarbu žinoti planuojantiems atostogas

Turizmas yra vienas tų sektorių, kurį COVID-19 pandemija paveikė labiausiai, dėl to gali būti prarasta 6 mln. iš 27 mln. ES darbo vietų. Optimizmo, kad keliauti vėl galėsime laisvai teikia ne tik prasidėjusi vakcinacija, bet ir bendra Europos Sąjungos vizija bei atgaivinimo plano priemonėms įgyvendinti skiriamos milijardinės lėšos. Delfi domėjosi, kokios šiandien yra naujausios žinios, liečiančios turizmo sektorių, kur keliauti saugu ir ką reikia žinoti, planuojant keliones po ES.

Svarbu, kaip Lietuva panaudos gautas lėšas

„Finansinė parama išlieka viena iš pagrindinių priemonių, siekiant padėti išgyventi turizmo sektoriui. Labai svarbu, kad ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, kelionių ir turizmo sektorių įtrauktų į nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus. Europos Parlamentas ragina investuoti į skaitmenizaciją ir bendrą turizmo sektoriaus modernizavimą, esant tinkamoms sąlygoms, apsvarstyti galimybę laikinai sumažinti PVM tarifus kelionių ir turizmo paslaugoms“, – sako Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys.

Šiuo metu Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. Eur dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eur paskoloms. Tai sudaro apie septintadalį iš visų pažangai numatytų 16 mlrd. Eur. Europos Sąjungos prioritetai: žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai atitinkamai 37 proc. ir 20 proc. Europos atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo lėšų. Šios lėšos, pasak P. Auštrevičiaus, galėtų būti puikiai pritaikytos ir turizmo sektoriui: „Klausimas tik, kaip Lietuva tuo pasinaudos ir ar bus pakankamai atsižvelgta į turizmo sektoriaus specifiką bei problematiką.”

ES kelionių pažymėjimas ir higienos sertifikatas

Europarlamentarai siūlo šį pažymėjimą vadinti nebe „skaitmeniniu žaliuoju pažymėjimu“, o „ES COVID-19 pažymėjimu“. Toks skaitmeninis arba popierinis dokumentas įrodytų, kad asmuo persirgo COVID-19, pasiskiepijo arba turi neigiamą testo rezultatą. EP siūlymu, skiepijimo pažymėjimas galiotų metus, persirgimo sertifikatas – 90 dienų nuo teigiamo testo, o testo rezultatas – 72 val. (greitojo testo – 24 val.).

Vis dėlto, EP pažymi, kad šis pažymėjimas negali pakeisti kelionės dokumentų ir neturi tapti būtina sąlyga laisvam judėjimui Europoje. ES COVID-19 pažymėjimo savininkams neturėtų būti taikomi papildomi kelionių apribojimai, pavyzdžiui, karantinas, saviizoliacija ar privalomas testavimas.

P. Auštrevičius sako, kad panašiai kaip ir Lietuvoje, Europos Parlamente buvo daug diskusijų dėl šio Europos Sąjungos COVID-19 pažymėjimo: „Jos dažnu atveju kilo dėl informacijos stokos ar neįsigilinimo į pateiktą pasiūlymą. Šis pažymėjimas tikrai nebus papildomas įspaudas pase ar žyma asmens tapatybės kortelėje, nepapildys ir juo labiau jos nepakeis. Asmens duomenų apsauga taip pat bus užtikrinta, nes Europos Parlamentas priimtu sprendimu nedviprasmiškai numatė, kad keliaujančių žmonių pažymėjimuose esančios informacijos atskiros šalys saugoti negalės, nebus sukurta ir jokia bendra ES duombazė. Šis Europos COVID-19 pažymėjimas bus veiksmingas tik tuo atveju, jei juo pasitikės Europos piliečiai“.

Europos Parlamento narys tiki, kad šis pažymėjimas padės atkurti judėjimo laisvę tarp valstybių narių, taps alternatyva PGR testams ir karantino suvaržymams bei prisidės prie turizmo sektoriaus atsigavimo. Siekiama, kad tai būtų standartizuotas ir paprastai naudojamas dokumentas, padėtų lengviau atlikti pasienio patikrinimus.

„Savo rezoliucijoje taip pat siūlome, kad ES šalys užtikrintų visuotinį ir visiems greitai prieinamą ir nemokamą testavimą. Tai padėtų sudaryti daugiau galimybių keliauti dėl vienų ar kitų priežasčių nepasiskiepijusiems žmonėms. Būtina pabrėžti, kad vakcinos bei testavimas turi būti prieinami ir nemokami visiems piliečiams. Tikimasi, kad šios priemonės leis europiečiams šią vasarą vėl keliauti. Taip pat priimta EP rezoliucija dėl tokio pažymėjimo trečiųjų šalių piliečiams“, – sako P. Auštrevičius.

ES COVID-19 pažymėjimas, tikimasi, kad turėtų įsigalioti jau nuo birželio mėnesio. Europarlamentaras įsitikinęs, kad Lietuvai jis reikalingas ne mažiau nei turistų pasiilgusiai pietų Europai: „Vidaus ar atvykstamasis turizmas Lietuvoje atgaivintų ne vien paslaugų sektorių, bet ir pakeltų bendrą vartojimo lygį”.

Siekiant išvengti klastojimo, pažymėjimai ir juose esantys skaitmeniniai parašai būtų tikrinami. Šalys, kuriose lankomasi, pažymėjimuose esančios informacijos saugoti negalėtų, o centrinė ES lygmens duomenų bazė nebūtų sukurta. Subjektai, kurie gaus ir tvarkys šiuos duomenis, būtų paviešinti, kad piliečiai galėtų pasinaudoti savo teisėmis pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

„Europos Parlamentas, nerimaudamas dėl piliečių galimos baimės keliauti ir siekdamas sugrąžinti jų pasitikėjimą turizmo ir kelionių sektoriais, paprašė Europos Komisijos sukurti Europos Sąjungos higienos sertifikatą. Jis rodytų, kad viešbutis, restoranas ar kita įstaiga laikosi COVID-19 prevencijos ir kontrolės standartų“, – sako P. Auštrevičius.

Kiekvieną savaitę atnaujinamas ES šalių žemėlapis

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) kas savaitę skelbiamame žemėlapyje čia apžvelgiama sveikatos padėtis Europos šalyse. Informacija čia nuolat atnaujinama. Šalys nuspalvintos skirtingomis spalvomis pagal kategoriją – žalia, oranžinė, raudona, pilka. Tamsiai raudona spalva žymimos zonos, kuriose virusas, be kita ko, dėl nerimą keliančių labiau užkrečiamų jo atmainų, plinta labai dideliu mastu. Tai zonos, kuriose suminis 14 dienų praneštų COVID-19 atvejų rodiklis yra 500 atvejų 100 000 gyventojų arba aukštesnis. Valstybės narės turėtų primygtinai raginti atsisakyti visų nebūtinų kelionių į raudonas ir tamsiai raudonas zonas, kartu stengdamosi išvengti būtinų kelionių sutrikdymų.

Planuojantiems keliauti po Europą pravers tinklapis, kuriame numatytos šalyse taikomos saugumo priemonės bei taisyklės lietuvių kalba čia.

Bendruosius rizikos zonų sudarymo kriterijus galite rasti čia.

Svarbu žinoti keliaujantiems traukiniais

Praėjusią savaitę, balandžio 29 d., europarlamentarai pritarė geležinkelių teisių stiprinimui. Atnaujintos taisyklės bus taikomos visoms geležinkelių transporto rūšims visose ES šalyse. Šiuo metu dabartinės taisyklės yra taikomos tik penkiose ES šalyse, o kitose yra nustatyta įvairaus masto išimčių. Naujos taisyklės turės galioti visoms valstybėms, o išimčių taikymas turės būti nutrauktas ne vėliau kaip po vienų metų nuo naujų taisyklių įsigaliojimo.

Daugiau teisių neįgaliesiems. Pagal siūlomas taisykles teisė į pagalbą bet kokio pobūdžio kelionėse ir pilna kompensacija už pamestą arba apgadintą judumo įrangą turės būti suteikiama be išlygų. Atitinkama informacija turės būti suteikta prieinamais būdais, o geležinkelių darbuotojai turės būti apmokyti aptarnauti neįgaliuosius.

Kompensacija už vėlavimą. Jeigu traukinys vėluoja 1 val., keleiviai galės rinktis tęsti savo kelionę, gauti 100 proc. kompensaciją už bilietus arba pasirinkti kitą panašų maršrutą be papildomų mokesčių. Jeigu keleiviai nebus informuoti apie maršruto keitimo galimybes per 1,5 val. nuo planuoto išvykimo, jie galės savo kelionę tęsti kitu viešuoju transportu, kurio išlaidos bus padengtos.

Daugiau informacijos. Geležinkelio įmonės turės bendradarbiauti su bilietų pardavėjais dalijantis informacija, kad būtų užtikrinta, jog keleiviui būtų suteikta išsami informacija apie jų teises, skundų nagrinėjimo terminus ir procedūras. Taisyklės bus įgyvendintos per du metus, išskyrus taisykles dviračiams, kurios bus įgyvendintos per keturis metus.

Galimybė vežtis dviratį. Turės būti sudarytos sąlygos derinti keliones dviračiais ir traukiniais. Pagal naujas taisykles, traukiniuose turės būti įrengti stovai, skirti vežti surinktus dviračius visų tipų traukiniais, įskaitant greituosius, tolimojo susisiekimo ir tarpvalstybinius traukinius.