Pandemija moterims: nedarbas ir smurtas artimoje aplinkoje
Pasak europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės, COVID-19 pandemija daro didžiulį poveikį būtent moterims: „Pirmose COVID-19 fronto gretose dirba moterys. ES sveikatos sektoriuje apie 76 proc. darbuotojų yra moterys – gydytojos ar slaugytojos. Antra, vaikų priežiūros srityje moterys sudaro virš 90 proc. darbuotojų, tuo pačiu mokytojos. Apie 95 proc. namų tvarkytojų, parduotuvių kasininkių, socialinių darbuotojų - visur didžiąja dalimi dirba moterys, kurios tiesiogiai nukenčia nuo COVID-19.“
Moterys pandemijos metu, sako V. Blinkevičiūtė, nukenčia ne tik todėl, kad dirba srityse, kur esama itin daug tiesioginio kontakto, kaip ligoninės ar socialinis darbas, bet ir dėl to, kad didelė dalis moterų yra ir turizmo, viešbučių ar maitinimo paslaugų sektoriaus darbuotojos, o šios sritys pandemijos metu susidūrė su itin griežtais ribojimais.
Galiausiai, anot politikės, pandemijos laikotarpiu žmonės susiduria su psichologine įtampa, padaugėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų: „Moterys tikrai nukenčia nuo smurto namuose, tiek ES mastu, tiek Lietuvoje per mėnesį būna tūkstančiai pranešimų, kai moterys kreipiasi pagalbos. O kiek įvairių atvejų dar nutylima, ar tai būtų fizinis, ar psichologinis, ar finansinis smurtas.“
Europos Parlamentas išreiškė nerimą, kad COVID-19 krizė sustiprino egzistuojančią lyčių nelygybę. „Pandemija gali sukelti ilgalaikį poveikį daugiau nei 47 mln. moterų visame pasaulyje, nustumdama jų pragyvenimo lygį žemiau skurdo ribos“, – skelbiama oficialiame EP pranešime.
Lyčių lygybė Lietuvoje: ir taip eidami Europos valstybių gale, sugebėjome nusiristi keturiais žingsniais žemyn
Kalbant apie lyčių lygybę ES, sako V. Blinkevičiūtė, derėtų remtis kasmet sudaromu lyčių lygybės indeksu. Čia Lietuva toli gražu nežiba: „Pagal moterų ir vyrų lygybę Lietuva yra 22-oje vietoje iš 27 valstybių. Mes kol kas lenkiame tik Graikiją, Vengriją, Rumuniją, Slovakiją ir Čekiją. Rezultatas, sakyčiau, nekoks. Jei lyginsime pastarąjį laikotarpį - Lietuva nukrito keturiomis vietomis žemyn. Tai dar kartą rodo, kad investicijos į lyčių lygybę Lietuvoje yra reikalingos“, – kalba politikė.
Lyčių lygybės indeksas, anot europarlamentarės, vertina moterų ir vyrų situaciją šešiose srityse: darbo rinkoje – moterų užimtumą, darbo sąlygas, pinigų srityje – moterų ir vyrų finansinius išteklius. Taip pat nagrinėjami moterų ir vyrų skirtumai, susiję su švietimu ir mokymu, galimybės derinti darbą ir šeimos įsipareigojimus. Vertinamas ir moterų dalyvavimas priimant sprendimus įvairiuose lygmenyse. Galiausiai, įvertinami moterų bei vyrų sveikatos lygio skirtumai.
„Pagal šiuos vertinimus Lietuva geriausiai lyčių lygybės požiūriu atrodo sveikatos srityje ir užimtumo srityje, tačiau prasta situacija dėl moterų galios, sprendimų priėmimo – ne tik politikoje, bet ir versle, įmonių valdybose ir t.t., kur moterų dalyvavimas – tikrai nepakankamas. Prasta situacija ir laiko sau skyrimo, darbo ir šeimos suderinimo srityje: didžioji dalis įsipareigojimų šeimai tenka moteriai. Čia Lietuva – taip pat vienoje paskutiniųjų vietų, lyginant su kitomis ES valstybėmis“, – pažymi pašnekovė.
Lyčių lygybės indekso rodmenys, pasak europarlamentarės, rodo, kad lyčių lygybės link judama lėtu žingsniu, o progresas – toli gražu nepakankamas: „Pažanga yra tokia lėta, o Lietuva eina net atgal, o ne į priekį. Per keturias pozicijas krito žemyn.“ Lyčių lygybės siekis, anot politikės, yra nesibaigiantis procesas, o situacijos pasikeitimas priklauso nuo daugybės veiksnių, tarp kurių - viešumas bei skaidrumas:
„Europos Komisija pateikė direktyvos projektą dėl vyrų ir moterų atlyginimų skirtumo už tą patį darbą ir atlyginimų skaidrumo. Moterys, dirbdamos tą patį darbą, uždirba maždaug 12-13 proc. mažiau nei vyrai. Tai – didžiulė problema, esanti ir Lietuvoje. Vadinasi, mes turime imtis įvairių sprendimų, kad būtų užkirstas kelias darbdaviui mokėti skirtingą atlyginimą vyrams ar moterims. Jei jie dirba tokį pat darbą - ir atlyginimas turi būti toks pat. Tai – tiesiog nepateisinama.“
Europos Parlamente – svarbūs sprendimai, kad situacija keistųsi iš esmės
Vienais atvejais, kalba V. Blinkevičiūtė, užtenka europinių institucijų gerosios praktikos ar rekomendacijų, tačiau kai kada reikalingos ir direktyvos kaip privalomos nuostatos tam, kad situacija keistųsi. Viena tokių direktyvų, EP priimta praeitą kadenciją - darbo ir šeimos suderinimo.
Šias nuostatas, pažymi politikė, dabar reikia perkelti į Lietuvos teisinę sistemą, įtvirtinant nuostatas dėl vaiko ar šeimos nario priežiūros pasidalinimo tarp vyro ir moters, apmokėjimo už tokią priežiūrą ir t.t. Pakeliui, sako V. Blinkevičiūtė, – ir dar viena direktyva dėl skaidraus darbo atlyginimo.
2020 m. gruodį Parlamento nariai paragino sukurti naują Tarybos, kurioje susitiktų ministrai ir valstybės sekretoriai, atsakingi už lyčių lygybę, formatą. Tikimasi, kad nauja Tarybos sudėtis padėtų įgyvendinti svarbias lyčių lygybės iniciatyvas, tokias kaip Stambulo konvencijos ratifikavimas.
Tuo tarpu 2021 m. vasarį EP priėmė rezoliuciją, kuria siekiama įvertinti moterų teisių progresą per paskutinius 25 metus: „EP nariai išreiškė susirūpinimą dėl šalių narių reakcijos ir rizikos, kad lyčių lygybė nebus vienu iš ES šalių dienotvarkių prioritetų. Parlamentas taip pat paragino Komisiją užtikrinti, kad visuose pasiūlymuose būtų atsižvelgiama į moterų teises, parengti konkrečius planus kaip sumažinti moterų skurdo lygį ir sustiprinti pastangas sumažinti moterų ir vyro darbo užmokesčio skirtumus“, – rašoma EP pranešime.
Europinės lėšos iš įvairių fondų, anot V. Blinkevičiūtės, taip pat skirtos spręsti lyčių nelygybės problemą: „Tai – atsigavimo fondas, Europos socialinis fondas, Europos globalizacijos fondas, kur man teko būti pagrindine pranešėja ir derybininke iš EP pusės. Visa tai yra finansinė injekcija valstybėms narėms ir moterims kaip darbuotojoms, kad jos galėtų ir išsilaikyti darbo rinkoje, ir į ją grįžti.“
