1. Didžiausias ES istorijoje pagalbos planas

Kad ES būtų lengviau atsigauti nuo ekonominio ir socialinio pandemijos poveikio, ES vadovai susitarė dėl neeilinio 750 mlrd. eurų vertės gaivinimo fondo – „Next Generation EU“ („Naujos kartos ES“). Gaivinimo priemonių rinkinyje prioritetas teikiamas investicijoms į skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas. Be to, Europos Vadovų Taryba susitarė dėl ES ilgalaikio biudžeto (2021–2027 m.). Tai artimiausiais metais padės skatinti ekonomikos augimą ir remti piliečius, įmones ir mūsų ekonomikas. Iš viso daugiametis biudžetas ir ekonomikos gaivinimo fondas sudaro ne mažiau kaip 1 074,3 mlrd. eurų.

Kartu su 540 mlrd. eurų, jau skirtų trims apsaugos priemonėms (darbuotojams, įmonėms ir valstybėms narėms), bendras ES ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinys siekia 2 364,3 mlrd. eurų. Kad padėtų vyriausybėms įveikti krizę, Europos Centrinis Bankas taip pat papildomai skiria 1 350 mlrd. eurų pagal savo obligacijų pirkimo programą.

2. Parama ES sveikatos sistemoms ir infrastruktūrai

ES reagavimo į sveikatos krizes pajėgumų įvertinimas yra pagrindinis veiksnys sprendžiant dabartines ir būsimas finansines krizes. Siekdama padėti Europai susidoroti, ES pasiūlė naują sustiprintą programą „ES – sveikatos labui“ („EU4Health“), kuri pagerins valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas, taip pat paskatins inovacijas ir investicijas į šį sektorių. Ši programa yra „Naujos kartos ES“ atkūrimo plano dalis.

ES taip pat sudarė galimybes apsirūpinti medicinos įranga, sukurdama bendras Europos asmeninių apsaugos priemonių ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų atsargas rezerve „rescEU“. Ji taip pat koordinavo bendrus viešuosius pirkimus ir reguliavo pagrindinės įrangos eksportą, kad užtikrintų nuolatinį tiekimą ES.

3. Aprūpinimas saugiomis ir veiksmingomis COVID-19 vakcinomis

ES patvirtintos keturios COVID-19 vakcinos ir 2020 m. gruodžio 27 d. buvo pradėtas skiepijimas visoje Sąjungoje.

ES koordinavo bendras pastangas pakankamo saugių ir veiksmingų COVID-19 vakcinų kiekio ES gamybai užtikrinti pagal išankstinio pirkimo susitarimus su vakcinų gamintojais. Šiuo tikslu ES yra pasirašiusi šešis susitarimus su vakcinų kūrėjais, siekdama užtikrinti patikimą vakcinų rinkinį ES šalims. Iš viso užtikrinta 2,6 mlrd. vakcinos dozių.

Kartu su valstybėmis narėmis ir Pasaulio sveikatos organizacija ES koordinuoja pasaulines pastangas visiems užtikrinti galimybę gauti vakciną. ES bus saugi tik jei bus saugu ir kitose pasaulio dalyse.

4. Pagalba turizmui ir kelionėms taikomų priemonių koordinavimas

Europa yra pirmaujanti pasaulio turizmo paskirties vieta, o šis sektorius yra stipriai paveiktas pandemijos. ES pristatė daugybę priemonių, skirtų padėti pramonei įveikti krizę, taip pat paketą Europos turizmui atnaujinti. Siekiant sumažinti pandemijos padarinius oro linijoms, geležinkeliams, kelių ir laivybos įmonėms, taip pat buvo įdiegtos transporto sektoriaus pagalbos priemonės.

ES šalys nustatė bendrą kelionėms taikomų priemonių sistemą, kad būtų išsaugota judėjimo Europos Sąjungoje laisvė COVID-19 pandemijos metu. Jos susitarė dėl bendrų kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama svarstant priemones, ir dėl bendro rizikos zonų apibrėžimo. Remdamasis valstybių narių pateiktais duomenimis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras kiekvieną ketvirtadienį skelbia skirtingomis spalvomis sužymėtų ES šalių žemėlapį. Šis žemėlapis padeda ES šalims priimti sprendimus dėl kelionėms taikomų priemonių, atsižvelgiant į atskirai kiekvieno regiono epidemiologinę situaciją.

ES šalys susitarė, kad informacija apie naujas kelionėms taikomas priemones turėtų būti skelbiama likus 24 valandoms iki jų taikymo pradžios. Kad keliautojai galėtų planuoti saugias keliones ir rasti patikimą ir naujausią informaciją apie kelionėms taikomas priemones, ES parengė „Re-Open EU“ interneto svetainę, kurioje informacija pateikiama visomis 24 ES kalbomis.

Priemonės, kurių buvo imtasi kovojant su protrūkiu, beveik sustabdė kultūrinę veiklą, ir Europos Parlamentas nori tikslingos paramos šiam sektoriui.

5. Mažojo ir vidutinio verslo apsauga

Mažosios ir vidutinės įmonės sudaro 99 proc. visų ES įmonių, todėl jų išlikimas yra labai svarbus ES ekonomikos atsigavimui. ES skyrė 1 mlrd. eurų iš Europos strateginių investicijų fondo, kad paskatintų bankus ir skolintojus teikti likvidumą daugiau nei 100 000 Europos mažųjų įmonių.

6. Parama žemės ūkiui, žuvininkystei

Siekdamas išvengti mūsų maisto tiekimo sutrikimų ir jo trūkumo, ES Parlamentas patvirtino neatidėliotinas priemones, skirtas padėti ūkininkams ir žvejams, nukentėjusiems nuo Covid-19 pandemijos. Priemonės, be kita ko, apima tiesioginę paramą ūkininkams ir žvejams ir didesnį ES finansavimo lankstumą.

Be to, ES nustatė žaliuosius koridorius, kad būtų sudarytos sąlygos maisto produktų judėjimui visoje Europoje, ir pripažino sezoninius darbuotojus itin svarbiais. ES vyno, vaisių ir daržovių gamintojams remti taip pat buvo nustatytos išskirtinės rinkos priemonės.

7. Darbo vietų apsauga

Kad padėtų darbuotojams išsaugoti darbo vietas krizės metu, ES nustatė priemonę, kuria laikinai teikiama parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE). Pagal šią priemonę valstybėms narėms palankiomis sąlygomis suteikiama iki 100 mlrd. eurų vertės paskolų, siekiant padengti taikomų nacionalinių sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonių išlaidas. Pirmosios paramos dalys ES šalims išmokėtos 2020 m. rudenį.

Pagal šią priemonę š.m. kovo 30 d. 17 valstybių narių iš viso buvo gavusios 75,5 mlrd. eurų paramos.

8. ES solidarumo skatinimas

ES ir jos valstybės narės remia šalių partnerių pastangas kovojant su virusu, teikdamos finansinę paramą neatidėliotiniems veiksmams, kurių imamasi dėl sveikatos krizės, ir humanitariniams poreikiams. ES taip pat aktyvavo ES humanitarinės pagalbos teikimo oro tiltą, kad būtų galima teikti humanitarinę pagalbą šalims, kurioms to reikia.

Vadovaudamosi solidarumo dvasia, ES šalys teikia pagalbą viena kitai. Pavyzdžiui: Austrija, Vokietija ir Liuksemburgas suteikė galimybę jų intensyviosios terapijos skyriuose gydyti kritinėje padėtyje esančius pacientus iš Belgijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Italijos; Lenkija, Rumunija ir Vokietija išsiuntė į Italijos ligonines gydytojų grupes, kad jos padėtų gydyti pacientus; Vengrija ir Nyderlandai į Čekiją išsiuntė dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų; Prancūzija skiepų dozes pasidalijo su Čekija ir Slovakija.

ES yra pasirengusi sukurti ES dalijimosi vakcinomis mechanizmą.

9. Banko paskolos palankesnėmis sąlygomis

Siekdamas užtikrinti, kad bankai ir toliau teiktų paskolas įmonėms ir namų ūkiams, siekiant sušvelninti ekonomikos nuosmukį nuo krizės, ES Parlamentas patvirtino laikiną Europos bankų rizikos ribojimo taisyklių sušvelninimą. Kapitalo reikalavimų reguliavimo pakeitimai leis pensininkams ar darbuotojams, turintiems nuolatinę darbo sutartį, gauti paskolas palankesnėmis sąlygomis, užtikrinti kredito srautus mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir remti investicijas į infrastruktūrą.

10. Skubi pagalba šalims

Siekdama padėti valstybėms narėms finansuoti reagavimą į koronaviruso krizę, ES patvirtino Koronaviruso atsako investicijų iniciatyvą. Iš ES struktūrinių fondų ji skirs maždaug 37 mlrd. eurų, kad būtų galima nedelsiant suteikti finansinę paramą ES šalims, bandančioms padėti žmonėms ir regionams, susidūrus su dabartine krize.

11. Valstybės pagalbos taisyklių sušvelninimas

Pandemijai pradėjus plisti visoje Europoje, ES paskelbė laikiną valstybės pagalbos taisyklių sistemą, kad užtikrintų pakankamą likvidumą visų rūšių įmonėms ir padėtų išlaikyti jų veiklą per „Covid-19“ protrūkį ir po jo. Valstybės narės galės skirti finansinę pagalbą skubiems likvidumo poreikiams patenkinti arba suteikti paskolas su palankiomis palūkanomis.

12. Susilpnėjusio Europos verslo apsauga nuo užsienio konkurentų

Dėl koronaviruso pandemijos ekonominio poveikio daugelis Europos kompanijų tapo pažeidžiamos subsidijuojamų užsienio konkurentų. Siekdamas apsaugoti verslą, ES Parlamentas paragino sudaryti vienodas sąlygas visoms įmonėms, kad būtų išvengta bendrosios rinkos iškraipymų, atsirandančių dėl nesąžiningos užsienio bendrovių konkurencijos. Lygiagrečiai ES išleido valstybėms narėms tiesioginių užsienio investicijų gaires, ragindama jas kruopščiai tikrinti investicijas ne iš ES, kad būtų išvengta rizikos ES saugumui ir viešajai tvarkai.