Dirbtinis intelektas yra bet koks dirbtinai sukurtas intelektas; tai sistema, gebanti teisingai interpretuoti išorinius duomenis. Kaip nurodoma enciklopedijose, dirbtinis intelektas skiriasi nuo įprastų kompiuterinių algoritmų tuo, kad analizuodamas ankstesnių veiksmų poveikį, jis gali tam tikru laipsniu pritaikyti savo elgesį.

Europos Parlamentas (EP) vienas pirmųjų pasaulyje pateikė siūlymus dėl dirbtinio intelekto srities taisyklių, kurios užtikrintų inovacijas, etiką ir pasitikėjimą technologijomis. 2020-aisiais buvo priimtas raginimas parengti etikos kodeksą, kuriuo siekiama ne tik plėtoti DI, bet ir užtikrinti to skaidrumą bei duomenų apsaugą, atsakomybę už žalą. Didelės rizikos DI technologijos, pavyzdžiui, tos, kurios turi savarankiško mokymosi gebėjimų, turėtų būti kuriamos taip, kad žmogus bet kuriuo metu galėtų jas prižiūrėti, pranešime teigė europarlamentarai. 2021-ųjų balandžio pabaigoje EP buvo atnaujinta, kokie DI produktai gali būti laikomi draustinais – nepriimtinos rizikos produktais (pvz., naudojantys pasąmonę veikiančias priemones), kokie – nedidelės rizikos (pvz., pokalbių robotai, vadinamieji „chat botai“). Išgryninama ir tai, koks reguliavimas vyks siekiant skaidrumo.

Tam labai svarbu didinti išteklius ir koordinuoti investicijas. Europos Sąjungos (ES) komisija planuoja pagal Skaitmeninės Europos programą, kuri yra pirmoji į skaitmenines technologijas sutelkta ES finansinė priemonė, ir programą „Europos horizontas“ į DI kasmet investuoti po 1 mlrd. eurų. Kaip teigiama pranešimuose spaudai, to tikslas – pritraukti papildomų privačiojo sektoriaus ir valstybių narių investicijų, kad metinė investicijų apimtis šiuo dešimtmečiu siektų 20 mlrd. eurų.

Etikos ir atsakomybės klausimai EP ne mažiau svarbūs, nei finansavimas.

„Mes juk ne visada suprantame, kaip veikia algoritmai. Bet vartotojai turėtų būti tinkamai informuojami apie tai, kaip sistema veikia, kaip galima pasiekti žmogų, galintį priimti sprendimus. Paprastai žiūrime, tik kaip vienas ar kitas produktas paveiks rinką, bet turime stebėti, kaip jis paveiks žmones. Rūpinamės dirbtinio intelekto produkto patikimumu. Šiandien tai – didžiulė problema. Kas nusprendžia, ar dirbtinio intelekto produktas pakankamai patikimas? Ar už jį atsakingas užsakovas, gamintojas ar naudotojas? Manome, kad dirbtinio intelekto gaminių sistemos, sukurtos prieš 35 metus ir skirtos gana neutralioms technologijoms, turi būti adaptuotos šiandienai“, – sakė europarlamentarė Petra De Sutter.

Europos Parlamento pozicija yra aiški: etikos ir kokybės vardan svarbiausia nustatyti atsakomybės kryptį.

„Žmonės visada turi būti atsakingi už sprendimus, priimamus teikiant profesines paslaugas, pavyzdžiui, medicinos, teisės ir apskaitos profesijose bei bankų sektoriuje, ir sugebėti juos pakeisti“, – teigiama pranešime spaudai.

Dėl Lietuvos – kaip tik derybos

Ekonomikos ir inovacijų ministerija informavo „Delfi“ portalą, kad ES programos, kurių pagrindu planuojamas finansavimas su dirbtiniu intelektu susijusioms priemonėms, šiuo metu dar derybų stadijoje. Viena iš programų – Skaitmeninės Europos programa, kuri, planuojama, bus skelbiama artimiausiu metu.

„Šiuo metu taip pat vyksta derybos su Europos Komisija ir dėl „Naujos kartos Lietuva“ plano. Ekonomikos ir inovacijų ministerija bus atsakinga už du komponentus „Skaitmenizacija“ bei „Inovacijos ir mokslas“. Planuojama, kad skaitmeninė darbotvarkė apims ir dirbtinio intelekto vystymo iniciatyvas. Šiuo metu šis planas dar derinamas su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais, Europos Komisija, todėl finansavimo apimtys ir tikslai gali keistis atsižvelgiant į pastabas. Taip pat vyksta derybos su Europos Komisija dėl 2021-2027 m. Investicijų veiksmų programos, kurios 1 prioritetas „Sumani Lietuva“ leis finansuoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas pagal Sumanios specializacijos prioritetus, vienas iš kurių – Informacinės ir ryšių technologijos“, – teigė ministerijos atstovas spaudai.

Apie 5G stebuklus

„Tele2“ komunikacijos vadovas Andrius Baranauskas patvirtino, kad ir komunikacijoje dirbtinis intelektas yra viena iš tų krypčių, kuria juda visas pasaulis.

„DI sprendimai, ypač dirbant su dideliais duomenimis, jau taikomi visame pasaulyje. Mūsų, kaip operatoriaus, dalis yra užtikrinti tiems sprendimams ryšį. Ypatingai kalbant apie 5G. Jis garantuoja daug didesnę duomenų perdavimo spartą, mažesnį signalo užlėtinimą. Signalas nuo vieno įrenginio iki kito keliaus daug trumpiau nei dabar. Taps įmanomi save vairuojantys automobiliai, kurie tarpusavyje galės bendrauti per 5G ryšį. Dabartinis 4G ryšys tokio greito duomenų perdavimo užtikrinti negali. O juk norėsi, kad automobilis, kuris atvažiuoja iš už kampo, apie save perspėtų kuo anksčiau? Kad tavo automobilis spėtų sureaguoti. Tai 5G ryšys leis tą padaryti. Tai – labai praktinis pritaikymas. Dirbtinis intelektas turi daug formų ir pritaikymo krypčių“, – teigė jis.

A. Baranauskas priminė, kad jau kuris laikas veikianti virtuali asistentė irgi yra dirbtinio intelekto produktas. Tai – pagalba žmogui, norinčiam pagalbos dėl ryšio ar mobiliojo įrenginio problemų, ir tą pagalbą gaunančiam iš dirbtinio intelekto roboto.

Andrius Baranauskas

„Sistema pati atsako į dalį vartotojų klausimų. Taigi, vartotojui nereikia laukti, kol atsilieps operatorius. Tai ypač svarbu dabar, kai per karantiną išaugo skambučių skaičius. Visame pasaulyje per pirmąjį karantiną ir po jo skambučių kiekis išaugo apie 40 proc. Dabar daugelį jiems kylančių klausimų žmonės gali išspręsti bendraudami su pagalbą teikiančiu „chat botu“, ir jiems nereikia laukti, kol atsilieps žmogus.

Viskas priklauso nuo to, ko žmonėms reikia. Šiandien mes galime tik spėlioti. Neabejoju, kad bandymų sukurti įvairią bendraujančią techniką bus, klausimas – kiek tau to reikia ir kiek esi linkęs mokėti. Nes visi tokie praktikoje pasiteisinantys daiktai yra skirti taupyti mūsų laiką. Kažkada ir dulkių siurbliai, patys važinėjantys ir siurbiantys namus, atrodė fantastika, o dabar tai – kasdienybė. Ir taupo mūsų laiką“, – sakė A. Baranauskas.

Kiek gyvybių išgelbėsime?

Europos Parlamento pranešimuose akcentuojma, kad dirbtinį intelektą galima pritaikyti ypatingai svarbioje sferoje – sveikatos apsaugoje. Apie tai šiandien skaitome, rytoj tuo gyvensime. A. Baranauskas papasakojo apie DI sprendimą, kuris galėtų padėti didėjant slaugių poreikiui.

„Sveikatos apsauga – labai brangi sritis, ypač visuomenei senstant. Mažėja žmonių, galinčių prižiūrėti ir rūpintis senstančiaisiais. Vyresniam žmogui reikia kur kas daugiau priežiūros, didesnė ligų rizika. Už tą priežiūrą mes visi sumokėsime. Reikia mokėti mokesčius, samdyti slauges, gydytojus ar apmokėti socialinius darbuotojus. Mobiliosios technologijos ir dirbtinis intelektas yra vienas iš būdų šį klausimą spręsti.

Prieš kelis metus buvo sukurtas eksperimentinis sprendimas. Įsivaizduokite, daktaras suprogramuoja vaistų seką, kada ir ką pacientui reikia išgerti. Pacientas serga alzheimeriu ir jam pačiam yra sunku tą tvarką prisiminti. Tad jis tiesiog žino: kai suburzga riešo apyrankė, jis nueina prie dėžutės ir išgeria tabletę. Jam nereikia galvoti, kokią paimti tabletę, kada, viskas sudėta ir tereikia paimti, kai suburzgia riešas. Žmogus galėtų gyventi be nuolatinės priežiūros.

Išmanumas sveikatos apsaugoje labai svarbu. Kai galėtume turėti kiekvienas tuos pačius laikrodžius, jaučiančius tavo kūno duomenis, o ir 5G ryšys veiks, laikrodis galės atskirti ir perduoti medikams, kai tavo sveikatos parametrai pavojingai kyla. Galbūt skambutis perspės, kad tau – priešinfarktinė būsena. Kiek bus išgelbėtų gyvybių.

Dirbtinis intelektas taip pat turės daugybę parametrų ir galės konsultuoti pacientą bei padėti. Yra daugybė ligų, kurioms reikia reguliarios priežiūros ir reguliaraus vaistų vartojimo. Čia technologijos galės padėti. Visi žmonės, kurie būtų prisijungę prie sveikatos apsaugos sistemos per mobiliuosius įrenginius, galėtų reguliariai gauti pranešimus, kad turi padaryti tą, pasitikrinti kitą ir taip toliau. Tai – dirbtinio intelekto sveikatos priežiūra. Taip bus išgelbėta daug gyvybių ir pagerinta žmonių gyvenimo kokybė“, – teigė jis.