Sprendimas greičiau tvirtinti vakcinų modifikacijas: lenktynės su viruso atmainomis?
Balandžio 26 d. per sesijos atidarymą EP pirmininkas David Sassoli paskelbė apie rekomendaciją dėl greitesnio vakcinų modifikacijų nuo Covid–19 tvirtinimo, kurią priėmė EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas. Jeigu per 24 valandas jokia EP politinė ar europarlamentarų grupė nepareikš prieštaravimo, rekomendacija bus laikoma priimta.
Ką tai reiškia ir ar dėl greičio nenukentės vakcinų kokybė? Pasak EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nario europarlamentaro Liudo Mažylio, naujų pavojų neįžvelgiama, o toks sprendimas padėtų būti greitesniems už plintančias viruso atmainas:
„Turime dvi galimybes – kiekvienai jau patvirtinto skiepo modifikacijai prieš kiekvieną koronaviruso atmainą vėl sudaryti biurokratines kliūtis ir viską pradėti nuo nulio arba laikyti, kad vakcina yra patvirtinta, teisėtai atsiradusi, ištirta kliniškai, aiškūs pašaliniai poveikiai, suprantamas efektyvumas ir pavojai. Tuomet mokslininkai ir farmacinės firmos modifikuoja vakciną tiek, kiek reikia, kad ši pasidarytų veiksminga prieš naujas koronaviruso atmainas. Priimtas būtent šis sprendimas.“
Tai, anot europarlamentaro, – daugiametė tradicija, kurią esame linkę kartais pamiršti: lygiai tokia tvarka galioja vakcinoms nuo gripo – kaskart, atsiradus naujai atmainai ir pagal tai modifikavus vakciną, nereikia kartoti visų biurokratinių procedūrų, kurios užtrunka.
„Turime pasitikėti ekspertais, o šiuo atveju jie – visiškai vieningi“, – kalba L. Mažylis, kartu primindamas, kad patvirtinus naują tvarką, ši galiotų tik jau esamoms vakcinoms, o bet kokia nauja vakcina turėtų praeiti įprastą ilgą kelią, kad būtų patvirtinta.
Medicinos priemonių trūkumas ES: stingame medikamentų nuo mirtinų susirgimų
Anot L. Mažylio, nors garsiausiai šiuo metu skamba Covid–19 vakcinų klausimas, negalima ignoruoti fakto, jog Europoje trūksta ir kitų, itin rimtas ligas gydančių, vaistų. Medikamentų stygius, sako europarlamentaras, išryškėjo dar gerokai iki pandemijos: nuo 2000 iki 2018 metų vaistų trūkumas ES tik didėjo ir per tuos metus, skaičiuojama, išaugo keliasdešimt kartų:
„Skirtingose valstybėse trūksta skirtingų vaistų, tačiau apibendrinant, labai dažnai mirga pavadinimas „antimikrobiniai vaistai“, kurių trūksta, taip pat vakcinų, ne tik Covid–19. Labai dažnai kalbama, kad ne visi onkologinėms ligoms skirti vaistai prieinami vienodai. Kai kur trūksta kraujagyslių ligoms skirtų vaistų, anestetikų ir pan.“, – kalba L. Mažylis.
Mirštamumas nuo vėžio Europoje, lyginant su pasauliniu vidurkiu, anot L. Mažylio, – itin didelis, tad Europos Komisija pristatė kovos su vėžiu planą. Visgi, didelę dalį trūkstamų vaistų, EP duomenimis, sudaro būtent medikamentai nuo onkologinių susirgimų: vaistai, skirti vėžiui, infekcijoms ir nervų sistemos sutrikimams (epilepsija, Parkinsono liga) gydyti, sudaro daugiau nei pusę trūkstamų priemonių.
L. Mažylis išskiria keturias pagrindines vaistų trūkumo ES priežastis: „Pirmiausia, gamybos problemos: gamyba perkelta labai toli už ES ribų. Pramonės kvotos, teisėta lygiagreti prekyba – firmos nepriverstos gaminti būtinai Europai, jos gali prekiauti vaistais bet kur. Pagaliau ekonominės priežastys, tokios kaip vaistų kaina – įperkamumas kol kas reguliuojamas ne Europos mastu, tai priklauso valstybių narių kompetencijai.“
9 iš 10 penicilino dozių Europą pasiekia iš Kinijos ir Indijos: priklausomybė, kurią EP imasi spręsti
Ką EP daro, kad situacija keistųsi? „Jau prieš 4 metus EP priimta rezoliucija dėl bendrų pirkimų. Tai iš esmės sėkmingai pavyko su Covid–19 vakcinomis. Kalbant su farmacinėmis firmomis Europos Komisijos vardu, galima veiksmingai numušti kainą ir nenutiks taip, kad efektyvūs vaistai dingsta dėl komercinių išskaičiavimų. Pasirodo ir tokių atvejų būta“, – apie vykdomą politiką pasakoja L. Mažylis. EP oficialiame pranešime taip pat skelbiama, kad siekiama įvesti finansines paramas skatinti aktyvių farmacinių ingredientų gamintojus įsikurti Europoje ir domėtis tiesioginėmis užsienio investicijomis į gamyklas.
Taip pat, sako parlamentaras, būtina trumpinti tiekimo grandines priartinant gamybą prie Europos. Anot oficialių EP duomenų, 80 proc. aktyvių farmacinių ingredientų yra gaunami iš Indijos ir Kinijos, iš čia importuojami ir 40 proc. vaistų, parduodamų Europoje.
Šios dvi šalys pagamina 60 proc. paracetamolio, net 90 proc. penicilino ir pusę ibuprofeno pasaulyje. Esama situacija, kalba L. Mažylis, yra potenciali galimybė tapti priklausomais ne tik komercine prasme, todėl gamybos pajėgumų perkėlimas arčiau Europos – itin aktualus klausimas:
„Svarbu sudaryti ir europinį rezervą, iš jo teisingai skirstyti įvairiems nenumatytiems atvejams. Taip pat būtų perspektyvi Europos sveikatos duomenų erdvė ir valdymo sistema, jei galėtume tokią sukurti. ES patvirtinta programa „Sveikatos labui“, kuriai numatytas labai rimtas finansavimas. Ten kalbama apie tai, kad vaistai ir medicinos priemonės turi būti įperkami. Tuomet turėtų būti priimta visa serija jau detalių priemonių.“
