D. Sassoli: tai – bendras veikiančios Europos demokratijos projektas
Dar šių metų kovą Europos Parlamente iškilmingai pasirašyta deklaracija, leidžianti pradėti Konferenciją dėl Europos ateities. Dokumentą parašu tvirtino EP pirmininkas David Sassoli, ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos premjeras António Costa ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Konferencija leis kiekvienam iš atokiausio Europos kampelio dalintis savo vizijomis apie tai, kokia kryptimi turėtų judėti Europa.
EP pirmininko D. Sassoli manymu, ši konferencija – unikali galimybė pilietinei visuomenei formuoti Europos ateitį: „Tai – bendras veikiančios Europos demokratijos projektas. Raginame jus visus dalyvauti ir pareikšti nuomonę apie tai, kokia bus rytdienos Europa, kokia bus JŪSŲ Europa“, – EP pranešime cituojamas institucijos pirmininkas.
Konferencijos pradžia numatoma Europos dieną – gegužės 9-ąją. Viliamasi, kad toks formatas taps galimybe žmonėms atlikti svarbesnį vaidmenį formuojant ES politiką. Be to, kalbama ir apie siekius daryti Europą, atsparesnę krizėms, ar jos būtų susijusios su ekonomika, ar su sveikata.
24 kalbos ir 10 pagrindinių temų: nuo sveikatos iki saugumo klausimų
Balandžio 19-ąją žengtas pirmas rimtas žingsnis, kad Konferencijos dėl Europos ateities idėja iš tiesų taptų kūnu – konferencijos vykdomoji valdyba, kurią sudaro Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos atstovai, paskelbė apie veikiančią ir kiekvienam europiečiui pasiekiamą daugiakalbę skaitmeninę platformą.
Pasak EP pirmininko, ši platforma taps pagrindine priemone, suteikiančia piliečiams galimybę dalyvauti ir reikšti savo nuomonę dėl Europos ateities, o tokiam procesui neturi kliudyti nei pandemija, nei kitos negandos.
„Turime būti tikri, kad jų balsas bus išgirstas ir kad jie atliks tam tikrą vaidmenį priimant sprendimus, nepriklausomai nuo COVID-19 pandemijos. Atstovaujamoji ir dalyvaujamoji Europos demokratija ir toliau veiks nepriklausomai nuo aplinkybių, nes to reikia dėl mūsų bendros ateities“, – kalbėjo D. Sassoli.
Platforma veikia 24 oficialiomis ES kalbomis, tad ir nemokantieji užsienio kalbų Europos gyventojai gali drąsiai ir išsamiai dalintis savo mintimis. Žmonės raginami ne tik kalbėti apie jiems rūpimus klausimus, bet ir dalintis žinia socialiniuose tinkluose, pridedant grotažymę #TheFutureIsYours. Pagrindinės temos, kuriomis kviečiame dalintis idėjomis, apima sveikatos, ekonomikos, saugumo, aplinkosaugos, skaitmeninės transformacijos ir kitus klausimus, be kurių Europos ateitis – sunkiai įsivaizduojama.
Apklausos rezultatai – akivaizdūs: lietuviai tiki ES, bet nori būti išgirsti
EP pažymi, kad visiškas skaidrumas – pagrindinis Konferencijos principas, tai užtikrinama ir skaitmeninėje platformoje, o visos europiečių nuomonės bus renkamos, skelbiamos viešai, pagrindinės idėjos naudojamos net plenariniuose posėdžiuose. Per vos porą platformos veikimo dienų pateikta per 700 idėjų.
Pasak EP biuro Vilniuje vadovės Daivos Jakaitės, platforma suteiks galimybę Lietuvos gyventojams prisidėti prie ES ateities kūrimo: „Esame ES dalis, jos priimami sprendimai tiesiogiai mus veikia, direktyvos ir reglamentai tampa mūsų teisės sistemos dalimi, todėl svarbu nelikti nuošalyje ir išreikšti savo nuomonę.“
Anot D. Jakaitės, pernai rudenį atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių įsitikinę, jog Konferencijoje dėl Europos ateities visų pirma turėtų dalyvauti akademikai, ekspertai, intelektualai ir mokslininkai – taip galvoja 54 proc. apklaustųjų, kai ES vidurkis – 40 proc: „Didesnė dalis, 51 proc., ES gyventojų teigia, kad konferencijoje turėtų dalyvauti eiliniai piliečiai.“
Apklausa, sako pašnekovė, taip pat parodė, kad koronaviruso krizė privertė Lietuvos gyventojus apmąstyti ES ateitį – su tuo sutinka 64 proc. apklaustųjų. Paklausti, kas labiausiai padėtų Europos ateičiai, 56 proc. Lietuvos gyventojų nurodė panašius gyvenimo standartus. Paklausti, koks pasaulinis iššūkis ES šiuo metu yra svarbiausias, didžiausia dalis – 47 proc. – nurodė klimato kaitą.
Skurdas ir socialinė nelygybė – didžiausias Lietuvos gyventojų skaudulys
Reguliariai atliekamose „Eurobarometro“ apklausose, anot D. Jakaitės, Lietuvos gyventojai paprastai nurodo esantys patenkinti, kaip veikia demokratija ES (67 proc.), tiki optimistine ES ateitimi (77 proc.), mano, kad padėtis ES gerėja (70 proc.). Kita vertus, vis dar mažuma Lietuvos gyventojų mano, kad į jų nuomonę ES atsižvelgiama (37 proc.).
„Konferencija dėl Europos ateities ir jos platforma gali pakeisti šią situaciją. Apskritai 71 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad narystė ES yra geras dalykas, o 90 proc. – kad ji suteikė naudos. 44 proc. Lietuvos gyventojų remia esamą ES, 26 proc. norėtų ją matyti kitokią, 23 proc. nurodė esą skeptiški dėl ES, tačiau jų nuomonę galėtų pakeisti radikali reforma, o 7 proc. apskritai nesutinka su ES idėja“, – apie Lietuvoje vyraujančias nuomones kalba D. Jakaitė.
Galiausiai, paklausti, kas svarbiausia Europos Parlamento veikloje, Lietuvos gyventojai pirmiausia nurodo būtinybę mažinti skurdą ir socialinę nelygybę (61 proc.); 60 proc. mini solidarumą tarp ES šalių, 57 proc. išskiria žmogaus teisių gynimą pasaulyje, 42 proc. – žodžio laisvę, 39 proc. – kovą su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu.
Ir iki platformos atsiradimo europiečiai galėjo daryti įtaką EP darbotvarkei, tačiau lietuviai nelinkę šiomis galimybėmis naudotis. „Susibūrę į įvairias interesų grupes, piliečiai turėtų aktyviai sekti EP darbotvarkę ir perduoti savo nuomonę EP nariams. Be to, dėl kiekvieno naujai inicijuojamo ES teisės akto projekto Europos Komisija organizuoja viešąsias konsultacijas internetu. Tenka pastebėti, kad Lietuvos gyventojai ir interesų grupės gana vangiai dalyvauja šiose konsultacijose. O būtent čia yra didžiausia tikimybė padaryti įtaką ES ir Europos Parlamento sprendimams“, – kalba D. Jakaitė
