Valstybės narės įsipareigojo, kad sistema pradės veikti šią vasarą

Vadinamojo „žaliojo paso“ idėją kovo mėnesį iškėlė Europos Sąjungos institucijos, o ypač ją palaikė nuo turizmo priklausomos šalys, įžvelgdamos galimybę vasaros sezonu paskatinti saugesnį keliavimą ir atgaivinti turizmo ekonomiką.

Europos Komisijos pasiūlyme dėl „žaliojo paso“ nurodomos tokio dokumento poreikio aplinkybės – remiantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, tačiau kai kurie apribojimai, valstybėse įvesti siekiant suvaldyti koronavirusą, turėjo įtakos piliečių teisei laisvai judėti. Nurodomas skaitmeninio žaliojo pažymėjimo tikslas – palankesnės sąlygos judėti.

Skaitmeninis žaliasis pažymėjimas atvertų lengvesnes ir saugesnes keliavimo galimybes Europos Sąjungos šalyse pasiskiepijusiems, turintiems neigiamą koronaviruso testą ar neseniai persirgusiems.
Lagaminas

Nemokamame pažymėjime būtų pateikiama ši informacija: ES piliečio vardas, pavardė, gimimo data, pažymėjimą išdavusi šalis, vakcinos pavadinimas ir skiepų data, jei gyventojas skiepytas, koronaviruso tyrimo rezultatas ir laikas, kada testas buvo atliekamas, ar sirgimo koronavirusu data. Pažymėjime bus pripažįstamos tik ES registruotos vakcinos, o dėl gamintų kitose šalyse valstybės dar turės apsispręsti.

2021 m. kovo 19 d. ES ambasadoriai patvirtino darbo grupės, skaitmeninio žaliojo pažymėjimo įvedimo klausimą laikančios prioritetiniu ir spartinančios jo derybas, įsteigimą ir įgaliojimus.

Parlamentas pritarė skaitmeninio žaliojo pažymėjimo teisėkūros procedūros spartinimui tikintis, jog saugaus ir lengvo keliavimo galimybės ES piliečiams bus prieinamos jau visai netrukus – valstybės narės įsipareigojo, kad sistema bus parengta naudojimui ne vėliau nei šią vasarą.

Lietuvos parlamentarai pasisakė „už“: tai vadina vienu svarbiausių klausimų

Neseniai europarlamentaras, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkas Juanas Fernando Lopezas Aguilaras tvirtino, kad „žaliąjį pasą“ Europos Parlamentas bus pasirengęs ratifikuoti jau birželį – tai reikštų, kad „žaliasis pasas“ galėtų būti priimtas jau birželio 7–10 d. sesijos metu.
Žmonės būriuojasi prie vakcinavimo centro Vilniuje

Kaip nurodo Europos Parlamento LIBE (Piliečių teisių) komitete balandžio 13 d. žaliojo sertifikato svarstyme dalyvavęs Teisingumo komisaras iš Belgijos Didier Reynders, žaliasis sertifikatas gali būti išplėstas į trečiąsias šalis, kurių piliečiai teisėtai gyvena ar yra ES teritorijoje. Tolimesniuose etapuose bus bendradarbiaujama su tarptautinėmis institucijomis, kad sertifikato galiojimą pripažintų ir kitos šalys.

Numatoma, kad sertifikatas baigs galioti tuomet, kai Pasaulio sveikatos organizacija paskelbs pandemijos pabaigą.

Kovo pabaigoje apie tai, kad COVID-19 pandemijos valdymas bei vakcinavimas vis dar yra esminiai ES iššūkiai, pasisakė ir Europos Parlamento narys Liudas Mažylis.

„Nubalsavome „už“ dėl skaitmeninio žaliojo sertifikato realizavimo pagreitintos procedūros. Asmenims, kurie išsityrę, pasiskiepiję ar persirgę, sertifikatas kažkiek palengvins įveikti sienas tarp valstybių. Tad visiems siūlau skiepytis bei tirtis. Sirgti ginkdie nesiūlau“, – savo paskyroje rašė L. Mažylis.

Tuo metu europarlamentarė Rasa Juknevičienė Europos Parlamento LIBE (Piliečių teisių) komitete balandžio 13 d. prasidėjusį žaliojo sertifikato svarstymą vadina bene svarbiausiu šio meto EP klausimu.

Platesnės galimybės turintiems imunitetą atsivers ir Lietuvoje

Apie galimybes įdiegti saugesnį ir laisvesnį judėjimą piliečiams kalbama ne tik Europos, bet ir nacionaliniu mastu – Lietuvoje netyla kalbos apie šalies ribose galintį veikti Covid-19 imuniteto sertifikatą, kuris jį turintiems atvertų daugiau galimybių.
Žiūrovų salė

Tiesa, kalbama, jog jas apimtų ne tik judėjimas, bet ir galimybė lankytis įvairiuose renginiuose ir naudotis kitomis šiuo metu neprieinamomis paslaugomis. Skaitmeninį „imuniteto pasą” Lietuvoje tikimasi turėti jau liepos mėnesį.

„Ten būtų žymima, kad žmogus, kuris yra arba persirgęs, arba pasiskiepijęs, arba turi atitinkamu laikotarpiu neigiamą testo rezultatą, gali lankytis, tarkime, kultūros renginiuose, keliauti į lauko kavines. Jam atsilaisvintų tam tikros socialinės veiklos. Tokiu būdu sudarytume galimybę ir vykti renginiams, dirbti verslams. Taip pat manome, kad imuniteto pasas paspartintų vakcinacijos tempus. Mes artėjame prie masinės vakcinacijos, ir, ko tikrai niekas nenorėtų, kad susidurtume su situacija, kai mes jau matome, kad tas imuniteto pasas yra mums svarbus, reikalingas, bet yra techniškai tam nepasiruošta“, – nacionalinio imuniteto sertifikato veikimą yra aiškinusi I. Pakarklytė.

Idėja pasiūlyta tikintis, jog tai padėtų atsistatyti per pandemiją nukentėjusiam verslui, gerėtų visuomenės emocinė sveikata, o piliečiai savo ruožtu dažniau testuotųsi paskatintų piliečius dažniau testuotis. Siūlymuose nurodoma, kad nacionalinio imuniteto paso privilegijomis galėtų naudotis asmenys, paskiepyti nuo Covid-19, persirgusieji arba turintieji prieš kelias dienas atliktą neigiamą testą.
Šeima

Siūlo atsižvelgti ir į testavimo prieinamumo didinimą

Reaguodamas į nacionalinio imuniteto paso idėją, europarlamentaras Petras Auštrevičius pasisakė, kad tai nėra panacėja susidariusiai situacijai spręsti, o siūloma priemonė gali sukelti didesnį susipriešinimą.

„Skubotai įvedus siūlomas priemones, jos visuomenėje gali sukelti dar didesnį susipriešinimą ir pasipriešinimą siūlomiems skirstymams ar žymėjimams. Vakcinavimo procesas nėra toks sklandus, kokio tikėtasi, bet daugėjant vakcinų įsibėgėja. Todėl būtina pabaigti kuo skubiau vakcinuoti vyresnius gyventojus, kitas tikslines grupes, galiausiai visus norinčius ir tik tuomet, plačiai išdiskutavus, galima būtų kalbėti apie tokius sprendimus“, – savo pozicija nacionalinio imuniteto paso idėjos klausimu feisbuke dalinosi parlamentaras.

P. Auštrevičiaus nuomone, šiuo metu geresnis ir realesnis sprendimas – testavimo prieinamumo didinimas. Jis pateikia pavyzdį, jog „Vokietijoje už nedidelį mokestį greituosius testus galima įsigyti jau ir prekybos centruose, o kai kurios žemės testuotiems gyventojams sudaro galimybę gyventi socialiai aktyvesnį gyvenimą ir pasijusti labiau laisvesniais“.

„Jei testų rezultatai atveria gydymo įstaigų koridorius ar suteikia galimybę laisviau keliauti, kodėl tai negalėtų būti taikoma plačiau Lietuvoje, taip sudarant galimybę patekti pavyzdžiui į parodą, teatrą ar kavinę? Šiandien turbūt mažai kas dvejoja, kad mums dar ilgai teks gyventi ypatingomis sąlygomis, todėl realus testavimo prieinamumo padidinimas leistų iš dalies ne tik pasijausti kiek laisvesniais, bet ir tikriausiai padėtų suvaldyti Covid-19“, – įsitikinęs jis.

Nepaisant to, jog tiek Europos, tiek Lietuvos „imuniteto pasai“ sulaukia įvairių vertinimų ir kol vieni jame mato sprendimą greičiau išsilaisvinti iš pandemijos, kiti baiminasi supriešinimo, jau visai netrukus galėsime pamatyti ir įsitikinti, kaip jie veikia. Žadama, kad skaitmeninis žaliasis pažymėjimas turėtų pradėti veikti birželį, o „imuniteto pasas“ Lietuvoje – liepos mėnesį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (750)