M. Wojcikas duodamas interviu Lenkijos televizijos TVN24 kanalui teigė, kad jo frakcija ketina priešintis ir blokuoti Europos Sąjungos atsigavimo fondo patvirtinimui, nors vyresnieji koalicijos partneriai – „Teisė ir teisingumas“ (PiS) jau išreiškė paramą šiam projektui.
Lenkijos vyriausybė atsidūrė keistoje padėtyje, mat norint užsitikrinti valdančiąją daugumą Lenkijos Seime būtina užsitikrinti 230 mandatų skaičių, o dabartinė vyriausybė turi trapią 234 balsų persvarą, o praradus net ir keletą kėdžių Seime kiltų grėsmė vyriausybės funkcionavimui.
Lenkijos „Vieningosios dešinės“ koalicijoje lyderės pozicijas užima politinė jėga „Teisė ir Teisingumas“, kartu dirba dvi mažesnės partijos. Viena iš jų – partija „Vieningoji Lenkija“, turinti 18 mandatų Seime, neskuba pritarti Europos Sąjungos skolinimosi lubų didinimui ir neslepia apmaudo, kad fondo lėšas turės grąžinti visos Europos Sąjungos valstybės narės.
Partijai taip pat kelia nerimą faktas, kad į paramą pretenduojančios valstybės narės privalėtų paisyti Europos Sąjungos teisės principų, nes priešingu atvejų pinigų negaus. Tais atvejais, kai įstatymų viršenybės principų pažeidimai turi įtakos at netgi kenkia bloko finansiniams interesams, finansavimas, pritarus kvalifikuotai valstybių narių daugumai, Europos Komisijos iniciatyva gali būti nutrauktas.
„Mes užtikrintai reiškiame nepritarimą bendros Europos Sąjungos skolos idėjai ir Europos Sąjungos federalizacijai, nes tai prilygtų vienos Europos valstybės sukūrimui“, – TVN24 eteryje kalbėjo „Vieningosios Lenkijos“ ministras Michalas Wojcikas ir pridūrė turintis „abejonių“, ar Europos Sąjunga iš viso gali teisėtai skolintis, rašė politico.eu.
„Vieningosios Lenkijos“ europarlamentaras Patrykas Jaki pritaria tokiam skepticizmui ir tvirtina, kad iš esmės „nėra galimybių, kad „Vieningoji Lenkija“ pritartų RRF. Jeigu „Teisė ir Teisingumas“ ims to reikalauti, savo partijos ateities valdančioje koalicijoje nebematysime“.
Jis projektą įvardija kaip ydingą Lenkijai. Ir viskas, esą, ne dėl pinigų, o dėl sisteminių bėdų. Lenkija vis tiek vienaip ar kitaip pinigų gaus, o prisijungimas prie bendros skolos reikš, kad nuo šiol ilgalaikėje perspektyvoje Varšuva bus atsakinga ir už Graikijos ar Ispanijos finansinius įsipareigojimus. Tai pavojinga“.
COVID Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė – dalis 750 mlrd. eurų vertės „Next Generation EU“ paketo, skirto ištraukti bloką iš pandemijos paskatintos ekonomikos duobės, tuo pačiu skatinant tokias prioritetines sritis kaip perėjimas prie žaliosios energijos.
Apie tai, ar kilo reali grėsmė Lenkijos vyriausybės ateičiai ir ES atsigavimo fondui „Delfi“ pasikalbėjo su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologu Ramūnu Vilpišausku.
„Turbūt tai veikiau yra grėsmė Lenkijos valdančiajai koalicijai. Jei „Vieningosios Lenkijos“ vadovybė nutars, kad šitas klausimas jai yra tiek svarbus, kad dėl to verta aukoti koalicijos stabilumą, bet kad tai galėtų reikšmingai paveikti Europos Sąjungos procesus – abejoju, nes kaip suprantu, jeigu pritrūktų balsų, tai opozicija yra indikavusi, kad balsuojant paremtų „Teisės ir teisingumo“ partiją, nes taip pat nori, kad būtų sklandžiai prieita prie ekonomikos atsigavimo fondo ir lėšų panaudojimo. Lenkijai, jei gerai pamenu, yra numatyta beveik šešiasdešimt milijardų. Aišku, dalis – subsidijos, dalis – paskolos, tačiau bet kokiu atveju tai yra reikšmingos sumos ir čia yra pagrindinė priežastis, kodėl man atrodo, kad dalis valdančiųjų su opozicijos pagalba vis tiek priimtų reikiamus sprendimus tam, kad šitas procesas dėl Lenkijos neužstrigtų“, – sakė ekspertas.
Jam antrino ir Vytauto Didžiojo universiteto politologijos katedros mokslų daktaras, docentas Andžej Pukšto (Andrzej Pukszto). „Žinoma, kad nėra didelio sutarimo valdančiojoje daugumoje ir ko gero tas visas ginčas, kuris vyksta dėl Europos atstatymo fondo yra, sakyčiau, daugiau skirtas vidiniam naudojimui. Ir dalis tų dešiniųjų, kurie yra susitelkę ties Zbigniewo Ziobro, kuris vadovauja Teisingumo ministerijai, nori parodyti savo abejingumą dėl Europos Sąjungos. Dėl to, kad čia drįsta Europos Sąjunga susieti lėšų išmokėjimą su teisingumo reikalavimais, su teisės viršenybe“,– teigė politologas.
Anot eksperto, paketas veikiausiai būtų priimtas remiantis opozicijos balsais. „Bet ko gero aš vis tiek manyčiau, kad pritarimas tam Europos Sąjungos fondui bus pasiektas Seime, nes blogiausiu atveju tai padaryti padės opozicija, nes dabar opozicijai pristatyti save kaip euroskeptiškai jėgai irgi nepavyks. Ko gero, ta parama bus išreikšta, bet tie nesutarimai valdančiųjų stovykloje, jie išlieka, bet ar tai prives prie pirmalaikių parlamento rinkimų – ko gero irgi ne“, – tvirtino A. Pukšto.
Lenkija tikėtųsi gauti 58,1 mlrd. eurų paramos, iš kurių 23,9 mlrd. eurų atitektų subsidijų pavidalu, o 34,2 mlrd. eurų – paskolų forma. Laiko pasinaudoti lėšomis Lenkija turės iki 2026 metų.
Šie pinigai šaliai suteiktų „realų impulsą vystymuisi“, kovo mėnesį vykusioje ekonomikos konferencijoje pažymėjo ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Planai detaliai išdėstyti Nacionaliniame rekonstrukcijos plane.
„Nacionalinio rekonstrukcijos plano įgyvendinimo perspektyvos tiesiogiai priklausys nuo pinigų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, dėl kurių pavyks sutarti, ir papildomų lėšų, kurias skirs valdžia“, – patikslino M. Morawieckis.
Nors kai kurios opozicijos partijos ir delsia, kairiojo sparno partijų susivienijimas „Kairė“ atrodo pasirengęs palaikyti vyriausybę ir neleisti pinigams pabėgti.
„Jeigu Lenkijoje nebus pritarta šiam planui, jis bus atmestas visos Europos Sąjungos mastu. Tie pinigai – 250 mlrd. zlotų – skirti žmonėms, o ne „Teisei ir Teisingumui“. Nevalia žmonių bausti už tai, kad turi kvailą valdžią“, – teigia „Kairės“ lyderis Wlodzimierzas Czarzasty.
Abu „Delfi“ kalbinti politologai sutiko, kad tokie pasisakymai gali būti „Vieningosios Lenkijos“ atstovų mėginimas išsiskirti rinkėjų akyse, ypač konkuruojant su „Teise ir teisingumu“ ir bandant susirinkti euroskeptinių pažiūrų lenkų balsus.
„Sutikčiau, kad gali būti ir toks motyvas. Nors didžioji dalis, dabar tiksliai neatsimenu kiek pagal paskutines apklausas, bet Lenkijoje didžioji dalis gyventojų remia narystę Europos Sąjungoje ir ta euroskeptikų niša yra gana siaura. Galbūt tą siaurą nišą balsų jie ir nori patraukti. Bet man labiau tikėtina, kad tai ir liktų vietinės, nacionalinės politikos lygmens reikalas, bet neturėtų reikšmingai sutrikdyti Europinio proceso, tuo labiau, kad praėjusiais metais kada buvo atsinaujinusios tos diskusijos dėl įstatymo viršenybės priėmimo ir taikymo, panaudojant tas fondo lėšas, tai berods Prancūzijos atstovai buvo pasakę, kad neatmestinas scenarijus be Lenkijos ir Vengrijos judėti toliau, jei su šiomis šalimis nepavyktų susitarti dėl tinkamų kompromisų“, – sakė R. Vilpišauskas.
„Atrodo, kad taip. Bet čia visada ko gero buvo „Teisės ir teisingumo“ dilema, ar dar kažką palikti gyvuoti, tokiais publicistiniais terminais kalbant, dešiniau iki sienos. Tai čia va tas laviravimas, nuo pačios dešiniausios sienos, link centro. Tas noras paimti rinkėją ir iš centro dešiniojo flango ir tuo pačiu nepalikti niekam tų rinkėjų, kurie yra prie pat to dešiniojo krašto. Tas toks nuolatinis laviravimas iki šiol vyksta“, – teigė A. Pukšto.
„Kitas dalykas, man atrodo Europos Sąjunga šiuo metu irgi neturi kažkokio atsakymo, kaip elgtis su Lenkija, su Vengrija. Žinoma, dabar dominuoja pandemijos klausimai, kiti klausimai, tai dabar kažką griežtesnio sugalvoti Lenkijai ir Vengrijai, ko gero Europos Komisija irgi nesiims. Praėjusią savaitę premjeras Morawieckis lankėsi Paryžiuje, ir vizitas buvo pakankamai sėkmingas, buvo geras pokalbis su Prancūzijos prezidentu E. Macronu, kuris irgi kaip ir ieško papildomų partnerių Europoje ir bando su lenkais kalbėti dėl Europos ateities“, – kalbėjo VDU mokslų daktaras.
Kitas galimas tokių veiksmų motyvas – lenkų vyriausybės noras konflikto su ES metu parodyti Briuseliui „gerąjį“ ir „blogąjį“ policininką – pristatyti „Teisę ir teisingumą“ kaip sukalbamą jėgą ir parodyti, kad esama gerokai radikalesnių balsų.
„Gali būti ir galimybė PiS parodyti, kad jie galbūt nėra tokie nepatogūs Briuseliui, kaip „Vieningoji Lenkija“, kad jie galbūt palyginus dar visai nuosaikūs. Manau, kad visi veikėjai čia turi savo motyvų ir gali vienu metu kelis žaidimus žaisti. Paprastai, taip ir vyksta Europos Sąjungoje, kad vidaus politikos žaidimas persidengia visokiais signalizavimais partneriams Europos Sąjungoje. Tai turbūt ir Lenkijoje valdantieji žaidžia kelis žaidimus vienu metu“, – teigė R. Vilpišauskas.
