Bendrijos diplomatai prieš prieš virtualų viršūnių susitikimą sakė, kad lyderiai, užuot grasinę ar ėmęsi sankcijų, pasiūlys Ankarai „pozityvią darbotvarkę“, siekdami pasinaudoti sumažėjusia įtampa tarp Graikijos, Kipro bei Turkijos ir užkirsti kelią bet kokiam priešiškam veiksmui, galinčiam pakenkti naujai taikos iniciatyvai padalytoje Kipro saloje.
„ES kol kas atidėjo į šalį sankcijas. Kita vertus, blokas neturi daug ko pasiūlyti Turkijai kaip meduolio“, – sakė Alissa de Carbonnel iš idėjų kalvės “„International Crisis Group“ (ICG).
Bendrija norėtų atgaivinti 2016 metais priimtą „ES ir Turkijos pareiškimą“, smarkiai sumažinusį į Graikijos salas atvykstančių migrantų srautus, todėl gali būti, kad bus peržiūrėtos jo sąlygos. Pagal tą susitarimą ES pasiūlė Turkijai maždaug 6 mln. eurų už sirų pabėgėlių priėmimą bei kitas paskatas migrantams, kad šie neišvyktų.
„Manau, jis turėtų būti toliau vykdomas ir išlikti bendradarbiavimo migracijos srityje pagrindu“, – praėjusią savaitę sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
J. Borrellis pristatys lyderiams ataskaitą apie ES ir Turkijos ryšius.
J. Borrellio požiūriu, tas susitarimas su Ankara išgelbėjo daug gyvybių, sustabdė daugumą žmonių, ketinusių per Egėjo jūrą pasiekti tokias salas, kaip Lesbas ir Samas, ir pagerino Turkijoje esančių pabėgėlių padėtį. Tačiau pagalbos organizacijos mano, kad dėl jo atsirado kalėjimų po atviru dangumi, kuriuose baisiomis sąlygomis vargsta tūkstančiai žmonių, o kiti yra įstrigę Turkijoje.
Prieš metus susitarimas buvo įšaldytas, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir kai Turkija, supykusi dėl menkos ES paramos jos invazijai į šiaurės Siriją, uždegė žalią šviesą išvykti tūkstančiams migrantų, kuriems mėginant patekti į Graikiją pasienyje kilo susirėmimų.
Visgi Turkija tebegauna pinigų iš Europos. Gruodį ES pratęsė dvi beveik pusės milijardų eurų vertės programas, skirtas sirų pabėgėliams. Vyriausybė tiesiogiai šių pinigų negauna, tačiau migrantų išleidžiami pinigai pateks į šalies ekonomiką.