Visam pasauliui netikėtai smogusi koronaviruso pandemija tik dar labiau išryškino įsisenėjusias problemas. Europos Parlamento narė iš Austrijos Evelyn Regner pabrėžė, kad ši krizė moterims smogė itin skaudžiai ir jei vieniems socialinė distancija ir darbas iš namų reiškė didesnį saugumo jausmą, kitiems tai reiškė papildomą darbą prižiūrint ir mokant vaikus.

„Jei moterys anksčiau darydavo daugiau neatlygintino darbo, prieš COVID-19 krizę, ši nelygybė dar labiau padidėjo su neveikiančiomis vaikų priežiūros institucijomis, partnerių ir valdžios moterys buvo paliktos tvarkytis vienos su atsakomybe rūpintis vaikais. Vis dar dažnai laikoma, kad šie darbai yra natūrali moterų pareiga. Toks požiūris vis dar diktuoja politiką ir buitinius susitarimus. Ir tai vyksta beveik visuose namų ūkiuose nepriklausomai nuo jų pajamų lygio, netgi kai moterys būna pagrindinės pajamų uždirbėjos namuose“, – kalbėjo Progresyvaus Socialistų ir Demokratų aljanso Europos parlamente narė.

„Nors paskutiniu metu vyrų indėlis ir įsitraukimas į priežiūros darbus, tas krūvis moterims padidėjo dar labiau. Gerokai daugiau. Tai reiškė padidėjusią psichologinę, fizinę ir emocinę naštą moterims, kuri trukdo moterims siekti lygybės. Tai yra privalumas vyrams, dėl ko moterys negali jų prisivyt“, – teigė politikė.

Remiantis Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) duomenimis, ES lyčių lygybė siekia tik 67,9 proc., o jei ir toliau judėsime dabartiniu tempu, lyčių lygybę pasieksime tik po 60 metų. E. Regner teigimu, didžioji dalis per pandemiją prarastų darbo vietų atiteko moteris ir taip yra dėl to, kad jos dažnai dirba COVID-19 ypač paveiktuose sektoriuose, tokiuose kaip vaikų priežiūra, mažmeninė prekyba ir turizmas.

„Tuo pat metu moterys įvairiuose sektoriuose turėtų uždirbti panašų atlyginimą, tačiau vis dar matomas didelis neatitikimas. Neatitikimas tarp lyčių atlygio ir pensijų vis dar yra niūri realybė visoje Europos Sąjungoje. Pažiūrėjus į vidurkį, moterys vis dar gauna 14 ,1 proc. mažesnį atlygį per valandą, nei jų kolegos vyrai. Trečdalį to galima paaiškinti mažesniu etatu ar nelygiomis kvalifikacijomis, bet du trečdaliai šių kriterijų neatitinka, todėl laikytini gryna diskriminacija dėl lyties. Dėl pensijų atskirties – skaičiai dar labiau šokiruoja. Ir tai dar viena aiški žinia iš dirbančių moterų – mes negalime laukti dar šimto metų“, – teigė EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė.

Fronto linijose

Moterims kyla didesnė rizika užsikrėsti virusu dėl neproporcingai didelio darbuotojų skaičiaus svarbiausių sektorių priešakinėje linijoje.

76 proc. iš 49 mln. sveikatos priežiūros darbuotojų ES (gydytojų, slaugytojų, akušerių, stacionarinės globos namų darbuotojų) yra moterys. Daugiausiai jų sveikatos priežiūros sektoriuje dirba Latvijoje (88 proc.), mažiausiai Maltoje (53 proc.).

Priešakinių linijų darbuotojai
Foto: Zuma Press / Scanpix

Jos taip pat sudaro 82 proc. kasininkų, 93 proc. vaikų priežiūros darbuotojų ir mokytojų, 95 proc. namų tvarkytojų ir pagalbininkų ir 86 proc. asmeninės priežiūros darbuotojų.

„Tačiau ši krizė taip pat parodė, kad moterys yra stiprios. Jos yra stiprios sveikatos apsaugos darbuotojos, stiprios motinos, stiprios lyderės visame pasaulyje. Nuo Jacindos Ardern Naujojoje Zelandijoje, iki Angelos Merkel Vokietijoje, nuo Katarinos Jacobsen Islandijoje, iki Sannos Marin Suomijoje, įvardijus tik kelias. Moterys lyderės turi didelę įtaką valdant ir kontroliuojant pandemiją. Jos tvirtos lyderės savo komandose ligoninėse, mokyklose, laboratorijose ir prekybos centruose“, – teigė E. Regner.

Jai antrino lytiškumo balansą tyrinėjanti ir keletą knygų šia tema parašiusi Avivah Wittenberg-Cox. „Esu parašius straipsnį balandžio mėnesį, kuris buvo plačiai aptarinėjamas ir perskaitytas 8 milijonus kartų apie šalis, kurios geriau už kitas tvarkėsi su koronaviruso krize. Jos turėjo vieną bendrą bruožą – joms visoms vadovavo moterys. Pabndžiau identifikuoti, kas šių lyderių veiksmuose lėmė tokį rezultatą, kas išskyrė jas nuo prasčiau susitvarkiusių šalių ir išryškėjo keturi bruožai. Pirma, jos buvo labai tiesmukos ir atviros. Antra, jos elgėsi ryžtingai ir greitai. Trečia, jos kliovėsi technologijomis ir mokslu. Ir ketvirta, jos visą tai darė su išskirtiniu tonu ir stiliumi, kuriam būdingas globotojiškumas ir emocinis intelektas. Sakyčiau, kad dauguma šių kriterijų stereotipiškai nepriskiriami moteriškumui, išskyrus, galbūt, paskutinį“, – sakė A. W. Cox.

Anot „Harward Business Rewiev“ ir „Forbes“ rašančios ekspertės, čia išryškėjo akivaizdus kontrastas su kitų šalių lyderyste. „Kontrastas tapo akivaizdus palyginus su kai kuria blogiausia lyderyste ir blogiausiu pasirodymu, kurią matėme ypatingai krizės pradžioje ir kuriai būdingas ne tik vyriškas lyderystės bruožas, tačiau ir labai toksiškas“, – sakė ji.

Evelyna Regner
Foto: Vida Press

Svarstys ratifikuoti Stambulo konvenciją bendrijos lygiu

Netikėtai viską uždaręs karantinas išryškino ir dar vieną opią problemą – smurtą artimoje aplinkoje. Dar iki pandemijos kiekvieną savaitę ES dėl smurto artimoje aplinkoje mirdavo apie 50 moterų, o karantino metu šis skaičius dar padidėjo. Be to, dėl COVID-19 įvestų apribojimų aukoms tapo sunkiau gauti pagalbą.

„Šiuo ypatingai įtemptu metu mes taip pat turime problemą, kuri ypač išryškėjo paskutiniais mėnesiais ir kurią turime spręsti – smurto prieš moteris mastas smarkiai padidėjo. Dar prieš krizę kas penkta moteris mūsų visuomenėse kentėjo nuo smurto namuose. Pandemijos metu šis skaičius padidėjo mažiausiai trečdaliu“, – sakė politikė.

„Dabar, labiau nei bet kada anksčiau, kai kurioms moterims pavojingiausia vieta yra jų namai. Tuo pat metu kai kurios šalys svarsto nusigręžti nuo Stambulo konvencijos. Pavyzdžiui, Lenkija ir Vengrija teigia, kad nenori palaikyti lytiškumo ideologijos. Tai tėra pasiteisinimas, ir netgi nevykęs pasiteisinimas. Stambulo konvencija skirta apginti moteris nuo smurto ir viskas. Tai būtinas žingsnis lygesnės visuomenės link, kur moterys galėtų jaustis saugios namuose ir už jų ribų. Mums reikia žingsnių į priekį, o ne žingsnių atgal. Mums reikia finansinės paramos moterų prieglaudoms, kad lyties pagrindu vykdomus smurtas būtų kriminalizuotas ir mums reikia Europos Sąjungos reguliacijų, kurios tai užtikrintų visose šalyse“, – kalbėjo E. Regner.

Per pandemiją išaugęs interneto naudojimas padidino internete patiriamo smurto dėl lyties atvejus ir internetinio seksualinio priekabiavimo prie vaikų ir ypač mergaičių skaičius.

Evelyna Regner
Foto: Vida Press

„Europos Parlamente esame labai aktyvūs ir kartu dirbame su visomis partijomis. Idealiausiu scenarijumi Europos šalys turėtų ratifikuoti šią konvenciją, tačiau tam tikro skaičiaus šalių trūksta. Jau minėjau, kad kai kur jaučiamas pasipriešinimas jai tiek Vengrijoje, tiek Lenkijoje, tačiau ne tik ten. Todėl planas B būtų, jei šalys nesiima priimti priemonių smurto prevencijai, bausmėms ir pagalbos priemonių kūrimui, kurios yra Stambulo konvencijoje, tada planas B būtų Europos Komisijai paimti Stambulo konvencijos turinį ir visas moterų apsaugai būtinas direktyvas ir bandyti eiti kitu, bendro sprendimo keliu, kuriuo galbūt pasiektumėme reikalingą daugumą“, – teigė austrų politikė.

„Tą palaikytų Europos Parlamentas, o kova prieš smurtą prieš moteris taptų Europos kova. Jei eitume tokiu keliu, galėtume palyginti konkrečius skaičius ir imtis visų būtinų priemonių, kurių reikia. Šiuo metu laukiame Europos teisingumo teismo sprendimo, ar būtų įmanoma Europos Sąjungai ratifikuoti susitarimą net ir neturint visų bendrijos narių paramos. Ir pastebiu, kad Portugalijos prezidentavimas šiuo klausimu yra labai aktyvus ir Europos Parlamentas palaiko šią iniciatyvą“, – sakė ji.

Merkel baiminasi grėsmės lyčių lygybės srityje pasiektai pažangai

Šeštadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo kalboje taip pat akcentavo grėsmę, kurią koronavruso pandemija kelia jau pasiektam lyčių lygybės progresui.

„Turime įsitikinti, kad pandemija neprivers mūsų grįžti prie senų lyčių modelių, kuriuos, kaip manėme, jau įveikėme“, – vaizdo įrašo pranešime, paskelbtame artėjant Tarptautinei moters dienai kovo 8-ąją, teigė A. Merkel.

„Ir vėl dažniau būtent moterims reikia rūpintis pusiausvyra tarp vaikų mokymosi namuose, vaikų priežiūros ir savo darbo“, – pažymėjo A. Merkel.

Angela Merkel
Foto: Imago / Scanpix

Moterys pajuto neproporcingą sveikatos krizės poveikį, teigė Vokietijos kanclerė, nors priimant sprendimus jos išlieka nepakankamai atstovaujamos.

„Taip negali būti, kad moterys būtų toks svarbiu mūsų visuomenės ramsčiu, tačiau tuo pat metu nebūtų vienodai įtrauktos į svarbius politinius, ekonominius ir visuomenės sprendimus“, – pridūrė ji.

Vokietijoje stebimi vieni didžiausių moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų Europos Sąjungoje: moterys 2019 metais uždirbo vidutiniškai 19 proc. mažiau nei vyrai – iš dalies todėl, kad daugelis vokiečių moterų dirba ne visą darbo dieną.