Briuselyje gimusi ir iki paauglystės augusi poliglotė užaugino septynis vaikus, turi mokslinį laipsnį medicinos srityje ir savo laiku sėkmingai užkopė į pačią Vokietijos politikos viršūnę.
Žinia, kad ši supermoteris gali tapti naujos sudėties Europos Komisijos pirmininke, Europos sostinėse sukėlė nemenką bruzdesį.
„Pagaliau geros naujienos“ – taip trumpai būtų galima įvardyti tvyrančią nuotaiką. Kam reikia to vadinamojo pagrindinio kandidato arba Spitzenkandidat principo, jeigu galima išsirinkti tokią ryškią pirmininkę?
Iš pirmo žvilgsnio ši maloni šešiasdešimtmetė ministrė, apsiginklavusi puikiai prieš kameras atidirbta šypsena, atrodo kaip tiesiog idealus pasirinkimas – pagarbą kelianti patirtis, politinė kilmė ir asmeninės savybės, tinkančios bene sunkiausioms Bendrijos pareigoms deramai atlikti.
Ir vis tik ramybės neduoda įkyrus klausimas: ar ji ne per gera, kad būtų tikra?
Vokietijos sostinė, panašu, žino atsakymą.
„Von der Leyen yra silpniausia ministrė iš visų. Tik, panašu, to visai pakanka norint tapti Europos Komisijos pirmininke“, – vos paaiškėjus naujienai savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė buvęs Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas.
Nors M. Schulzas ir socialdemokratas, su jo nuomone apie U. Von der Leyen kaip ministrę sutinka daug politikės Krikščionių demokratų partijos narių, tik dauguma nenori jos viešai kritikuoti. Užuot leidęsi į asmeniškumus, jie piktai beda pirštu į dabartinę Vokietijos karinių pajėgų padėtį.
„Vokietijos karinių pajėgų padėtis katastrofiška. Visos šalies gynybos galimybės smarkiai apribotos, o tai labai neatsakinga“, – dar prieš nominuojant ministrę į aukščiausią Bendrijos postą parašė buvęs Helmuto Kohlo vyriausybės gynybos reikalų ministras Rupertas Scholzas.
Tiesą sakant, U. Von der Leyen darbą gynybos ministerijoje, kuriai ji vadovauja nuo 2014 metų, neigiamai vertina tiek draugai, tiek priešai.
„Trūksta tiek personalo, tiek išteklių. Neretai – visko vienu metu. Deja, bet kariai tikrai nepasirengę“, – teigiama socialdemokrato Peterio Bartelso, kuriam Vokietijos parlamentas patikėjęs šalies karinių pajėgų situacijos kontrolę, sausio pabaigoje parengtoje ataskaitoje.
Jau nekalbant apie problemas, susijusias su Vokietijos kariuomenės pasirengimu prireikus imtis veiksmų, U. Von der Leyen ministerijai gresia ir tyrimas dėl, kaip įtariama, pažeidimų samdant konsultantus iš išorės, įskaitant „Accenture“ ir „McKinsey“ bendroves.
Vokietijos parlamente šiuo metu atliekamas tyrimas, aiškinamasi, ar kaltinimai, esą, U. Von der Leyen administracija apėjo viešųjų pirkimų taisykles, užtikrindama milijonų eurų vertės bendradarbiavimo sutartims minėtoms bendrovėms, pagrįsti. Parlamentiniame tyrime pastarosiomis dienomis įvyko drastiškas posūkis – pagrindinių liudytojų parodymai tarsi patvirtino įtarimus dėl ministerijoje praktikuojamos sisteminės korupcijos.
U. Von der Leyen sulaukė daug kritikos dėl priimto sprendimo atnaujinti tristiebį mokymų laivą „Gorch Fock“. 1958 metais pakrikštyto laivo renovacija iš viso kainavo net dešimt kartų daugiau nei buvo prognozuota.
Nors Vokietijos gynybos ministrė ir prisipažino padariusi klaidų, nuolat iš opozicijos girdimus raginimus atsistatydinti ji paprasčiausiai ignoravo.
Galbūt Berlyne daug draugų politikė ir neturi, bet tie, kuriuos turi, netgi labai svarbūs. Ministrė gana artima Wolfgangui Schäublei – įtakingam Vokietijos parlamento pirmininkui. Daugiau nei dešimt metų politikai kartą per savaitę susitikdavę prie pusryčių stalo. Ši tradicija numarinta tik tada, kai M. Schauble tapo Vokietijos parlamento pirmininku.
Pati įtakingiausia ir svarbiausia galimos Europos Komisijos vadovės draugė – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, nuo kurios gynybos ministrė jau seniai nesitraukia nei laimėje, nei nelaimėje. A. Merkel už lojalumą atsidėkojo, nepaisant visų gynybos ministeriją slegiančių problemų, palikdama jai ministrės postą – ir paremdama jos kandidatūrą Europos Komisijos pirmininko rinkimuose.
U. Von del Leyen niekada nedirbo Europos Sąjungos institucijose, tačiau Briuselį pažįsta labai gerai – šiame mieste ji gyveno iki trylikos metų. Jos tėvas Ernstas Albrechtas dirbo Europos anglių ir plieno bendrijoje ir Europos ekonominėje bendrijoje (jos padėjo pagrindą dabartinei Europos Sąjungai), o vėliau sugrįžo atgal į Vokietiją, kur kopė karjeros laiptais regioninės politikos srityje.
1976 metais jis tapo Žemutinės Saksonijos žemės premjeru, posto neužleido iki pat 1990 metų (galiausiai tais metais pralaimėjo rinkimus Gerhardui Schroderiui, vėliau tapusiam Vokietijos kancleriu).
Nors U. Von del Leyen ir gimė politikų šeimoje, savo karjerą šioje srityje pradėjo gana vėlai. Pirmiausia ji baigė medicinos studijas ir kelerius metus su šeima gyveno Jungtinėse Valstijoje. Tik grįžusi nusprendė pasukti būtent politikės keliu.
Sėkmingai kilusi karjeros laiptais Žemutinėje Saksonijoje, U. Von der Leyen 2005 metais prisijungė prie pirmojo A. Merkel ministrų kabineto – ėmė vadovauti Šeimos, senjorų, moterų bei jaunimo reikalų ministerijai. Antrame A. Merkel ministrų kabinete 2009 metais jai paskirta vadovauti Darbo reikalų ministerijai, o 2014 metais ji tapo pirmąja šalies istorijoje Gynybos ministerijai vadovaujančia moterimi.
Spartus U. Von der Leyen kopimas karjeros laiptais paskatino spekuliacijas, jog vieną dieną ji paseks A. Merkel pėdomis. Tik nesėkmės bandant pastatyti nusilpusias šalies karines pajėgas ant kojų viltis, jog artimiausiu metu taps kanclere, sudaužė į šipulius.
Atgaivinti Vokietijos kariuomenę, kuriai išteklių stinga praktiškai nuo pat Antrojo karo pabaigos, buvo tikras Heraklio žygdarbis. U. Von der Leyen dėl daugumos kariuomenės problemų kaltino savo pirmtakus. Tik prie ministerijos vairo praleidusi penkerius metus, to daryti paprasčiausiai nebegali.
Kol kas didžiausia jos kaip gynybos ministrės nesėkmė buvo nesugebėjimas į savo pusę palenkti nei kariuomenės vadovybės, nei eilinių karių. U. Von der Leyen, būdama vyrų dominuojamame pasaulyje atsidūrusi moteris, buvo tiesiog pasmerkta sunkumams ir iššūkiams. Dabartiniai ir buvę jos padėjėjai jos vadovavimo stilių apibūna kaip itin santūrų ir ginamojo pobūdžio. Ministerijoje ji save apsupo nedidele grupele lojaliausių patarėjų, itin kruopščiai kontroliuojančių informacijos srautą. Dauguma ministrės susitikimų su kariuomenės žmonėmis virsta surežisuotomis nuotraukomis, kuriose politikė įamžinama gana dramatiškai pozuojanti prie karinės technikos.
U. Von der Leyen užgavo nemažai karinių pajėgų žmonių, 2017 metais, paaiškėjus, kad kariuomenėje dirba radikaliosios dešinės ekstremistas, viešai pareikšdama, jog Vokietijoje karinės pajėgos kenčia „dėl prasto vadavimo visose grandyse“.
Tokie momentai tik dar pakurstė kritikus, teigiančius, kad politikę labiausiai domina jos pačios įvaizdis, o ne parama kariams. Jeigu tai tiesa, ji tikrai turi ne vieną priežastį nerimauti.
2015 metais, gerokai prieš įsiplieskiant viešųjų pirkimų skandalui, U. Von der Leyen sulaukė kaltinimų plagiavimu. Kaltinimai buvo susiję su jos baigiamuoju darbu, rašytu studijuojant mediciną.
Dar prieš kelerius metus panašūs kaltinimai tapo nemenku galvos skausmu jos pirmtakui gynybos ministro poste Karlui Theodorui zu Guttenbergui, jam jie kainavo postą. 2013 metais dar viena A. Merkel patikėtinė Annette Schavan, dirbusi švietimo ministre, taip pat buvo priversta atsisveikinti su postu, kai į dienos šviesą iškilo įrodymų, jog jos baigiamajame darbe – plagijuoti skirsniai.
U. Von der Leyen šiuo atveju pasisekė labiau. Nors universiteto komisija ir patvirtino, jog politikė savo disertacijoje neteisingai nurodė daugybę šaltinių, nustatyta, jog jos padarytos klaidos buvo netyčinės ir neturi jokios įtakos darbo esmei.
Nors U. Von der Leyen moka ir mėgsta pašnekėti, ji noriai kviečiama į televizijos ir radijo laidas, niekaip nenurimstantys ją ir jos kuruojamą ministeriją diskredituojantys skandalai rinkėjų pasitikėjimą ja kaip reikiant sumažino. Kadaise viena populiariausių politikių praeitais metais iš mylimiausiųjų dešimtuko ėmė ir iškrito.
Ir tai tik viena priežastis, kodėl jos partijai labai patiktų ją matyti Briuselyje. Dar viena – tai, kad jos išvykimas atlaisvintų labai svarbų postą A. Merkel vyriausybėje. Jeigu viskas klostysis pagal planą, kanclerė į šį postą pasisodins pačios pasirinktą įpėdinę – Annegret Kramp-Karrenbauer, gruodį vietoj A. Merkel tapusią CDU lydere. U. Von der Leyen pasitraukimas Annegret Kramp-Karrenbauer suteiktų puikią galimybę įrodyti savo tinkamumą didžiajam darbui.
Ką iš viso šio sumanymo išloš likusi Europa, labai geras klausimas.