Prieš pirmąjį plenarinį posėdį liepą politinės grupės rengia savus posėdžius. Politinę grupę privalo sudaryti mažiausiai 25 europarlamentarai, išrinkti bent jau ketvirtadalyje visų valstybių narių (kitaip tariant, mažiausiai 7 valstybėse). Tam, kad liepos 2-ąją būtų oficialiai pripažintos, iki liepos 1 dienos apie savo sudėtį jos privalo informuoti Europos Parlamento pirmininką.
Išrinktieji europarlamentarai pirmą kartą oficialiai susitiks pirmame naujos kadencijos plenarinėje sesijoje, liepos 2–4 dienoms vyksiančioje Strasbūre, kur buvo bus renkamas Europos Parlamento pirmininkas, 14 jo pavaduotojų ir penki kvestoriai.
Naujasis Europos Parlamentas taip pat balsuos dėl nuolatinio parlamento ir pakomitečių kiekybinės sudėties – tokiu būdu bus inicijuota nauja įstatymų leidžiamosios valdžios šaka. Ateinančiomis savaitėmis komitetai rengs pirmuosius posėdžius, kurių metu paskirs pirmininkus ir jų pavaduotojus.
Pirmoji galimybė naujam Europos Parlamentui išsirinkti Europos Komisijos pirmininką pasitaikys per antrąjį liepos plenarinį posėdį (liepos 15–18 dienomis). Jam arba jai reikės Parlamente surinkti absoliučią daugumą (pusės iš visų parlamento narių ir dar vieno – t. y. 376 europarlamentarų – paramą). Jeigu kandidatas reikiamos daugumos nesurinks, valstybės narės per mėnesį privalės pasiūlyti kitą kandidatą.
2019 metais kandidatus į Europos Komisijos pirmininko postą siūlys Europos politinės partijos. Gegužės 28 dieną išplatintame pareiškime Europos Parlamento pirmininkų sueiga (Europos Parlamento pirmininkas ir grupių lyderiai) įsipareigoja „vadovauti kandidatų procesui, kad naujasis Europos Pirmininkas ar Pirmininkė prieš rinkimus spėtų supažindinti savo programa ir įsitraukti į visai Europai skirtą kampaniją“.
Europos Vadovų Taryba kartu su išrinktuoju Europos Komisijos pirmininku ar pirmininke parengia kandidatų į komisarų postus sąrašą – po vieną iš kiekvienos valstybės narės. Potencialūs komisarai turės stoti prieš jiems galimai kuruoti teksiančios srities parlamento komitetus (svarstymai greičiausiai vyks spalį).
Visi balsavimų, atliktų Europos Parlamente iki rinkimų, rezultatai lieka galioti ir naujam parlamentui.
Kalbant apie kitus su teisės aktų leidyba susijusius klausimus, plenariniuose posėdžiuose taip ir neišspręstus iki rinkimų, ankstesnio parlamento nuveikti darbai anuliuojami. Galima išimtis tik tais atvejais, jeigu naujoji Europos Parlamento pirmininkų sueiga (Europos Parlamento pirmininkas ir grupių lyderiai) nuspręstų kitaip.