Paprašyti prisistatyti kandidatai įvardijo savo atstovaujamas vertybines pozicijas. Dauguma kandidatų pasisakė už didesnę integraciją į bendrą Europos Sąjungos (ES) paveikslą ir pabrėžė aktualiausius iššūkius – energetinės nepriklausomybės siekį ir būtinybę suvienyti ES, siekti konstruktyvios diskusijos.

Lietuvos socialdemokratų ir darbo partijos atstovas E. Gustas atkreipė dėmesį, kad ateities europarlamentarai privalės skirti prioritetą finansinei perspektyvai ir siekti, kad skirstant lėšas nenukentėtų Lietuva, o parama mūsų šaliai nemažėtų arba mažėtų tik minimaliai. Visos diskusijos metu politikas pabrėžė nacionalinių interesų suvokimą ir gynimą ir teigė esąs įsitikinęs, jog sėkmingas europarlamentaras turi būti sukaupęs turtingą patirtį įvairiose srityse, pasižymėti komunikabilumu ir kompetencija.

Prioritetai – didesnis integralumas ir inovacijų skatinimas

Kompetenciją ir derybinį svertą akcentavo ir „Aušros Maldeikienės traukinio“ komandos atstovė Rasa Žemaitė. Jos manymu, Europos Parlamento (EP) atstovams svarbu būti kompetetingiems ir geriems derybininkams. R. Žemaitė išskyrė tris vertybines pozicijas, kurių siektų, atsidūrusi EP – jaunystę, lygias galimybes ir patirtį, taip pat, didesnį Lietuvos integralumą europiniame kontekste.

Rasa Žemaitė

Integralumo siekį, kaip vieną pagrindinių tikslų, įvardijo ir komiteto „Lemiamas šuolis“ atstovas M. Pereščius, nurodęs, kad nacionalinių interesų sritimis turėtų būti palikti tik socialiniai, religiniai, tradicijų klausimai.

Marius Pareščius

I. Stankovičius paaiškino, kad didesnis integralumas būtinas, siekiant užtikrinti saugumą ir įtaką pasaulyje. „kylanti Kinija, Amerika keičia savo poziciją, ES be gilesnės integracijos tampa antrarūšiu ar trečiarūšiu žaidėju pasaulyje. Aišku, integracija reikalinga – politinė, ekonominė, saugumo, vertybinė“, – akcentavo I. Stankovičius.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas K. Stasiukėnas pridūrė pasisakantis už bendrą skaitmeninės rinkos sukūrimą ir didesnį dėmesį jaunimui aktualioms sritims – jaunimo nedarbo mažinimą Europoje, „Erasmus+“ programos plėtrą. Nors kandidatas pabrėžė, jog svarbu sutelkti dėmesį ne tik į technologines šakas, ne vienas debatų dalyvis pasisakė už inovacijų ir technologijų plėtrą bei balanso tarp žmogaus veiklos ir gamtos paiešką.

Lietuvos žaliųjų partijos atstovas R. Lapinskas savo interesų sritimis įvardijo atsinaujinančios energetikos vystymą ir iškastinio kuro uždraudimą, taip pat Lietuvos verslo sąlygų gerinimą, skiriant papildomą dėmesį tiems verslams, kurie taupo išteklius, padeda gerinti ekologinę būklę.

Remigijus Lapinskas

Panašia pozicija pasidalino ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė K. Štelmokaitė, prakalbusi apie mokslininkų darbo sąlygų Lietuvoje gerinimą ir siekį investuoti daugiau pastangų į žaliosios energetikos revoliuciją, siekiant, kad Lietuva neliktų svarbių ateities klausimų paraštėse.

Populizmas – didysis Europos Sąjungos iššūkis

Dalyviams prisistačius, debatų tema pakrypo link dabartinės ES aktualijų, atkreipiant dėmesį į Vengrijoje vykstančius procesus. Visi debatų dalyviai vieningai pritarė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pozicijoje matantys grėsmę, tačiau jų pasirinkti būdai, kaip suvaldyti tokio pobūdžio grėsmes, išsiskyrė.

E. Gustas ir R. Žemaitė populistinius sprendimus įvardijo kaip vieną didžiausių grėsmių ES vienybei. „Populizmas yra viena iš didžiųjų ES grėsmių ir vienas iš prioritetinių klausimų turi būti būdų, kurie suaktyvintų ES sanglaudą, paieška. Mes turėtume laikytis sutarčių. Ateidamos į ES šalys įsipareigojo įgyvendinti pamatines vertybes ir yra tam tikros temos, kurios neturi būti diskutuojamos <...> Lietuva šiame kontekste turi būti ne vartotoju, o labai aktyviu telkiančiu šalis žaidėju“, - savo poziciją išsakė R. Žemaitė. E. Gustas taip pat pabrėžė, kad priimami sprendimai turėtų būti naudingi visai Europai, o ne vienai valstybei, tačiau išreiškė susirūpinimą ultrakairiųjų ir ultradešiniųjų jėgų stiprėjimu Europoje.

Evaldas Gustas

K. Stasiukėnas, paklaustas, kokios pozicijos V. Orbano vykdomos politikos klausimais turėtų laikytis ES institucijos, buvo griežtas: „V. Orbanas dabar yra viena pagrindinių ES problemų, nes tai yra žmogus, kuris, pirmiausia, nepaiso jokių žmogaus teisių, žiniasklaidos laisvės principų, kurių turi paisyti kiekviena demokratiška valstybė. Yra prievartiniai mechanizmai, neleidžiantys daryti renginių apie Europą, Europos naudą“. Politikas teigė nematąs diskusijos su tokiu politiniu lyderiu galimybių, o vienintelis kelias, kaip įveikti šį iššūkį – izoliacijos stiprinimas ir sankcijų didinimas.

Šiai pozicijai oponavo K. Štelmokaitė, sakydama, kad „sankcijos yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma valstybei narei ir tam yra teisinės procedūros, pažeidimų procedūros, kurias galima inicijuoti. Taigi, mes pirmiausiai turime gerbti ES viršenybės teisę ir, jeigu nesusitvarkome po ilgo dialogo ir teismų, tada galima galvoti apie sankcijas.“

Karolina Štelmokaitė
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

LVŽS kandidatė kritikavo V. Orbano plitiką. „Tai, ką daro Vengrijos valdančioji partija su žiniasklaida ar universitetu yra nepriimtina, bet yra ir geroji pusė. EK yra pradėjusi ne vieną pažeidimų tyrimą dėl Vengrijos ir iki šiol tais atvejais, jei Europos teisingumo teisme komisija laimėdavo, vengrai atšaukdavo savo sprendimus, taigi teisės viršenybė ir tam tikri pažeidimų mechanizmai ES suteikia teisę su Vengrija ne tik kalbėti ir įtikinėti, bet ir teisinėmis priemonėmis spręsti sudėtingus klausimus“, – tvirtino K. Štelmokaitė.

I.Stankovičius paantrino: „Jeigu nebūtų V. Orbano, ES neturėtų iššūkio. Tai yra iššūkis, kaip spręsti tokias problemas ir mes turime žiūrėti į tai kaip į egzaminą. Pirmiausia reikia kalbėtis. Jeigu nesikalbi, tai kokia genezė yra – nesupratimas, nesikalbėjimas, įtarumas, agresija.“

Ignas Stankovičius
Foto: DELFI

Astravo AE ir mobilumo paketas – praleistos galimybės

Debatuose taip pat paliesti iššūkiai, tiesiogiai paliesiantys Lietuvą – mobilumo paketo svarstymas, Astravo atominės elektrinės klausimas. Dauguma diskusijoje dalyvavusių kandidatų į Europos Parlamentą sutiko, kad šie Lietuvos dienotvarkei svarbūs klausimai buvo pražiūrėti, į juos laiku neatkreiptas pakankamas dėmesys.

„Reikalinga gilesnė integracija užsienio politikos srityje, kovojant su mokesčių vengimu, socialinėje srityje. Visi atsibudo, kad labai svarbus mobilumo paketo klausimas, deja, nė vienas europarlamentaras nenusprendė dirbti šioje srityje ir nė vienas lietuvis joje nedirbo“, – replikavo K. Štelmokaitė.

Tuo tarpu A. Sysas įžvelgė paralelę tarp mobilumo paketo ir paslaugų direktyvos svarstymo. „Dėl paslaugų direktyvos irgi buvo tos pačios diskusijos ir grasinimai pasitraukti iš Lietuvos, užsidaryti ir bankrutuoti. Tas pats yra su vairuotojais. <....> Reikia tiesiai šviesiai pasakyti – valstybė ir mokesčių mokėtojai neturi išlaikyti tokio verslo, susitvarkykim ir tokių mobilumo paketų daugiau nebus, kaip ir paslaugų direktyvos“, – tvirtino politikas.

Algirdas Sysas

Debatų dalyviai vieningai pritarė, kaip svarbu Lietuvai ieškoti dar daugiau bendrų sąlyčio taškų su ES ir siekti vienodų darbo bei konkurencijos sąlygų.

Kaimyninėje Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės klausimu Lietuvos kandidatai į EP įžvelgė sąmoningai praleistą galimybę tarti lemiamą žodį ir daryti įtaką kitų šalių pozicijai.

„Iki 2016 m. Lietuva oficialiai neturėjo jokios pozicijos dėl Astravo. Praeitais metais liepą Baltarusija atliko strestestus pagal ES metodiką, kurie parodė keletą esminių saugumo spragų. Viena iš jų – projektas galimai nepritaikytas aktyviai seisminei zonai, o kitas trūkumas – neužtikrintas alternatyvus energijos tiekimas įvykus nelaimei. Baltarusiai pažadėjo iki praeitų metų galo pateikti siūlymus, kaip jie tuos trūkumus sutvarkys. Iki šiol šio plano nėra, todėl kai būsiu išrinkta, dėsiu visas pastangas spausti EK, spausti Baltarusiją šį planą įgyvendinti“, – komentavo K. Štelmokaitė.

Už atskaitomybės ir saugumo didinimą pasisakė ir R. Žemaitė: „dabar laikas visai Europai susitelkti ir ieškoti būdų, kaip spausti Baltarusiją ir suteikti jai pagalbą ir sankcijos Baltarusijai būtų priemonė įpareigoti susitvarkyti, kad ten būtų saugu. Visos krizės prasideda nuo prieškrizinių situacijų ir bet kokia krizė, nepradėta valdyti tuo metu, išvirsta į didžiulį bum.“

Tuo tarpu R. Lapinskas pasisakė iš principo nepritariantis tokiai atominei energetikai, kokia ji yra šiuo metu. „Tokia atominė energetika mums nėra reikalinga, nes ji nestabili, bet ateityje gal mes nuomonę ir pakeisim, kai vystysis technologijos. Antra priežastis – ilgalaikėje perspektyvoje pasaulis nėra sugalvojęs, kaip pašalinti radioaktyvias atliekas. Ką mes dabar darome Ignalinoje – 50 metų jas dedame į konteinerius, leidžiame pinigus, naudojam žmonių laiką. Trečia – netikiu, kad Astravas – pigus elektros šaltinis, o atsinaujinanti energetika – ji bus ateities modelis ir ji tikrai bus pigi“, – kalbėjo R. Lapinskas.

Visi diskusijos dalyviai išsakė griežtą pritarimą inovacijų skatinimui ir naujausių technologijų diegimui Lietuvoje, taip pat pabrėžė būtinybę remti perspektyvias ateities specialybes ir tokiu būdu mažinti jaunimo nedarbą.

Ateitį mato inovacijų skatinime ir jaunimo švietime

Marius Pereščius sakė: „Reikia jaunimo verslumo mokymo, enterprenystės mokymų. Lietuva taip pat gaus mokymus, kurie bus nukreipti ir į mokyklas ir aukštąsias apie jaunimo verslumą. Lietuvai reikia išsikovoti kvotą, kad inovaciniams projektams gautume savo dalį.“

I.Stankovičius akcentavo būtinybę neatsilikti nuo pasaulio aktualijų ir ieškoti būdų, kaip pasiūlyti konkurencingus produktus. „Mes turim kurti aukštos pridėtinės vertės produktą ir orientuotis į inovatyvius produktus ir jaunimas yra pagrindinis žaidėjas. Sudaryti sąlygas gabiam jaunimui. Reikia kelti savo intelektinį elitą“, – vardijo kandidatas į EP.

Debatų dalyviai sutarė, kad šiuos ir kitus Lietuvai svarbius tikslus sugebėsime pasiekti tik turėdami tokią pačią įstatyminę bazę, kaip ir kitos Europos šalys, ir siekdami didesnės Lietuvos integracijos ES kontekste bei glaudesnio institucijų bei piliečių bendradarbiavimo.

Visos diskusijos įrašą stebėkite čia: