6 kandidatai pristato save ir savo programas, mėgindami atsisėsti į prezidento Jeano Claude'o Junckerio vietą ir reformuoti ES veidą pagal savo viziją. Tačiau tik 3 laikomi realiais pretendentais – tai olandas Fransas Timmermansas, danė Margrethe Vestager ir vokietis Manfredas Weberis.
Debatus galite stebėti čia:
Europos Komisijos prezidentą siūlo Europos Vadovų taryba, tačiau kandidatūrą patvirtinti turi Europos Parlamentas kvalifikuotos daugumos principu (turi surinkti bent 376 europarlamentarų balsus), todėl ypatingą reikšmę šiame procese turės artėjantys Europos Parlamento rinkimai. Būtent daugiausia balsų gavusios partijos turės realiausią galimybę patvirtinti savo kandidatus.
DELFI kviečia susipažinti su visais 6 kandidatais, jų pažiūromis, vertybėmis ir pasiūlymais Europai:
Fransas Timmermansas
Šis politikas laikomas vienu iš realiausių pretendentų į Europos Komisijos prezidentus. F. Timmermansas – buvęs Nyderlandų užsienio reikalų ministras premjero Marko Ruttes administracijoje, šiuo metu yra eurokomisaras ir komisijos pirmasis viceprezidentas bei artimas J. C. Junckerio bendražygis. Per savo darbą komisijoje buvo gana matomas, jis rėmė Europos Sąjungos sutarties 7-ojo punkto mechanizmo aktyvavimą prieš Lenkiją, tokiu būdu įšaldant kai kurias šalies narės teises dėl įstatymo viršenybės pažeidimų Varšuvoje ir būtent jis buvo vienas garsiausių Lenkijos kritikų Briuselyje.
F. Timmermanso kandidatūrą iškėlė Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, nors jis pats nėra tipinis šio bloko narys. Dažnai juokaujama, kad tarp savo kolegų jis sėdi kiek pasislinkęs į dešinę ir lengvai galėtų pritapti konservatyvios EPP kairiame flange. Todėl manoma, kad kad šis kandidatas gali būti priimtinas gana plačiam spektrui parlamentarų, o socialistams pasiūlius nuolaidų, palaikymo tam tikromis aplinkybėmis galėtų sulaukti ir iš parlamento dešiniųjų atstovų.
F. Timmermansas be savo gimtosios olandų kalbos bei limburgo tarmės laisvai kalba angliškai, prancūziškai, vokiškai, itališkai bei rusiškai.
Margrethe Vestager
Šios danų politikės kandidatūra taip pat įvardinama, kaip turinti realių šansų triumfuoti, nors ji ir nėra laikoma pagrindine favorite. M. Vestager – buvusi Danijos ekonomikos ir vidaus reikalų ministrė, šiuo metu eina eurokomisarės konkurencijos reguliavimo klausimais pareigas. Ji pasižymi savo aršia kova prieš galimus konkurencinių sąlygų pažeidimus, jos sprendimu buvo sustabdytas Prancūzų geležinkelių koncerno „Alstom“ ir vokiečių milžinės „Siemens“ susijungimas. Ji užsitikrinusi kovotojos, nebijančios pažaboti didžiausias tarptautines korporacijas įvaizdį.
M. Vestager artima liberali prekybos ir ekonomikos sistema, jos pažiūros taip pat liberalios ir socialiniais klausimais. Todėl natūralu, kad jos kandidatūrą kelia Liberalų ir demokratų aljansas už Europą (ALDE), turintis 68 narius šiame Europos Parlamente.
Jos kandidatūrą gerokai sustiprintų Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono partijos palaikymas, tačiau pati partija „En Marche!“ kol kas kandidatuoja atskirai nuo ALDE ir jos parama jokiu būdu nėra užtikrinta. Taip pat šios kandidatės iniciatyva kompanijos „Apple“, „Google“ bei „Amazon“ būtų nubaustos įspūdingomis baudomis.
Manfredas Weberis
Dar vienas kandidatas, įvardinamas kaip favoritas užimti J. C. Junckerio kėdę. Nuo 2004 metų Europos Parlamente dirbantis ir Angelos Merkel Krikščionių demokratijos remiamas politikas turi realius šansus nugalėti. Šiuo metu jis yra jauniausias frakcijos lyderis Europos Parlamente. Jo vadovaujama Europos Liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija šiuo metu yra didžiausia EP ir iškėlė jį kaip kandidatą.
M. Weberis daug laiko praleido keliaudamas ir agituodamas savo kampanijoje, tačiau jo sėkmė dar nėra garantuota. Paramos M. Weberis ieško apeliuodamas į nuosaikią dešinę ir centrą ir ne kartą yra garsiai kritikavęs populistinę dešinę, kuri po rinkimų gali įgauti svaresnį balsą. Ypač aštriai M. Weberis yra pasisakęs Vengrų lyderio Viktoro Orbano atžvilgiu, o šis savo ruožtu pažadėjo, kad „Fidesz“ nerems jo kandidatūros. Nors frakcijoje šiuo metu yra 217 nariai, neaišku, ar naujoje kadencijoje EPP išlaikys savo pozicijas.
M. Weberis susidurs su tam tikromis problemomis. Politico.eu anksčiau vykdyta apklausa parodė, kad tik 24 proc. pačių vokiečių geba atskirti šį politiką.
Janas Zahradilas
Šis čekų politikas dirba Europos Parlamente nuo 2004 metų, kai Čekija įstojo į ES. Tačiau vietiniame fronte žinomas dar nuo aksominės revoliucijos laikų. Iš kitų kandidatų išsiskiria savo euroskeptiškumu. J. Zahradilas dažnai kritikuoja ES dėl pernelyg didelės ir sparčios integracijos, aiškiai pabrėžia, kad yra „Atlanticistas“ ir aktyviai siekia stiprinti transatlantinius santykius su JAV.
Jo kandidatūrą delegavo Europos konservatorių ir reformatorių frakcija, šiuo metu turinti 74 narius.
J. Zahradilas išsiskiria iš kitų kandidatų tuo, kad remia skirtingų greičių Europą, kuomet atskiros šalys narės gali pasirinkti skirtingus integracijos lygius. Jo nuomone, Europai reikalinga skirtingų valiutų sistema, būtina sukurti atskirus Europos galios centrus regionuose ir suteikti jiems daugiau galios spręsti patiems.
Ska Keller
Vokietijos žaliųjų atstovė S. Keller programa yra itin panaši į už Atlanto veikiančių progresyviųjų Demokratų partijos narių programą. Itin daug panašumų galima rasti tarp naujos demokratų kongresmenės Alexandrios Ocasio-Cortez siūlomo „Žalio naujojo susitarimo“ („Green New Deal“). S. Keller aktyviai pasisako už europietišką šio siūlymo versiją.
Jos programoje itin svarbi kova su klimato kaita, tačiau taip pat daug dėmesio skiriama švietimui, kovai su jaunimo nedarbu.
Žaliųjų frakcija šiuo metu turi 51 narį ir vargu, ar per ateinančius rinkimus ji galėtų priartėti prie kvalifikuotos daugumos ribos, todėl vargu, ar jos kandidatūra turi realių šansų, tačiau šios frakcijos balsas gali būti labai svarbus paremiant kitos frakcijos atstovą. Kairiųjų socialistų kandidatui gali tekti padaryti nemažai nuolaidų, kad galėtų sulaukti taip reikalingos S. Keller paramos, o žalieji lengvai nusileisti neketina.
Nico Cue
Ko gero mažiausiai žinomas ir mažiausiai šansų laimėti turintis kandidatas iš Belgijos, pagarsėjęs savo veikla profesinėse sąjungose. Jį iškėlė Europos kairės partija, vienijanti kraštutinius socialdemokratus ir komunistus, šiuo metu turinti 28 narius Europos Parlamente. Jis vienintelis iš kandidatų debatuose kalbės prancūziškai.
