Europos Komisijos (EK) duomenimis, mažiau nei 60 proc. europiečių jaučiasi esą gerai informuoti apie jiems tiekiamo geriamo vandens kokybę ir vos 20 proc. jų mano, kad kitose šalyse prieinamas geriamas vanduo yra geros kokybės. Toks nepatiklumas nesunkiai paaiškinamas. Vanduo daro lemiamą įtaką sveikatai, todėl, jei kyla bent menkiausia abejonė dėl jo kokybės, verčiau nerizikuoti.
Turtingiausia vandeniu ES valstybė – Kroatija
Statistika rodo, jog daugeliui europiečių dėl tiekiamo vandens kokybės ar gėlo vandens trūkumo nėra ko nerimauti. „Our World in Data“ duomenimis, Rytų Europoje vienam gyventojui vidutiniškai tenka 21,383 m³ atsinaujinančių gėlo vandens šaltinių, Šiaurės ir Centrinėje Europoje – 4,006 m³, kai, tuo tarpu, Pietų Azijos šalyse šis skaičius siekia vos 1,131 m³, o Šiaurės Afrikoje dar kelis kartus mažiau – 256 m³.
Didžiausiais gėlo vandens resursais, tenkančiais vienam gyventojui, iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių gali pasigirti Kroatija. Vienam kroatui vidutiniškai tenka 27 330 m³ vandens. Nuo Kroatijos nedaug atsilieka Suomija ir Švedija, kurių gyventojams tenka šiek tiek mažiau nei 20 000 m³ gėlo vandens. Lietuva šioje suvestinėje atsiduria 12-oje vietoje. Kaip ir kaimyninėje Estijoje, mūsų šalyje vienam gyventojui tenka mažiau nei 10 000 m³ vandens (Latvija šį skaičių lenkia).
Mažiausiai gėlo vandens tenka Maltos (vienam Maltos gyventojui tenka vos 220 m³ vandens ir tai yra žemiausias rodiklis), Kipro, Čekijos ir Lenkijos gyventojams. Šios šalys patiria vadinamąjį „vandens stresą“, kai metinis vandens resursų rodiklis nesiekia 1700 m³ vienam gyventojui. „Eurostat“ duomenimis, vandens nepriteklių, kai gėlo vandens neužtenka net būtiniausioms reikmėms patenkinti, jaučia maždaug 11 proc. ES gyventojų.
Vis dėlto, ES gali didžiuotis palyginti švariu vandeniu. Pagrindinis gėlo vandens šaltinis ES šalyse – požeminis vanduo. 2011 – 2013 metų duomenimis, jis sudarė pusę viso europiečių geriamo vandens kiekio, o likusią dalį, atitinkamai, 36 proc. ir 14 proc., sudarė paviršinis ir kitas vanduo. Lyginant su paviršiniu vandeniu, požeminis vanduo yra kur kas geresnės kokybės – jis prisotintas žmogaus kūnui naudingais mineralais ir apsaugotas nuo taršos.
Lietuviai geriamu vandeniu galėtų aprūpinti ir kaimynus
Dėl šios priežasties Lietuvoje iš čiaupo bėgantis vanduo yra visiškai saugus gerti. Mūsų šalis – viena iš nedaugelio valstybių gerti naudojanti tik požeminį vandenį. Lietuvoje glūdinčio požeminio vandens atsargos siekia net 3,2 mln. m³, tačiau lietuviai sunaudoja tik 15–20 proc. šio kiekio, taigi, reikalui esant, Lietuva geriamu vandeniu galėtų aprūpinti ir kaimynines valstybes.
Keliaujant po ES šalis plastikinius vandens buteliukus dažniausiai galima pamiršti. Daugelyje šalių narių siekiama užtikrinti, kad vanduo iš čiaupo būtų švarus ir tinkamas gerti, be to, šalyse narėse vandens tiekėjai raginami ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią vandens švaistymui.
Nors daugelis ES šalių narių gyventojų galėtų drąsiai gerti vandenį iš čiaupo, EK duomenimis, vienas asmuo Europos Sąjungoje vis viena vidutiniškai suvartoja 106 litrus į butelius išpilstyto vandens. Tik 10 proc. ES gyventojų geria vandenį tiesiai iš čiaupo. Absoliuti dauguma mano, kad toks vanduo tinkamas tik higienos reikmėms arba maistui gaminti. Dėl tokių vartojimo įpročių nukenčia gamta ir patys vartotojai.
Nuolatinis plastikinių butelių gamybos ir perdirbimo ratas išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, be to, kenčia ir vandens buteliukų pirkėjų piniginės. Statistika rodo, kad dažniau rinkdamiesi iš čiaupo tiekiamą vandenį, ES namų ūkiai per metus sutaupytų vidutiniškai 600 mln. eurų.
Vandens kokybė – ateities Europos Parlamento iššūkis
Už žmogaus teisę į švarų ir viešai prieinamą geriamą vandenį kovoja pirmoji Europos piliečių suburta iniciatyva „Right2Water“ (liet. „Teisė į vandenį“). Organizacija, siekianti, kad visose ES šalyse būtų užtikrinta visuotinė prieiga prie vandens ir sanitarinių paslaugų, sulaukė didelio gyventojų palaikymo. „Right2Water“ peticiją pasirašė beveik 2 mln. europiečių.
Jų balsas buvo išgirstas ir Europos Komisija atkreipė dėmesį į dalį „Right2Water“ reikalavimų atnaujintoje „Geriamojo vandens direktyvoje“. Šia direktyva praeitų metų vasario mėnesį EK pasiūlė atnaujinti gyventojams tiekiamo vandens standartus, informuoti gyventojus ir maitinimo įstaigas apie vandens kokybę ir taip raginti juos atsisakyti į buteliukus išpilstyto vandens ir vietoje jo naudoti vandenį iš čiaupo, taip pat skatinti šalis nares didinti geriamojo vandens pasiekiamumą visiems gyventojams, ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
Metus pritarimo laukusiems siūlymams šių metų kovo 28 dieną pritarė Europos Parlamentas, tačiau jų įgyvendinimu turės pasirūpinti jau kitas parlamentas, kurį europiečiai rinks gegužės 26 dieną.