Pasak analitinio centro Žako Deloro instituto Briuselyje direktorės Genevieve Pons, nors kraštutinių pažiūrų jėgos, atstovaujamos Italijos vicepremjero Matteo Salvini ir prancūzės Marine Le Pen, bandys perimti EP kontrolę, labiausiai tikėtina, kad naująją Europos Parlamento koaliciją sudarys centristinės jėgos.

„2019-ieji yra pirmųjų kartų metai. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad mes nebematysime Europos liaudies partijos (EPP) ir socialdemokratų (SD) koalicijos, o tai gerokai pakeis politinę Europos Parlamento areną. Šiuo metu matome didžiulio masto Europos rinkimų kampaniją“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Pons.

Tačiau, ekspertės teigimu, tokia EPP ir SD koalicija nebus sudaryta tik tuo atveju, jei „Brexit“ įvyks. G. Pons antrino ir EP viešosios nuomonės tyrimų padalinio vadovas Philippas Schulmeisteris.

„EP sudėties projekcijos rodo, kad, jei „Brexit“ įvyks, EPP praras 29 mandatus, o SD susitrauks 44 europarlamentarais. Esu gana tikras dėl to, kad koalicijos, gyvavusios nuo 1979 m., po Europos Parlamento rinkimų nebebus. EPP ir SD praras daugumą, o populistų grupės Parlamente išaugs, suvalgydamos didesnių grupių balsus“, – kalbėjo P. Schulmeisteris.

G. Pons taip pat patikino, kad dėl įvairesnio Europos Parlamento ir Europos Komisiją (EK) sudarys įvairesnių pažiūrų nariai, o tai darys įtaką ir pačios EK darbams.

Paklausta apie blogiausią scenarijų – kraštutinių pažiūrų politikų įsigalėjimą Europos Parlamente, – G. Pons ramino, esą, nepaisant Europos Sąjungai priešiškų jėgų bandymų, EP darbas nebus sutrikdytas.

„Matau įvairių bandymų perimti EP kontrolę – M. Salvini, M. Le Pen, Rusija, amerikiečiai, tačiau tarp jų nėra bendradarbiavimo. Donaldo Trumpo pergalė ir „Brexit“ parodė, kad blogiausias scenarijus gali išsipildyti, bet aš nemanau, kad taip nutiks. Kraštutinės jėgos nesudarys daugumos, realiausia tikriausiai būtų centristinių jėgų koalicija“, – samprotavo G. Pons.

G. Pons taip pat aptarė „geltonųjų liemenių“ judėjimą, prasidėjusį pernai lapkritį, kai daugybė prancūzų išėjo į gatves protestuoti prieš didinamus degalų akcizus ir prezidento Emmanuelio Macrono politiką apskritai. Pasak jos, „geltonųjų liemenių“ judėjimas, taip pat, kaip ir D. Trumpo išrinkimas JAV prezidentu bei „Brexit“, yra globalizacijos padarinys.

„Manau, kad „geltonosios liemenės“ yra prancūziška tarptautinės problemos dalis. Mes (prancūzai. – ELTA) neturime D. Trumpo ar „Brexit“, bet mes turime „geltonąsias liemenes“. Globalizacijai buvo leista vešėti, o nuo jos nukentėję žmonės balsavo už D. Trumpą ir už „Brexit“. Tie žmonės jaučiasi palikti nuošalyje. Globalizacija buvo palikta nevaldomai vešėti, o tai paliko daugybę kenčiančių žmonių“, – sakė G. Pons.

G. Pons teigimu, kraštutinių pažiūrų jėgų „arkliukas“ – imigracijos klausimai – viešosios nuomonės apklausose tampa vis mažiau populiarūs, o aplinkosaugos klausimai ir klimato kaita populiarėja. G. Pons tikino, kad būtent šie klausimai gali sustiprinti palaikymą Europos „žaliesiems“, kurie gali suformuoti idėjinį Europos pagrindą kovojant su klimato kaita.

„Klimato kaita yra svarbiausias klausimas šiandien. Yra daug svarbių klausimų, bet svarbiausias yra klimato kaita. Nejuokaukite su „žaliaisiais“, jie gali suformuoti idėjinį Europos pagrindą, ne politinę daugumą“, – kalbėjo G. Pons.

G. Pons antrino ir susitikime su žurnalistais dalyvavusi europarlamentarė Cecilia Wikstrom, paraginusi visus žmones balsuoti EP rinkimuose.

„Klimato kaita yra klausimas numeris vienas. Paklausite, kaip tai išspręsti? Kvieskite, raginkite visus balsuoti. Vos 30 proc. jaunų žmonių naudojasi savo teise balsuoti EP rinkimuose, todėl tiek klimato kaitos, tiek ir kitų problemų sprendimas slypi šių žmonių pasirinkime balsuoti rinkimuose“, – Briuselyje kalbėjo C. Wilkstrom.

Europos Parlamento rinkimai vyks gegužės 23-26 dienomis. Lietuvoje EP rinkimai vyks gegužės 26 d.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)