Justina Anglickytė, akcijos „Darom“ projektų koordinatorė, pripažįsta, kad vis dar gajus mitas, jog „kam čia rūšiuoti, vis tiek suvers į vieną konteinerį, bet tas mitas jau bandomas paneigti per visas įmanomas komunikacijos priemones – tik ne visi nori tikėti“. Kiekviena šiukšlių išvežimo mašina, pasak J. Aglickytės, dažniausiai turi keletą skyrių, kuriuose šiukšlės išrūšiuojamos, o net jei šių skyrių nėra – kur kas lengviau dirbti su jau perrūšiuotomis atliekomis.
Vertybės suformuojamos dar vaikystėje
Akivaizdu, jog žmogaus mentalitetas turi būti formuojamas nuo mažens, tačiau ugdant vaikus svarbu ir patiems tikėti tuo, ką darome, mano Aldona Zinkevičiūtė-Jankauskienė, knygelės „Kontis ir Tvarkius“ autorė. JI pasakoja mažiesiems apie daiktų prasmę ir siekį juos prikelti naujam gyvenimui, siekiant kuo mažiau jų išmesti.
„Jeigu mes sakysime vaikams – jūs darykite taip, jūs pirkite mažiau daiktų, tu nenorėk daug pigių žaislų, bet aš ateisiu ir prisipirksiu daug visokių niekučių, kuriuos po kelių dienų išmesiu, tai jie mumis netikės ir mes patys savimi netikėsime“, – sako ji.
A. Zinkevičiūtės-Jankauskienės įsitikinimu, suaugę žmonės retai elgiasi pavyzdingai, o svarbiausia – retai patys supranta, kokia svarbi yra gamta. Jos nuomone, pirmiausia turėtume pagalvoti ar mes, suaugusieji, suvokiame gamtos tausojimo prasmę. “Kai kalbame žodžiais, lyg ir viską suprantame, lyg ir suvokiame, tačiau realiai elgiamės daugeliu atveju kitaip.“
Autorė įsitikinusi, kad viskas, ką darome, turi būti daroma nuoširdžiai, o ypač kalbėjimas su vaiku apie problemas ir gamtos tausojimą bei jo ugdymas nuo nuoširdaus bendravimo neatsiejamas. Pasak jos, pokalbiai su mažamečiais turi palikti pėdsaką pirmiausia širdyje, nes vaiko protas nelabai, ko gero, suvokia protinius argumentus.
Apsieiti be plastiko – įmanoma ir parduotuvėje
Pasižvalgius po parduotuves atrodo, jog perkant vaisius, daržoves ar įvairius kitus nesupakuotus produktus neišvengiamai reikalingi plastikiniai vienkartiniai maišeliai. Tačiau šią nuostatą paneigia iniciatyvos „Žalia žinutė“ įkūrėja Monika Levickaitė, kuri, ieškodama savęs bei iš meilės gamtai nusprendė gaminti daugkartinius maišelius, kuriuos siuva iš antrinių žaliavų – užuolaidų.
Maišelių yra įvairiausių dydžių, o juos įsigijus – vienkartinių maišelių galima visiškai atsisakyti. Juos vartoti taip pat paprasta, o priežiūra, pasak „Žalios žinutės“ įkūrėjos, yra labai minimali – tereikia išskalbti, o po penkiolikos minučių galima jį vėl sėkmingai naudoti.
„Sudėtingiausia dalis yra nepamiršti daugkartinio maišelio nusinešti jį į prekybos centrą, tiesiog savo rankinėje turėti tokį, kaip sakau, mažytį pluoštelį, rinkinuką tokių maišelių, ir jų nejudinti, visada laikyti savo rankinėje“, – teigia M. Levickaitė, paneigdama mitą, jog vienkartinius maišelius vartoti yra kur kas paprasčiau ir be jų išgyventi neįmanoma.
Kalbėdama apie vienkartinių maišelių žalą, ji sako, jog „labai mėgstame atsakomybę perkelti vartotojui, ir sakyti, na, vat vartotojai perka, o verslas sako – mes tik tenkinam jų poreikius. Bet vertybinio stuburo būtiniausiai reikia, pradedant valstybe ir baigiant vartotoju. O verslui – lygiai taip pat.“ Pasak merginos, visuotinis suvokimas, kad tausoti gamtą yra privaloma, turi būti aktualus visuose sektoriuose.
Rūšiuoti – ir madinga, ir naudinga
Ekologiškas gyvenimo būdas neretai vadinamas „mados dalyku“, kai žmonės viešoje erdvėje rodo tokio gyvenimo būdo pavyzdžius, bet neretai sulaukia kritikos strėlių dėl to, jog toks būdas neva tik demonstruojamas, bet neatitinka realybės. Visgi J. Aglinckytė mano, jog net ir tokia „mada“ yra gerai.
„Ši mada – labai teigiama mada. Iš tikrųjų, geriau ateiti dėl mados, negu visai neateiti,“ – sako ji, kalbėdama apie „Darom“ akciją ir kritikų nuomonę, jog tai yra tik būdas atkreipti į save dėmesį. „Darom“ akcija vyksta jau nuo 2008 metų, pasak organizatorių, gyventojų susidomėjimas kasmet auga, praėjusiais metais sulaukta 100 000 dalyvių ir akcijos metu įrengta 3500 tvarkomų taškų.
J. Aglinckytės pabrėžia, kad regionų bendruomenės yra aktyvesnės, o į šias akcijas žmonės susirenka pabendrauti su kaimynais, smagiai praleisti laiką. Tam įtakos turi už didmiesčius kur kas glaudesnės kaimų ir miestelių bendruomenės. „Aišku miestuose daugiau žmonių, tai galbūt proporcingai dalyvių daugiau, bet jeigu žiūrint iš bendravimo pusės, tai kaimeliai aktyvesni – jie patys susigalvoja tuos taškus, patys susiorganizuoja, o miestuose jau visi eina ten, kur mes suorganizuojame“, – pasakoja akcijos „Darom“ atstovė.
Į sąvartynus keliaus dvigubai mažiau šiukšlių
Gamtos išsaugojimo problema sprendžiama ne tik nacionaliniu mastu, tuo susirūpinęs ir Europos Parlamentas. Europos Parlamentas praėjusių metų balandį nurodė ES narėms iki 2035 metų padidinti buitinių atliekų perdirbimą iki 65% ir nustatė, jog į sąvartynus keliaujančių atliekų kiekis neviršytų 10%.
„Eurostat“ duomenimis, 2016 metais Lietuva perdirbo 50% buitinių atliekų, tačiau daugiau nei trečdalis jų iškeliavo į sąvartynus. Pagal ES direktyvas ir turimus Lietuvos rodikliais, per artimiausius penkiolika metų buitinių atliekų perdirbimas turėtų išaugti bent 15%, o atliekų, patenkančių į sąvartynus, kiekis turėtų sumažėti daugiau nei dvigubai.