Šių metų gegužės 26 dieną lietuviai jau ketvirtą kartą rinks savo atstovus į Europos Parlamentą. Penkerių metų kadencijai darbo vietas Briuselyje užims 11 mūsų šalies atstovų. Tai, kaip jie atstovaus Lietuvos interesus, kokią poziciją palaikys, smarkiai paveiks šalies viduje vykstančius procesus ir Lietuvos verslą.
Europos Sąjunga pasitiki, bet balsuoti nenori
Apie tai, kokie gali būti šie pokyčiai, pirmojoje konferencijos teminėje sesijoje „Europos parlamento vaidmuo ir Lietuvos verslo patirtis“ diskutavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius (VU TSPMI) Ramūnas Vilpišauskas, Lietuvos verslo atstovybės Briuselyje vadovas Tomas Vasilevskis, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis ir „BusinessEurope“ vidaus rinkos departamento direktorius Martynas Barysas.
Kaip taikliai pastebėjo renginio dalyvius pasitikusi Europos Parlamento informacijos centro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė, nepaisant to, kad Lietuvoje pasitikėjimas Europos Sąjunga yra didžiausias (65%) iš visų šalių narių, savo atstovus į EP lietuviai renka vangiai. 2014 metais balsuoti EP rinkimuose atėjo mažiau nei pusė turinčių balso teisę piliečių. Nors tai – puikus skaičius, palyginti su 2009 metų duomenimis, kuomet rinkti EP narius panoro dar 26 proc. mažiau lietuvių, neramina priežastys, dėl kurių tautiečiai neateina balsuoti.
Kaip rodo „Eurobarometro“ atliktas tyrimas, net 39 proc. galėjusių balsuoti EP rinkimuose lietuvių to nedaryti nusprendė paskutinę minutę. Be to, dažniausiai rinkimus praleidžia išsilavinę, aukštas pareigas užimantys žmonės, verslininkai arba aukštojo išsilavinimo siekiantys studentai.
Įtampą kelia skirtingas šalių ekonominis išsivystymas
Tokios tendencijos pagrįstai verčia susirūpinti, nes tai, kokios politinės jėgos užims daugumą Europos Parlamente, didele dalimi lems šalių narių gerovę bei verslo plėtrą, nors, kaip pastebėjo diskusijoje dalyvavęs M. Barysas, dabartiniam parlamentui verslas ir nebuvo prioritetinė sritis:
„Skirtingo ekonominio išsivystymo šalys vienoje krūvoje kelia įtampą. Įtampos židinys – skiriasi šalių lygiai. Ar yra pajėgių politikų, turinčių viziją ir gebančių spręsti? Svarbu nuo ko atsispiriam, ką turim šiai dienai Europos Parlamente. Dabartinis parlamentas turėjo daugiau galios ir mažai rūpinosi verslo aplinka, tai nebuvo prioritetas. Vangiai stengėsi atsispirti protekcionistinėms jėgoms, neturėjo rimtos vizijos, kur Europa turi eiti“, – samprotavo „BusinessEurope“ vidaus rinkos departamento direktorius.
Kad vadinamosios dviejų greičių Europos skirtumai išryškėjo, veikiant dabartiniam EP, pastebėjo ir R. Vilpišauskas, primindamas susirinkusiems paslaugų priėmimo direktyvos istoriją. „Kas įvyko, – retoriškai klausė R. Vilpišauskas, – gera direktyva EP svarstyme buvo išpreparuota, ištrinant kilmės šalies principą.
Tai parodė, kad net prieš Lisabonos sutarties įsigaliojimą EP jau buvo svarbi institucija, be to, paslaugų direktyva parodė, ką reiškia, kai skirtingo išsivystymo šalys susijungia į vieną rinką. Ekonomistų požiūriu, tai – labai gerai. Kuo didesni ekonominiai skirtumai, tuo didesnė nauda visiems.
Iš to išlošia visi, tai – win win žaidimas. Bet kai tie skirtumai yra labai dideli, atsiranda konkuravimas darbo jėga. Čia esantys žemvaldžiai nuogąstauja, kad ten kapitalo daugiau, pas mus mažiau. Dėl to kyla politinės įtampos. Mobilumo paketo istorija yra lygiai tokia pati, tokios istorijos, susijusios su ekonominiais skirtumais, skirtingais socialiniais modeliais“, – prisimindamas skandalą sukėlusią mobilumo paketo istoriją pasakojo R. Vilpišauskas.
Jam antrino T. Vasilevskis, pritardamas, kad paslaugų direktyva yra labai iliustratyvus pavyzdys, o mobilumo paketą galima laikyti veidrodiniu to, kas vyko su šia direktyva, atspindžiu. „Junkeris aiškino, kad ši komisija bus labiau politinė ir vargu ar ši komisija ir parlamentas sugebėjo suderinti ekonominius ir socialinius interesus. Didelė dalis klausimų, kurie turėjo atgarsį, buvo susiję su socialinių klausimų darbotvarke.“
Ateitis priklausys charizmatiškiems europarlamentarams
Dauguma diskusijos dalyvių netryško optimizmu ir prakalbus apie ateities EP prognozes. R. Vilpišauskas buvo įsitikinęs, kad po šių metų rinkimų viskas vyks tik dar sudėtingiau ir pabrėžė, kaip svarbu bus ateities parlamente išlaikyti status quo. „Svarbi bus ne kairės dešinės skirtis, o už integraciją ar prieš“, – pažymėjo R. Vilpišauskas.
Panašią poziciją išsakė ir M. Barysas: „Tendencijos ryškėja prastos, optimizmo nedaug. Bus sunkiau. Fragmentuosis parlamentas, frakcijos nebebus tokios reikšmingos, bus daugiau geografinio atstovavimo“, – sakė jis.
T. Vasilevskis spėjo, jog parlamento vaidmuo greičiausiai išliks nepakitęs ir jo radikalizacija mažai tikėtina: „Netikiu, kad populistai radikalai sugebės susijungti į vieną grupę, bet jie bus garsesni, nei yra šiandien, kas lems didelį susiskaldymą. Politinių grupių lojalumas gali būti kitoks, pranešėjams bus sunkiau jas suvienyti. <...> Visos kadencijos rodo, kad realiai pasiteisina parlamentarai, kurie gali būti savotiškais influenceriais, išmano kalbas, yra charizmatiški. Kitas parlamentas bus labiau einamas solo. Charizmatiški parlamentarai vaidins svarbų vaidmenį“, – pabrėžė diskusijos dalyvis.
T. Vasilevskis taip pat išvardijo kriterijus, kuriuos, jo manymu, turėtų atitikti sėkmingas europarlamentaras, tokius kaip priklausymas komitetui (verslui naudingiausia, jei tai – užimtumo, aplinkos, prekybos ar energetikos komitetas), kuris didina parlamentarų matomumą, bei aktyvus dalyvavimas. „Sprendimus priima nedidelė kuopelė svarbias pareigas užimančių parlamentarų. Jei mūsų parlamentaras patenka į tokią grupę, jis daugiau žino ir gali balsuoti ne iš nuogirdų. Turi būti įsitraukimas nuo pat pradžios. Kitas dalykas – aktyvumas, dalyvavimas labai svarbus.“
Diskusiją moderavęs žurnalistas Aurimas Perednis reziumavo, kad, atsižvelgiant į dabartines įtampas, verslui ateina nelengvi laikai dėl įsigalėjusio protekcionizmo, kuriančio ne visai kapitalizmui vykti palankią terpę.
Verslas privalo vertinti politikų darbus, o ne šūkius
Vis dėlto, siekiant produktyvaus darbo ir sutarimo, svarbių užduočių ateityje turės ne tik nauji Europos Parlamento atstovai, bet ir verslininkai. Kaip patarė T. Vasilevskis, verslui svarbu burtis į koalicijas, bendraminčių grupes. Taip pat būtina kalbėti apie sąlygas konkurencingumui, geresnį reguliavimą ir teisės aktų kokybę.
Tam pritarė ir T. Garuolis, užsiminęs, kad verslininkams reikia stipraus atstovavimo. Jis išeitis matytų socialinių santykių reguliavime transporto srityje, kelių transporto skaitmenizavime, išmaniuosiuose keliuose, aplinkoje. „Lietuvai reikia turėti transporto komitetą seime darbui ir koordinavimui tarp prezidento institucijos, parlamentarų, verslo. Reikia think tank, kad viską sudėlioti. Mobilumo paketas atskleidė dviejų greičių Europą, tai – istorinė patirtis, socialiniai skirtumai.“
Tuo tarpu R. Vilpišauskas patarė dažniau žiūrėti į politikų darbus, o ne į jiems lipdomas etiketes: „Reikia žiūrėti į turinį, ne į šūkius, ir dirbti su visomis institucijomis, kurios dalyvauja teisėkūros procesuose. Teikti siūlymus, dirbti su vyriausybe, su būsimu prezidentu (-e). Santykiai su vadovu labai svarbūs“, – reziumavo VU TSPMI direktorius.