Projekcija paremta patikimomis apklausomis, kurias iki 2019-ųjų vasario pradžios atliko valstybių sociologinių tyrimų įmonės, o juos Parlamento užsakymu sujungė „Kantar public“.
Partijos priskirtos tik dabartinėms politinėms frakcijoms arba toms europinėms politinėms partijoms, prie kurių jos jau prisijungusios. Visos naujos politinės partijos ar judėjimai, kurie dar nepaskelbė savo planų, priskirti kategorijai „kiti“.
Iš vėliausių rinkėjų apklausų 27-iose ES valstybėse tikėtina, kad naujasis Parlamentas bus labiau fragmentuotas negu iki šiol. Po „Brexit“ naujajame Parlamente dirbs mažiau narių (705) nei kadenciją baigiančiame dabartiniame EP (751).
Iki balandžio pabaigos Europos Parlamentas skelbs atnaujintas projekcijas kas dvi savaites, o gegužę iki pat rinkimų nakties – kartą per savaitę. Pirminės balsavusių rinkėjų apklausos („exit polls“) bus paskelbtos gegužės 26-ąją iš tų šalių, kuriose jos vykdomos ir kur balsavimas jau bus pasibaigęs – nuo 18 val. kas valandą iki tol, kol visose ES valstybėse bus paskelbti preliminarūs EP rinkimų rezultatai.
Pirmieji tiesioginiai Europos Parlamento rinkimai buvo surengti prieš 40 metų – 1979 m. birželio 12 d. Atsižvelgiant į politinį kontekstą, dėl planuojamo Jungtinės Karalystės išstojimo ir kitų rimtų politinių bei tarptautinių iššūkių šių metų rinkimai bus patys svarbiausi Parlamento istorijoje. Rinkėjai dėl Europos ateities balsuos gegužės 23-26 dienomis. Lietuvoje EP rinkimai vyks gegužės 26-ąją.