Mikroplastikai – pilkieji plastiko atliekų kardinolai. Jie nepastebimi, nebadantys akių, todėl apie šias medžiagas kalbama mažiausiai. Vis dėlto, tokių mikroskopinių plastikų dalelių (nuo 0,1 µm iki 5 mm) mūsų aplinkoje, ypatingai vandenynuose, labai daug. Jungtinių Tautų teigimu, juose gali būti 51 trilijonas tokių dalelių arba 500 kartų daugiau nei žvaigždžių mūsų galaktikoje.

Kaip atsiranda mikroplastikai

Kaip pasakoja aplinkosaugininkė, susivienijimo „Žali.lt” veiklos koordinatorė Austė Juozapaitytė, mikroplastikai atsiranda dviem būdais. Jie gali būti specialiai sukurti ir panaudoti kosmetikos ar kitų produktų sudėtyje, tai – pirminiai mikroplastikai, arba atsirasti yrant didesniems plastiko gaminiams, tokiems kaip buteliai, maišeliai, žvejybiniai tinklai, padangos (antriniai mikroplastikai).

„Mažos mikroplastiko dalelės, kurios buvo specialiai sukurtos naudoti, labai dažnai randamos higienos priemonėse, įvairiuose valikliuose. Mikroplastiką galime rasti kūno šveitikliuose ar net dantų pastoje, o didžiausi mikroplastiko atsiradimo šaltiniai – tai dylančios padangos bei tekstilė. Sintetiniuose rūbuose yra nemažai plastiko, kuris skalbimo metu išsiplauna smulkių dalelių – mikroplastikų – pavidalu,“ – DELFI pasakojo A. Juozapaitytė.

Neįsigilinus į produktų sudedamųjų dalių sąrašą, kyla didelė rizika įsigyti gaminį, papildytą mikroplastikais, mat jie, kaip ir cukrus, slepiasi po daugeliu pavadinimų. Dažniausiai kūno priežiūros priemonėse, dantų pastose ar kosmetikos gaminiuose mikroplastikai naudojami kaip šveičiamosios medžiagos, tai – šveitikliuose itin dažnai aptinkamas polietilenas (PE) bei kiti plastikai – polipropilenas (PP), polietileno tereftalatas (PET) ar polimetilmetakrilatas (PMMA).

Mikroplastikas
Foto: Shutterstock

Visus plastiko medžiagų pavadinimus įsiminti sunku, todėl perkant kosmetiką, tualetinius reikmenis ar buitinę chemiją pravartu su savimi turėti mikroplastikų atmintinę ir ieškoti gaminių, kuriuose naudojami natūralūs šveitikliai – druska, cukrus, vaisių kauliukų milteliai.

Patys valgome savo atliekas

Kad ir kaip norėtume, ne visų mikroplastikų galime atsisakyti vien tik pasirinkę natūralesnės sudėties gaminius. Mokslininkai įrodė, kad mikroplastikai jau pasiekė ir gyvūnų bei žmonių mitybos grandinę. Mažų plastiko dalelių dažniausiai randama žuvų ar banginių, taip pat paukščių, organizmuose.

„Kadangi tai pakankamai nauja tema mokslininkams, visa daroma ilgalaikė žala dar nėra nustatyta, bet jau dabar matome, jog Išplautas mikroplastikas arba vandenyje suiręs plastikinis gaminys patenka į, pavyzdžiui, žuvų organizmą ir ten kaupiasi riebaliniame sluoksnyje. Nežinia kiek jo iš tiesų pasišalina, bet didžioji dalis plastikų sutrikdo normalią organizmo funkciją ir gyvūnas nuo to nukenčia, o jei mes jį suvalgome, tuomet tas pats plastikas su žuvimi patenka į mūsų organizmą.

Mikroplastikas jau randamas nuo mažiausių gyvūnų, planktonų, iki didžiųjų banginių organizmuose. Didžiųjų vandens gyvūnų kūnuose randama ir pačių plastiko gaminių, todėl akivaizdu, jog mažų plastiko dalelių ten bus apstu. Į organizmą patekęs mikroplastikas yra linkęs absorbuoti toksinius chemikalus, o šie gali sukelti įvairius susirgimus, net vėžį, ar neatitaisomai sutrikdyti organizmo darbą,“ – pasakoja A. Juozapaitytė.

Plastikų pavadinimai
Foto: „Baltija be plastiko – Coalition Clean Baltic“ (partneris Lietuvoje – Lietuvos gamtos fondas)

Mokslininkų nenustebino neseniai atlikto tyrimo rezultatai, kuomet aštuonių tirtų žmonių išmatose rasta nedidelių plastikų dalelių. Komentuodama tyrimo rezultatus, žurnalui „National Geographic“ Toronto universiteto ekologė Chelsea Rochman sakė: „Noriu pasakyti, kad šio tyrimo rezultatai man nekelia nuostabos. Tai parodo, kad patys valgome savo atliekas. Netinkama atliekų tvarkymo sistema ir neatsakingas jos valdymas sugrįžo mums atgal į mūsų vakarienių lėkštes. Žinoma, dabar turime ištirti, kaip tai gali paveikti žmones.“

Nors nė vienas tiriamasis nebuvo vegetaras ir vartojo žuvį bei mėsą, taigi, plastiko dalelės į jų kūnus galėjo patekti valgant šiuos produktus, saugūs negali jaustis ir vegetarai. Praėjusių metų pavasarį Pasaulio sveikatos organizacijos paviešintame tyrime atskleista, kad daugumoje vandens buteliukų galima rasti plastiko dalelių. Iš viso mokslininkai ištyrė 259 vandens butelių turinį. 93% jų buvo rasta mažesnių nei 5 mm ilgio plaukiojančių plastiko dalelių.

Plastikas į žmonių kūnus taip pat gali patekti valgant maistą iš plastikinių indų ar įkvepiant plastikų daleles, pasklidusias plaunant sintetinius drabužius.

Kaip apsaugoti save ir gamtą nuo mikroplastikų

Patikimai apsisaugoti nuo plastiko patekimo į mūsų kūnus, nuolat sąveikaujant su užterštais organizmais ar yrančiais plastikų gaminiais, yra neįmanoma, tačiau imtis priemonių, padėsiančių sumažinti taršą mikroplastikais, galima.

„Jei valgome jūros gėrybes, tiesiog rinkimės kuo mažesnes žuvis, jų organizme bus sukaupta mažesnis kiekis mikroplastiko, lyginant su jomis besimaitinančiomis didesnėmis žuvimis. Atsargiau rinkimės higienos priemones, skaitykime sudėtį.

Taip pat venkime plastikinių dantų šepetėlių, ieškokime alternatyvų plastikiniams šereliams. Ir, žinoma, venkime sintetinių gaminių. Jų plovimo metu į vandens grandinę paleidžiame labai daug mikroplastiko, kuris galiausiai vėl grįžta į mūsų organizmą,“ – pataria A. Juozapaitytė.

Išlaisvinti pasaulį nuo plastiko atliekų – vienas pagrindinių Europos Sąjungos (ES) politikos siekių. Praėjusių metų sausio mėnesį buvo pasirašyta pirmoji Europinio lygmens strategija dėl plastikų. Ja bus siekiama apsaugoti aplinką nuo taršos plastiku ir skatinti žiedinės ekonomikos augimą.

Pagal šią strategiją, iki 2030 metų visos ES rinkoje esančios plastikinės pakuotės turės būti perdirbamos. Taip bus sumažintas vienkartinių plastikų naudojimas.

Tyčinę mikroplastikų gamybą taip pat ketinama pažaboti jau iki kitų metų. Europos Parlamentas (EP) pritarė siūlymui iki 2020 metų uždrausti tyčinę mikroplastikų gamybą ir naudojimą kosmetikoje, asmens priežiūros priemonėse bei valikliuose.

2018 metų rudenį EP taip pat pritarė Europos Komisijos pasiūlytoms septynioms priemonėms, padėsiančiomis sumažinti atliekų kiekį Europoje. Pasiūlytos priemonės apima plastikinių gaminių, kuriems jau yra išrastos labiau aplinką tausojančios alternatyvos, uždraudimą. Prie šių gaminių priskiriami plastikiniai šiaudeliai, balionų lazdelės, ausų krapštukai, vienkartiniai plastikiniai indai, cigarečių filtrai ir kt.