Balsavimas jau po pusės metų, o jo metu paaiškės, kam bus patikėta atsakomybė ateinančius penkerius metus rūpintis Europos Sąjungos institucijomis ir spręsti visam blokui aktualius klausimus, tad rinkimų kampanija žada atkaklią kovą.
Kovą ekspertai žada įdomią dar ir dėl to, jog valstybės narės tarpusavyje nesutaria, kokie klausimai svarbiausi prieš gegužę planuojamus rinkimus, o didžioji dalis Europos Sąjungos piliečių teigia nepasitikintys bloko institucijomis, turinčiomis rengti ir įgyvendinti žmonių norimus pokyčius.
Visgi visus bloko rinkimų teisę turinčius gyventojus vienija šis tas bendro – tai nerimas, jog rinkimams gresia kišimasis iš išorės: nemažai manančių, jog Europos lyderiai per menkai stengiasi tokioms grėsmėms užkirsti kelią.
Politico.com nusprendė detaliau paanalizuoti, kas labiausiai prieš Europos Parlamento rinkimus neramina rinkėjus.
Daugumoje valstybių narių į svarbiausių problemų trejetą patenka būtent migracija. Tai vienas iš klausimų, kuriam, anot respondentų, prieš artėjančius rinkimus vertėtų skirti daugiausia dėmesio. Remiantis visuomenės tyrimo išvadomis, Europos Sąjungos piliečiams aktualiausi būtent šie klausimai:
- Migracija
- Klimatas
- Ekonomika ir ūkio augimas
- Europos Sąjungos ateitis
- Žmogaus teisės ir demokratija
- Socialinė apsauga
- Jaunimo nedarbas
- Terorizmas
- Išorės sienos
- Saugumas ir gynyba
Iš esmės mažuma bloko piliečių mano, jog per ateinančius penkerius metus, po kurių baigsis naujo Europos Parlamento kadencija, gyvenimas Sąjungoje pablogės. Deja, tokia pati mažuma nusiteikusi ir optimistiškai, kad gyvensime geriau. Daugiausia manančių, jog mūsų gyvenimas praktiškai nesikeis – tokia tendencija fiksuojama kone visose valstybėse narėse.
Šis skeptiškas požiūris neapsiriboja vien kritišku bendros trajektorijos, kuria juda Europos Sąjunga, vertimu. Dauguma apklausose dalyvavusiųjų pesimistiškai vertina savos šalies demokratinę sistemą.
Kalbant apie pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis (nepriklausomai nuo to, ar tai Europos Sąjungos, ar nacionalinės institucijos), galima įvardyti labai aiškią regioninę tendenciją: Europos Sąjungos šiaurės vakaruose pirmenybę piliečiai teikia ne Europos Sąjungos, o savo valstybės institucijoms, o Sąjungos pietryčiuose labiau pasitikima būtent Europos Sąjungos institucijomis.
Bulgarijoje, Ispanijoje ir Kroatijoje daugiau nei pusė respondentų nemano, jog jų šalies valdžia pakankamai stengiasi užkirsti kelią sukčiavimui rinkimuose. Skandinavijos valstybėse taip manančių – mažiau nei 10 proc.
Nerimą, jog į po pusės metų vyksiančius Europos Parlamento rinkimus gali kištis jėgos iš užsienio, remiantis visuomenės tyrimu, jaučia Europos Sąjungos piliečiai iš viso bloko. Nors dėl paties grėsmės fakto ir sutaria, nuomonės, kas galėtų kištis į rinkimus, išsiskiria. Dauguma respondentų teigia, kad kibernetinės atakos ir galimas balsų klastojimas yra didžiausios grėsmės, tačiau nuogąstavimai dėl „parduodamų ar perkamų balsų“ būdingi ne visų valstybių narių piliečiams (apklausos vykdytojai konkrečiai neįvardija, ką reiškia ši frazė, leisdami respondentams savarankiškai ją interpretuoti kaip plataus masto korupciją).
Europiečiai taip pat nesutaria, kokios svarbiausios grėsmės laukia Europos Sąjungos ateinančiais metais, nors visas blokas yra bendros nuomonės dėl nemenkstančios teroristinių išpuolių rizikos. Dažniausiai apklausų metu buvo įvardytos šios grėsmės:
- Terorizmas
- Prastas imigracijos valdymas
- Tarša
- Politinis ekstremizmas
- Stichinės nelaimės
- Senstanti populiacija
Ir šiuo atveju egzistuoja regioninių skirtumų:
Europos Sąjungos šiaurės vakaruose piliečiai labiausiai nuogąstauja dėl politinio ekstremizmo, o rinkėjai bloko rytuose didžiausia problema įvardija migraciją. Sąjungos pietuose opiausiais klausimais įvardijama tarša ir stichinės nelaimės.
- Švedija, Vokietija, Belgija, Nyderlandai, Didžioji Britanija, Airija, Liuksemburgas – politinis ekstremizmas;
- Estija, Lietuva, Kroatija – senstanti populiacija;
- Latvija, Italija, Prancūzija, Ispanija, Slovėnija – tarša;
- Suomija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Austrija, Danija, Kipras – prastas imigracijos valdymas;
- Rumunija, Bulgarija, Graikija, Portugalija, Malta – stichinės nelaimės.
Politinės aklavietės, kuriuose atsiduriama prasidėjus Europos Sąjungos narių tarpusavio nesutarimams, apklaustųjų nebuvo įvardytos kaip didžiausią nerimą kelianti problema, tačiau pateko į penkių opiausių klausimų penketuką.