Tai bus pirmasis balsavimas Europos Sąjungoje po to, kai viena valstybė narė – Didžioji Britanija – nusprendė iš bloko trauktis. Ką jau kalbėti ir apie vidaus politikos nesutarimus dėl pamatinių vertybių ir esminių politinių sprendimų. Taigi, rinkimai kaip reiškinys neapsiribos tik Parlamentu, jų baigtis turės įtakos tiek Europos Sąjungos institucijoms, tiek pavienių valstybių narių politikai.
1) Kaip nutiko, kad Europos ateitis atsidūrė balsavimo biuletenyje?
Daugumoje valstybių narių Europos Sąjungos vaidmuo dominuoja ir vidaus politikoje. Pirmą kartą egzistuoja reali galimybė, jog prieš Europos Sąjungą nusistačiusios politinės jėgos iškovos pakankamai mandatų iš esmės iš vidaus sutrikdyti Sąjungos teisės aktų sistemą, o ne paprasčiausiai garsiai reikšti nepritarimą, kaip kad dabar elgiasi tokie dabartiniai parlamentarai kaip Nigelas Farage‘as iš Didžiosios Britanijos ar buvę nariai, pavyzdžiui, Marine Le Pen iš Prancūzijos ir Matteo Salvini iš Italijos. 2017 metais Prancūzijos prezidento rinkimuose M. Le Pen įveikęs Emmanuelis Macronas tvirtina, jog artėjantys rinkimai bus gyvybiškai svarbūs: žmonių laukia pasirinkimas – už ar prieš Europą.
2) Kas tos prieš Europos Sąjungą nusiteikusios partijos?
Ypatingas dėmesys bus skiriamas M. Salvini „League“ ir M. Le Pen „National Rally“ politinėms jėgoms: visiems bus smalsu, ar šie politiniai dariniai sugebės suformuoti didesnę prieš Europos Sąjungą nukreiptą frakciją Europos Parlamente. Vienas iš skiriamųjų euroskeptikų bruožų (ir akivaizdus jų trūkumas) – tradicinis susiskaldymas ir nesugebėjimas sudaryti vieningo bloko. Kad ir kaip ten bebūtų, dauguma kandidatų rinkimuose dalyvaus su savo valstybinėmis partijomis, priklausančiomis Europos politinių partijų šeimoms, pavyzdžiui, krikščionims demokratams ar socialistams. Tai, pasibaigus rinkimams, palengvina aljansų formavimą Europos Parlamente.
3) Ko siekia prieš Europos Sąjungą nusiteikusios partijos?
Iš esmės jos atsisakė grėsmingos retorikos, esą, būtina griauti Europos Sąjungą – dabar pasisako už bandymus ją pažaboti, pavyzdžiui, siekia vidaus sienų atkūrimo. Kadaise dirbęs JAV prezidento Donaldo Trumpo vyriausiuoju politikos strategu Steve‘as Bannonas Briuselyje įsteigė organizaciją „The Movement“. Jos tikslas – talkinti populistinėms politinėms jėgoms, pasisakančios už nacionalinį suverenumą ir apynasrį imigracijai.
4) Ar rinkėjams jau įgriso Europos Sąjunga?
Šiais metais Europos Parlamento užsakymu buvo atliktas ne vienas viešosios nuomonės tyrimas dėl žmonių požiūrio į Europos Sąjungą. Paaiškėjo, jog daugiau respondentų nei bet kada savo valstybės narystę Europos Sąjungoje vertina kaip gerą dalyką – 62 proc. Dar daugiau apklaustųjų – 68 proc. – mano, kad narystė šalims atnešė akivaizdžios naudos. Kita vertus, dauguma Europos Sąjungos piliečių įstatymų leidėjus ir biurokratus Briuselyje vertina įtariai ir žymiai daugiau dėmesio bei prielankumo skiria vietos politikams. Per paskutinius rinkimus į Europos Parlamentą 2014 metais rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai mažas – vos 42,6 proc.
5) Kaip vyksta balsavimas?
Visas 705 vietas Europos Parlamente gegužę užpildys žmonių išrinkti atstovai iš visų Europos Sąjungos valstybių narių, o didžiosios valstybės narės atliks vieningų rinkimų apygardų vaidmenį. Europos Sąjungai išaugus iki beveik 500 mln. žmonių, augo ir Europos Parlamento mandatų skaičius, tačiau kitais metais iš Sąjungos pasitraukus Didžiajai Britanijai, dabartinis skaičius – 751 mandatas – sumažės. Kiekviena valstybė narė Parlamente turi savo atstovų skaičių, proporcingą valstybės gyventojų skaičiui. Kai kurios šalys tuo pačiu rengia ir savus rinkimus. Kas penkeri metai rengiami Parlamento rinkimai – didžiausios demokratijos pratybos visame pasaulyje. Kiekvienoje valstybėje narėje mandatai skiriami partijoms priklausomai nuo gautų balsų skaičiaus.
6) Ką gali Europos Parlamentas?
Europos Parlamentas tvirtina Europos Sąjungos 140 mlrd. eurų kasmetinį išlaidų planą ir rengia Europos teisės aktus visais klausimais – pradedant bankų premijomis bei elektros tiekimu ir baigiant automobilių išmetamųjų dujų reglamentavimu bei elektroninėmis cigaretėmis. Jis tvirtina Europos Komisijos – Europos Sąjungos vykdomosios valdžios – sudėtį, priima rezoliucijas ir svarsto visuomenei opius klausimus. Europos Parlamentas turi veto teisę Europos Sąjungos prekybos susitarimams ir – o tai itin svarbu – turi teisę pritarti arba atmesti skyrybų su Sąjunga „Brexit“ sutartį. Nors ir praktiškai neturi balso tokioje svarbioje sferoje kaip užsienio politika, Europos Parlamentas atlieka savotišką visuomenės nuomonės Europoje barometro funkciją ir gali paskatinti veikti tiek Komisiją, tiek kiekvieno valstybės narės valdžią vienu ar kitu klausimu.
7) Ar Europos Parlamentas kada nors įkvėpė skandalingų antraščių?
Europos Parlamentas savotiškai politiškai subrendo 1999 metais, kai, kilus skandalui, privertė atsistatyti visą Europos Komisijos vadovybę, vadovaujamą Jacqueso Santerio. Nuo tada Europos Parlamentas kaip institucija tik stiprėja. Pavyzdžiui, du paskutiniai Komisijos pirmininkai buvo priversti imtis pokyčių savo komandose, nes Parlamentas nepritarė konkrečioms kandidatūroms. Kalbant apie pastarąsias naujienas teisės aktų priėmimo srityje, Parlamentas gana sėkmingai agituoja už pasiūlymą atsisakyti vasaros ir žiemos laiko.
8) O kaip dėl „Brexit“?
Didžioji Britanija Sąjungą turėtų palikti likus dviem mėnesiams iki Europos Parlamento rinkimų. Kaip šis istorinės svarbos įvykis paveiks balsavimą, priklausys nuo to, ar Didžioji Britanija pasitrauks be skandalų. Yra teigiančių, jog dabartinis politinis Didžiosios Britanijos paralyžius dėl „Brexit“ – savotiška malonė visoms proeuropietiškoms jėgoms. Kad ir kaip ten bebūtų, Europos populiariosios politinės jėgos kaip reikiant stengiasi išnaudoti „Brexit“ bloko integracijos ir tvirtybės akcentavimui.
