„Nemanau, kad dabar turėtume jungtis prie Europos Sąjungos. Nemanau, kad tam yra priežasčių“, – per interviu pareiškė Islandijos ministrė pirmininkė, kurios vyriausybė kaip tik ruošiasi minėti pirmąsias veiklos metines.
„Asmeniškai aš labai kritiškai vertinu Europos Sąjungos ekonominę politiką – konkrečiai eurozonos įkūrimą prieš tai nepasirūpinus jokia centralizuota mokesčių tvarka ar fiskaline sistema“, – teigia politikė.
„Europos Centrinis bankas tapo labai galingas, tačiau nėra itin demokratiškas. Europos Sąjungos ekonominė politika labai toli nuo paprastų eurozonoje gyvenančių žmonių, jie priima sprendimus, kurių priimti neturėtų“, – pridūrė Islandijos vyriausybės vadovė.
Islandija 2009 metais pateikė paraišką tapti Europos Sąjungos nare, tačiau narytės procesą 2015 metais sustabdė. Šalis priklauso Europos laisvosios prekybos asociacijai (EFTA) ir Europos ekonominei erdvei (EEA). Vos 340 tūkst. gyventojų turinti valstybė taip ir NATO – didžiausio pasaulyje karinio aljanso – narė.
Anot K. Jakobsdottir, narystės Europos Sąjungoje klausimas išlieka vienu iš labiausiai visuomenę skaldančių.
„Jis prieštaringai vertintas tiek 2009 metais, tiek dabar“, – komentuodama viešosios nuomonės tyrimo rezultatus sako Islandijos ministrė pirmininkė. Rezultatai atskleidė, jog 60 proc. Islandijos gyventojų norėtų nuo Europos Sąjungos laikytis kuo toliau, o prisijungti – vos 40 proc. respondentų.
Laisvoji prekyba su Europos Sąjunga Islandijai be jokios abejonės labai naudinga, tačiau Sąjungos klausimu itin skeptiškai nusiteikusi premjerė sako, kad rizikų daugiau nei naudos.
„Islandijos narystė Europos ekonominėje erdvėje pasiteisino kaip mums naudingas sprendimas. Nepaisant to, analizuodama mūsų ekonomiką, mūsų socialinę struktūrą ir sprendimų priėmimų procesus, galiu drąsiai pareikšti, jog mums labai puikiai sekasi ir be narystės Europos Sąjungoje. Galite tai patikrinti visuose pasaulio indeksuose: mes ne tik galime pasigirti neprastais ekonominiais rodikliais ir socialiniais pasiekimais bei lyčių lygybe – mes netgi lenkiame kitas Šiaurės Europos valstybes“, – teigia K. Jakobsdottir.
Karo žaidimai
42 metų buvusi akademikė K. Jakobsdottir antrąją moterimi, ėmusia vadovauti Islandijos vyriausybei, tapo praeitais metais. Jos politinė partija Kairiųjų žaliųjų judėjimas sudarė valdančiąją koaliciją su liberaliomis Progreso ir Nepriklausomybės partijomis. Vyriausybė palankiai vertina narystę NATO, tačiau, anot ministrės pirmininkės, jai labiau patiktų „diplomatiniai ir politiniai“ šiandieninių iššūkių saugumui sprendimai.
„Mūsų partijos pozicija – prieštaravimas Islandijos narystei NATO. Nepaisant to, mes vienintelė Islandijos parlamente esanti partija, besilaikanti būtent tokio požiūrio“, – patikslina Islandijos premjerė.
„Mes – Kairiųjų žaliųjų judėjimas – pripažįstame, kad Islandijos parlamente dauguma remia šalies narystę NATO, tačiau mes nuolatinio karinio buvimo mūsų šalyje nepalaikome“, – pridūrė politikė.
Jungtinių Valstijų kariai Antrojo pasaulinio karo metais Islandiją išvadavo iš Vokietijos okupacijos. 1949 metais Islandija buvo viena iš NATO steigimo iniciatorių, tačiau JAV 2006 metais nuolatinės bazės šalyje atsisakė.
K. Jakobsdottir naujausią interviu davė didelio masto NATO karinių pratybų „Trident Juncture“ metu. Jos prasidėjo praeitą savaitę. Į manevrus Reikjavike atvyko trys Kanados kariniai laivai, amfibinis JAV atakos laivas, du „Iwo Jima“ ir 7 tūkst. karių. Pagrindinis karinių mokymų tikslas buvo apginti Norvegiją nuo „išgalvoto agresoriaus“ – NATO tokiu terminu pridengia Rusiją.
Sąsiauriai tarp Grenlandijos, Islandijos ir Didžiosios Britanijos po 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos sulaukia ypatingo dėmesio. Tiek Baltijos, tiek Arkties regionuose pradėtas stiprinti karinis pasirengimas.
Pastaraisiais metais Islandijos Keflaviko oro uoste gana dažnai lankosi ir Rusijos povandeninius laivus medžiojantis amerikiečių lėktuvas „P-8 Poseidon“.
Diplomatiniai sprendimai
Islandijos premjerės teigimu, „ji kritiškai vertina bet kokį militarizacijos aktyvėjimą Šiaurės Atlanto regione“. Nepaisant to, jos vyriausybė „ir toliau dirbs laikydamasis sutartos NATO narystės saugumo politikos. „Bet kokiu atveju mes pasisakome už taikesnius sprendimus, nemanome, kad militarizavimas yra geras sprendimas. Reikia stiprinti diplomatinius ir politinius santykius. Net jei kils realių problemų, mes savo pozicijos nekeisime“, – teigia Islandijos ministrė pirmininkė.