Jeanas Claude'as Junckeris savo kalbą pradėjo pasisveikinimu.

„Kartais istorija juda diskretiškai, kartais to net nepastebi. Kartais istorija įvyksta greitai. Mes Europos Komisijoje turime tik penkerius metus ir kartais to nepakanka nuveikti visų darbų“, – sakė jis.

„Šiuo metu dar galbūt neatėjo laikas pristatyti galutinius pasiekimus. Nekalbėsiu, apie tai, ką galėjome nuveikti, nes veikla dar nebaigta. Dar daug liko padaryti. Būtent apie tai ir norėčiau pakalbėti šį rytą“, – sakė EK komisijos pirmininkas.

„Kuklumas, darbas, o ne pasitenkinimas. Tai yra tai, kuo vadovaujasi komisja, tokia bus mūsų artimiausio mėnesio darbotvarkė, – teigė J. C. Junckeris, – galime prisiminti Didijį karą, Pirmą pasaulinį karą, taip netikėtai nustebinusį ir sukrėtusį mus. Tuomet žmonės norėjo ilgai gyventi taikoje, tačiau nepaisant to – viskas pasikeitė labai greitai. Tai paminėjau ne dėl to, kad manau, jog mūsų laukia nauja katastrofa Europoje. ES yra garantas, kuris užtikrina taiką. Tai garantas, dėl kruio mes galime mėgautis taika. Todėl labiau gerbkime ES, ginkime savo gyvenimo būdą.“, – kalbėjo J. C. Junckeris.

„Pasakykime taip patriotizmui, kuris nėra nurkeiptas prieš kitus ir pasakykime ne tokiam patriotizmui, kuris mus supriešina, ieško kaltų, skleidžia neapykantą ir naikina viską savo kelyje“, – savo kalboje teigė primininkas.

Jis taip pat minėjo, kad ES pagaliau atsigauna po „Lehman Brothers“ griūties ištikusių ekonominių sunkumų. Jis paminėjo, kad sąjunga jau 21 ketvirtį džiaugėsi nenutraukiamu augimu, pasidžiaugė sukurtų 12 milijonų naujų darbo vietų. „12 milijonų yra daugiau nei Belgijos gyventojų skaičius“, – pabrėžė jis. Jaunimo nedarbas siekė 14.8 proc. Anot pirmininko, tai yra per daug, tačiau tai gerokai mažiau, nei buvo prieš keletą metų.

Jis taip pat pabrėžė, kad būtina plėtoti artimus ryšius su Balkanų valstybėmis. „Mes truime tęsti savo bendradarbiavimą su savo Balkanų kaimynais. Jeigu mes to nepadarysime, kiti mūsų artimiausioje kaimynystėje plės savo įtaką ir tą padarys“, – teigė jis.

„Negalime tikėti, kad vakar prsiimti įsipareigojimai bus ateities garantas. Vakarykščiai aljansai galbūt nebebus tokie svarbūs. Būtėnt dėl to reikalinga tvirta ir stipri Europa“, – sakė J. C. Junckeris.

„Kai kurie nori žaisti kažkokius prekybos ar valiutų karus. Aš tam nepritariu“, – pasakojo jis. Anot jo, kai kas galbūt nustebo, kai ES pavyko susitarti dėl naujų automobilių tarifų įvedimo atsisakymo JAV. „Aš nenustebau. Kuomet vieninga, Europa gali pasiekti labai daug“, – akcentavo jis.

„Jei Europa suvoktų, kokia Europa iš tiesų yra galinga politiškai, ekonomiškai ir netgi karine prasme, čia kalbu apie atskiras mūsų sąjungos valstybes, galėtumėme pasiekti labai daug. Todėl mes turime prisiimti vis svarbesnį vaidmenį pasaulio reikaluose. Todėl aš paremiau Europos gynybos bendradarbiavimo inciatyvas, – sakė J. C. Junckeris, – ir čia noriu pabrėžti, kas man šiuo klausimu yra labai svarbui. Mes nemilitarizuojame ES, mes norime tapti stipresniais, saugesniais ir atsakingesniais. Tik stipri Europa gali įveikti ateites iššūkius“.

„Kuomet Europai reikėjo solidarumo, Britanija visada stodavo šalia mūsų“, – sakė jis. Todėl, anot jo, ES ketina išsaugoti kuo artimiausius ryšius su JK.

Jis taip pat paminėjo ilgą ir turtingą euro valiutos istoriją. Ir pabrėžė, kad būtina tęsti įdirbį. „Turime baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą, kad Europa taptų stipresnė“, – sakė pirmininkas.

Anot pirmininko, vienas svarbiausių iššūkių – greitesnė ir ryžtingesnė pozicija užsienio politikos reikaluose. „Būtina stiprinti mūsų vieningą poziciją užsienio politikos reikaluose. Nenormalu, kad ES tyli, kuomet JT taryboje yra pasmerkiami žmogaus teisių pažeidimai“, – kalbėjo jis. Todėl, jo teigimu, būtina vis dažniau taikyti kvalifikuotos daugumos balsų sistemą svarstant užsienio politikos reikalus. (Kvalifikuota dauguma – 55 proc. valstybių, turinčių bent 65 proc. sąjungos gyventojų parama – DELFI).

„Likime ištikime tiems, kuo tikime. Šiandien pasodinkime medį, po kuriuo sėdės mūsų anūkai. Ir labai svarbu, kad visi europiečiai galės kartu sėdėti po juo“, – sakė jis ir baigė savo kalbą fraze „Aš myliu Europą“.

Politologas Linas Kojala įvertindamas komisijos pirmininko kalbą pasigedo konkretumo ir pabrėžė, kad Rusijos problematika ir rytų Europos reikalai paminėti nebuvo.

Kaip prognozuoja Politico.com, iš jau aštuntąjį kartą nuskambėsiančio visos Europos Sąjungos metinio pranešimo nesitikima nieko gero.

Pradžiai verta priminti, jog Europos Sąjunga yra sąjunga: taip, vis dar sąjunga, bet smarkiai kraujuojanti: netrukus ji iš 510 mln. piliečių neteks net 65 mln.

Pranešimą skaitysiantis asmuo – Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris. Jis vienas iš keturių politinio bloko vadovų kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku, Europos Parlamento pirmininku ir Europos centrinio banko vadovu, su kuriais priverstas dalintis įtaką ir valdžią.

J. C. Junckeris tvirtina vadovaujantis itin „politinei Komisijai“, tačiau iš ėsmės prieš nieką negali imtis aktyvių veiksmų, pavyzdžiui, pritaikyti naujų mokesčių, o tokia situacija iš esmės jį kaip lyderį paverčia neįgaliu – jam paprasčiausiai stinga galios, būtinos suvaldyti toko dydžio politinį blogą.

Greičiausiai jis neperdeda: dauguma Europos gyventojų, net nežino, kas tas Junckeris. Galbūt ir girdėję jo pavardę, bet tikrai vos keletas į šalį atidėtų einamuosius darbus vien tam, kad išgirstų, ką jis nori pasakyti.

Galios schemos pokyčiais senajame žemyne besidomintieji kreipia žvilgsnį į Zalcburgą (kur rugsėjo 20 dieną neformalus Europos Sąjungos lyderių viršūnių susitikimas), o ne į Strasbūrą, kur J. C. Junckeris, skaitydamas jau ketvirtąjį (ir paskutinį savo) metinį pranešimą, greičiausiai nepasakys absoliučiai nieko naujo.

Jeanas-Claude'as Junckeris
Pasakykime taip patriotizmui, kuris nėra nurkeiptas prieš kitus ir pasakykime ne tokiam patriotizmui, kuris mus supriešina, ieško kaltų, skleidžia neapykantą ir naikina viską savo kelyje
J. C. Junckeris
Tam, kad Europos Sąjungos vadovo metinis pranešimas savo pompastika ir svarba bent kiek prilygtų, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų prezidento metiniam pranešimui reiktų bent jau sausakimšo Parlamento ir tiesioginių transliacijų visoje Europoje. Deja, viskas bus, švelniai tariant, visai kitaip: metinį pranešimą Europos Komisijos pirmininkas skaitys vėlyvą rytą pustuštei salei, o Europos televizijos tuo metu rodys tradicines pramogines informacines laidas ir animacinius filmukus mažiesiems.

Europos Komisija visomis išgalėmis bandė pritaikyti savo veiklai menkesnio masto, tačiau į jaunesnę auditoriją nutaikytus spaudos renginius. Institucijos viešųjų ryšių komanda stengėsi socialinėje žiniasklaidoje išpopuliarinti – ar bent jau paversti bent kiek žinoma – grotažymę #SOTEU.

Europos Sąjungos metinis pranešimas – ne kas kita, o JAV prezidento kalba be absoliučiai jokios vizijos. Tai tarsi karalienės kalba, kurios nesako karalienė.

Deja, rezultatai toli gražu neprimena to, kas, atrodo, be didesnių pastangų pavyksta Baltiesiems Rūmams, kurie geba tuo, kas vyksta šalies viduje, sudominti visą pasaulį.

Europos Sąjungos metinis pranešimas – ne kas kita, o JAV prezidento kalba be absoliučiai jokios vizijos. Tai tarsi karalienės kalba, kurios nesako karalienė.

J. C. Junckeriui baigus kalbą, į ją reaguos aštuoni politiniai lyderiai. Keturi iš jų bus nusiteikę nukonkuruoti Europos Komisijos pirmininko Europos žmonių partiją kaip didžiausią kontinente. Dar trys bus euroskeptikai, norintys arba palikti Europos Sąjungą, arba ją suskaldyti. Aštuntasis – Manfredas Weberis – bandys kokiu nors būdu paaiškinti, jog ketina bandyti 2019 metais perimti Europos Komisijos pirmininko mandatą, ir įrodyti esąs to vertas.

Negalime tikėti, kad vakar prsiimti įsipareigojimai bus ateities garantas. Vakarykščiai aljansai galbūt nebebus tokie svarbūs. Būtėnt dėl to reikalinga tvirta ir stipri Europa
J. C. Junckeris

Jei Europos Sąjunga būtų kaip bet kuri demokratinė valstybė, šios sudedamosios dalys galiausiai sukeltų nemenką cheminę reakciją ir baigtųsi politinių fejerverkų šou. Skirtumas tik toks, jog tokiu atveju bent kažkas tuos fejerverkus stebėtų realiu laiku.

Nepaisant viso šio skepticizmo, viskas nėra taip jau beviltiška. Europos Sąjunga – sąlyginai jaunas darinys, o jo politinės tradicijos – dar jaunesnės.

J.C. Junckeris, nors ir priklauso senajai Europos Sąjungos lyderių kartai, gali be vargo išmokti ir naujų triukų. Pasaulis tuo galėjo įsitikinti, kai liepą jam pavyko pasiekti kad ir nedidelio prekybos susitarimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Tada paaiškėjo, kad tas jos senosios mokyklos žavesys ir diplomatiniai gabumai gali daugiau, nei pavyko Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ir Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui.

Tikrasis išbandymas Europos Komisijos pirmininkui skamba štai kaip – ar pavyks jo žodžiams prasimušti pro Briuselio burbulą? Kitaip tariant, ar jie pasieks žmones iš visos Europos Sąjungos. Kaip neseniai vokiečių dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ rašė Bono, „Europa – mintis, kuriai būtina virsti jausmu“.

Ką, pavyzdžiui, J. C. Junckeris gali pasakyti konkrečiai italams? Kaip rodo gegužės „Eurobarometer“ tyrimo duomenys, dvigubai daugiau italų, manančių, kad Europos Sąjunga juda pražūtinga linkme, nei tų, kurie tiki, kad strategija tinkama. Jauni europiečiai panašiai nusivylę dabartine situacija: 63 proc. jaunesnių nei 24 metai apklaustųjų mano, kad „naujos politinės partijos ir judėjimai gali rasti geresnių sprendimų“ nei jau egzistuojančios.

Tiesa ta, kad J. C. Junckeris – lyderis, nenorintis trauktis iš savo komforto zonos – greičiausiai nespės tapti Europos Komisijos pirmininku, kurio metinis pranešimas taps populiariu ir laukiamu įvykiu.