„Viskas yra labai gerai, sakyčiau, net puikiai. Nikolas yra labai ramus vaikas, todėl jaučiu visišką kontrastą, lyginant jį su savo pirmagimiu Marku, kuris visai nemiegodavo naktimis. O Nikolas tik vieną kartą naktį atsikelia, pavalgo ir iškart vėl užmiega. Džiaugiuosi šiuo nerealiu periodu“, – DELFI pasakoja „TV Pagalbos“ žurnalistė.

Tiesa, Gerda neatmeta galimybės, kad jos sūnaus charakteris su laiku gali keistis. Pastarosiomis dienomis mažylis buvo kiek piktesnis, tačiau net ir tam žinoma mama randa paaiškinimą.

Gerdos Žemaitės sūnūs
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Dabar būna kiek irzlesnis, nes jam auga pirmieji dantys, tačiau apskritai mūsų šeimai dabar yra labai geras laikas, kai mūsų nevargina nemigos naktys ar didelis pervargimas, todėl su vyru nesame paraudusiomis akimis. Žinoma, visko dar gali būti, bet kol kas džiaugiamės, ką turime“, – šypsosi pašnekovė.

Gerda neslepia, kad nėštumo metu ji priaugo 19 kilogramų – dviejų iš jų jai niekaip nepavyksta atsikratyti, tačiau moteris dėl to nesuka sau galvos.

„Liko dar du kilogramai. Jie taip prikibo prie manęs – nei pirmyn, nei atgal. Vis tiek laikosi. Bet pagalvojau, kad neverta dėl to nervintis, nes į visus savo ankstesnius drabužius kuo puikiausiai įlendu, nereikėjo keisti savo spintos turinio. Nesijaudinu. Kiek pasikalbu su kitomis mamomis, tai išvis nusiraminu, jos sako, kad turėčiau tik džiaugtis savo figūra, nes praėjo dar mažai laiko. Juolab, sakoma, kad po Cezario operacijos nėštumo metu priaugti kilogramai tirpsta lėčiau“, – pasakoja ji.

„Nesureikšminu tų dviejų kilogramų – ateis laikas ir nukris. Šiuo metu intensyviai sportuoju, tad gal ilgai laukti neteks“, – nusijuokia pašnekovė.

DELFI primena, kad mažylis Nikolas yra pirmoji bendra G. ir A. Žemaičių atžala. Iš pirmosios santuokos Gerda augina sūnų, o Andrius – tris sūnus ir dukrą.

Gerda Žemaitė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Gerda DELFI sutiko atsakyti ne tik į klausimus apie motinystę, bet ir išdrįso išbandyti iššūkį, kuriame jai buvo užduodami netikėti vaikų klausimai. Mažųjų mūsų skaitytojų mintys ne tik nustebino, bet ir privertė rimtai susimąstyti, todėl pašnekovė kai kuriems klausimams sunkiai rado tinkamą atsakymą.

– Kiek sveria dramblys?

– Sakyčiau dvi tonas. Tiesą sakant, net neįsivaizduoju (juokiasi).

– Ar galima išmokti rašyti, nors nemoki skaityti?

– Manau, kad negalima.

– Kodėl vyrams nereikia nešioti liemenėlių? Jie juk irgi turi krūtis.

– Todėl, kad pas juos krūtys yra mažesnės, nėra tikslo jų slėpti.

– Iš kur žinoti, ar mamytė yra geros nuotaikos?

– Jeigu mama šypsosi ir yra linksma iš ryto, vadinasi, viskas puiku – diena bus gera.

– Kodėl vieni gyvena ilgiau, o kiti trumpiau?

– Sunku į tai atsakyti. Matyt, kiek kam lemta priklauso nuo Dievo.

– Ko niekada negalima klausti suaugusiųjų?

– Kiek turi piniginėje pinigų?

– Kaip atrodo begalybės galas?

– Apvalus, panašus į begalybės ženklą.

– Kodėl kai kurie žmonės stato automobilį neįgaliojo vietoje, nors yra sveiki?

– Taip automobilius stato tinginiai.

– Ar erkės žino, kad jų niekas nemėgsta?

– Manau, kad nežino, nes jei žinotų, ko gero, nesiurbtų kraujo.

– Kodėl žmonės kelia balsą arba rėkia, nors tu stovi visai šalia?

– Gali būti, kad jiems yra blogai su klausa.

– Ar galima neturėti socialinių tinklų ir būti visapusiškai laimingu?

– Žinoma, ir dar kaip. Aš pati taip augau ir tokia buvau.

– Kodėl moterys gėdijasi savo kūno plaukelių?

– Todėl, kad kažkas pasakė, kad tai neva yra gėdinga, jog tai – beždžionių palikimas.

– Ar gali būti geru žmogumi, nors netiki Dievu?

– Žinoma, kad gali. Kiekvieno teisė rinktis į ką tikėti ir kuo netikėti.

– Ką galiu padaryti, kad tėveliai neišsiskirtų?

– Abu juos mylėti vienodai, nepaisant to, ar jie kartu, ar ne.

– Kuo skiriasi šmėkla nuo vaiduoklio?

– Niekuo – jie abu vienodai baisūs.