Pati prisimindama savo vaikystę Eglė sako, kad buvo aktyvi ir sportiška mergaitė, o bėgimo maratonuose visada atstovaudavo savo mokyklą ir užimdavo prizines vietas. Retas jos talento gerbėjas žino ir tai, kad žinoma aktorė buvo mergaičių muštynių mokykloje organizatorė bei bėgdavo iš pamokų. „Mano gyvenime visada buvo daug spalvų. Vaikystėje taip pat“, – nusijuokė ji.
Tačiau E. Jackaitė pripažįsta, jog tapus mama pasikeitė ir jos požiūris. Paprašyta papasakoti, kokie yra jos vaikai, aktorė nusišypso: „Jie ypatingi berniukai, bet kiekviena mama dažniausiai taip apie savo vaikus galvoja (juokiasi). Jie abu skirtingi, bet turi ir panašumų. Jokūbas – gilus, protingas, talentingas, turi savo savitą matymą, požiūrį. Jis savarankiškai daug keliavęs po pasaulį ir visur yra mylimas. Jis nepanikuojantis, moka valdyti stresines situacijas, medituoja ir yra vegetaras. Šiuo metu studijuoja muzikos ir teatro akademijoje režisūros mokslus.
Elijas – kompanijos siela. Jis – mano didžiausias mokytojas. Kartais pajuokauju, kad vienintelis vyras, su kurio nesusitvarkau – tai mano jaunėlis sūnaitėlis (juokiasi). Oho kokia asmenybė! Lyderių lyderis. Krepšinį lanko ir yra ne vieną apdovanojimą gavęs kaip naudingiausias žaidėjas, o jų komanda savo amžiaus grupėje yra pirmaujanti Lietuvoje. Laimėjo visas rungtynes prieš visus miestus. Bet labiausiai mane džiugina tai, kad jis yra teisingas, jautrus, geros širdies ir neabejingas. Nepraeis nenuraminęs, nepaguodęs verkiančio ar liūdinčio bei visada užstos silpnesnį“, – sako ji.
Paklausta, ką labiausiai vertina savo santykiuose su vaikais, ji pripažįsta, jog tai yra laikas. Būtent jį aktorė laiko pačiu didžiausiu turtu ir kitiems pataria atidėti visus kitus užsiėmimus bei kokybiškai leisti laiką su atžalomis.
„Su vaikais nereikia visada būti teisiu ar viską žinančiu bei apsimetinėti, meluoti. Reikia laikytis duoto žodžio ir dažniau parodyti vaikams, kaip stipriai jie yra mylimi. Dalintis, nekalbėti blogai apie kitus ir padėti silpnesniems.
Jei tu tai darai, tikėtina, kad ir vaikai taip darys. Labai svarbu nuo mažens įdiegti vaikui pamatines vertybes: tikėjimą, pagarbą ir meilę.Svarbu, kad vaikas žinotų, jog visada yra išeitis ir nesvarbu, kas benutiktų. Gyvenime viskas greitai keičiasi, todėl labai svarbu būti žmogumi ir turėti užuovėją. Tegul tėvai visada būna vaikams tais žmonėmis, su kuriais jie visada jausis saugiai“, – samprotavo Eglė.
DELFI pašnekovė sako, jog augindama sūnus ji visada žinojo, kad nori juos užauginti atsakingais, drąsiais, stipriais, mylinčiais ir pasitikinčiais savimi žmonėmis. Tačiau atsakyti, kas yra ideali mama, jai sunku, nes tobulų žmonių vis dėlto nebūna. „Idealių žmonių nebūna, o dažniausiai klaidas darome iš meilės“, – įsitikinusi ji.
Vaikų klausimai:
– Kam reikia augti?
– Tam, kad nestovėtume vietoje.
– Kaip žinoti, kad kažko labai stipriai nekenti?
– Tą tiesiog žinai ir iš karto pajauti. Net pilve urgzti pradeda.
– Kodėl matome spalvas ir kaip žinoti, kad pamatėme jau visas?
– Matome spalvas ir jos visos skirtingos. Jų labai daug. Su spalvomis gyvenimas daug gražesnis, nes jis spalvotas. Tačiau ne visi visas spalvas mato tokias, kokios jos yra. Kartais žmogui būna negera ir jis mato tamsias, juodas spalvas, nors tos spalvos ir ne tokios.
– Kas yra kosmosas ir kaip jį pamatyti?
– Tai jausmas, kai tau labai gera! Stipriai užsimerk ir kai išgirsi gražią muziką, pamatysi daug žvaigždžių ir skrisi į kosmosą. Tu tik panorėk!
– Kam žmogui penki pirštai?
– O kodėl manai, kad tik penki? Pirštų mes turime daugiau ir dėl to mums patogiau gyventi. Galime paliesti ir jų dėka tiek daug gerų dalykų padaryti!
– Kodėl šąla rankos ir kojos, kai pabūnam lauke, o šuniukas gali lakstyti ir neatrodo, kad jam šalta?
– Kai tu bėgioji juk irgi nešalta, bet jei žiemą neturi pirštinių ir šiltų kojinių, tada šalta. Mes neturime kailiuko kaip šuniukai, todėl kartais ir būna šalta.
– Kodėl taip skauda akis ilgiau žiūri į saulę?
– Saulė – vitaminas ir džiaugsmas, bet ji būna labai karšta. Per ilgai būti karštą dieną saulėje yra pavojinga ir žiūrėti labai ilgai į ją nereikia. Akys turi pailsėti. Jeigu į vieną tašką ilgai ilgai žiūrėsi, akys irgi paskaus.
– Kas žmogui nutinka po mirties?
– Jis atsiduria ten, kur nėra skausmo, ašarų, liūdesio ir kur begalinė šviesa ir meilė. Jis tampa angelu.
– Kodėl mėnulis nenukrenta ant žemės? Kaip jis išsilaiko danguje?
– Taip pat, kaip ir saulė, žvaigždės. Jie seniai seniai tą išmoko. Nuo neatmenamų laikų!
– Jei sniegas yra sušalęs vanduo, tai kodėl jis ne permatomas, o baltas?
– Todėl, kad balta spalva labai graži. Baltas sniegas mus džiugina, o jam patinka visus džiuginti!
– Kur gauti naują sesę? Man tėvai sakė, kad vaikus galima rasti kopūstuose, bet jei neturim daržo, ar galima kitur?
– Vaikai atsiranda iš didelės meilės. Jie kopūstuose nesimėto. Kai tėtis ir mama labai myli vienas kitą ir vienas kitam yra labai švelnūs, šypsosi, bučiuojasi, apsikabina ir susiglaudę taip stipriai vienas kitą mylėdami net užmiega, vaikelis gali pas juos ateiti.
– Kaip žinoti, kuris Kalėdų senelis tikras ir kur jie visi būna kai baigiasi šventės?
– Tikras Kalėdų senelis nebūna kaip visi. Jis gyvena Laplandijoje, ruošia vaikams dovanas ir per žiūronus vaikučius stebi. Kai apsimetėliai seneliai nusirengia kalėdinius kostiumus ir sugrįžta namo pas savo šeimas, tikrasis Kalėdų senelis sugrįžta į Laplandiją ir laukia vaikučių laiškų, kad galėtų išpildyti jų svajones.
– Jei mylim ką nors, reikia pabučiuoti, o jei pykstam, bet tik truputį?
– Geriau visada yra mylėti nei pykti. Ir bučiuoti yra gerai. Muštis ir rėkti nereikėtų, na, nebent vos vos truputėlį.
– Kaip žuvys prausiasi, jei jos visada po vandeniu?
– Jos visada yra švarios, nes jos nemoka išlipti į krantą ir išsipurvinti.
– Kam tėvai eina į darbą? Negi negali visada būti namuose?
– Tėvai dažniausiai dirba mėgstamą darbą. Jiems tai labai patinka, o dar ir pinigėlių už tai gauna. Tada gali nusipirkti daug visko ir savo vaikams nupirkti daug gerų bei skanių dalykų.
– Kaip žinoti, kad esi turtingas?
– Tau tiesiog nieko netrūksta. Tu esi sveikas ir laimingas.
– Kas yra vėjavaikis? Ar toks vaikas, kurį vis perpučia vėjas?
– Vėjavaikis yra tas, kuriam vėjas galvoje. Toks jau yra posakis ir taip kartais sakoma, bet iš tikrųjų tokiam vaikui nėra jokių rūpesčių. Jis laksto, juokiasi ir išdykauja.
