„Siekdamas tam tikro tikslo, vaikas turi jausti ne tik tėvų palaikymą, emocinę paramą, tačiau ir suprasti, dėl kokių priežasčių jis tai daro, reflektuoti jau įveiktus žingsnius“, – pranešime spaudai sako edukologė ir Vitlio licėjaus vadovė Jovita Ponomariovienė.

Tėvai – pavyzdys vaikams, kaip siekti tikslo

Edukologijos doktorantė, atlikusi tyrimą su ketvirtos klasės mokiniais apie ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų kėlimą, išskiria refleksijos ir grįžtamojo ryšio svarbą. Pasak jos, ne tik pedagogai, bet ir tėvai turi skatinti vaikus aptarti, ko jie išmoko ir su kokiais iššūkiais susidūrė, o refleksija vaikams padeda permąstyti problemas ir sudėlioti naujas veikimo strategijas.

„Refleksija yra pripažįstama kaip vienas iš esminių mokymosi visą gyvenimą gebėjimų, daranti įtaką asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui. Būtina skatinti reflektuoti jau pradinių klasių mokinius, nes šie gebėjimai įgalina vaikus analizuoti, vertinti ir aktyviai mokytis“, – dėsto ji.

Tėvai turi būti pavyzdys vaikams, kaip kryptingai siekti ir sėkmingai pasiekti savo tikslą. Jie turėtų papasakoti, kaip siekė profesinio ar asmeninio tikslo, su kokiais iššūkiais susidūrė.

„Tėvai – tai lyg mentoriai, kurie gali padėti įveikti sunkumus, būti puikūs patarėjai. Noriu pabrėžti, kad svarbu reguliariai, žingsnis po žingsnio aptarti vaikų pasiekimus“, – teigia mokyklos vadovė.

Svarbu, kad tikslai būtų realistiški

Tikslas turi būti ir realus – vaikas turi jį pasiekti be didesnės tėvų pagalbos. Vaikai nustatydami aiškius ir išmatuojamus tikslus, yra daug labiau motyvuoti stengtis ir juos pasiekti.

„Tikslui suformuluoti tereikia vieno sakinio. Jis turi būti trumpas ir konkretus, pavyzdžiui, per savaitę perskaityti šimtą puslapių knygos“, – pabrėžia edukologė.

O nustačius ilgalaikį tikslą, kurį vaikas planuoja pasiekti per pusmetį, patariama žingsnius tikslui pasiekti užsirašyti dienoraštyje. Idėjos vizualizacija vaikams padėtų suprasti, kodėl svarbu turėti tikslą ir kryptingai jo siekti. Užrašytas tikslas padės susikoncentruoti ties tolimesniais žingsniais, o vaikui leis suvokti, kad tikslo įgyvendinimas – jų tikrovės dalis.

„Kartais vaikams atrodo, kad tikslo siekimas yra ilgas procesas. Vaikas praranda tikėjimą, motyvaciją jo siekti, todėl labai svarbus tėvų ir pedagogų palaikymas, patarimai ir galbūt net nukreipimas teisinga linkme“, – teigia J. Ponomariovienė.

Atlikus tyrimą pastebėta, kad vaikų keliami ilgalaikiai tikslai yra susiję su konkretaus dalyko mokymusi, kaip pavyzdžiui, lietuvių kalba ar matematika. Todėl tėvai turi skatinti kurti tikslus, susijusius ne tik su mokslais, bet ir su asmeninėmis veiklomis, kaip, pavyzdžiui, sportiniais ir meniniais gebėjimais. Anot edukologės, tada vaikai išmoktų vystyti ir kitų sričių tikslus. Pastebima, kad jau ketvirtokai kelia tikslus, susijusius su asmeninėmis savybėmis, emocijų ugdymu ir kuria būdus, pagerinančius mokymąsi.

Leiskite jiems klysti

„Leiskite vaikams priimti sprendimus, kokių tikslų jie nori siekti, nes tik taip jie mokysis savarankiškumo. Tegu vaikai klysta, susiduria su sunkumais ir mokosi iš savo klaidų“, – pabrėžia edukologė.

Ne ką mažiau svarbi ir paskatinimo sistema, lemianti didesnę vaiko motyvaciją ir pasitikėjimą savimi. Tėvų pastebima vaiko pažanga – raktas į efektyviausią būdą pasiekti tikslų. Geriausia paskata vaikui – tai laikas su tėvais.

„Tikslo siekimas – visos šeimos projektas. Vaikas stengiasi, palaipsniui siekia tikslo, todėl, kad nedingtų motyvacija, tėveliai turėtų sukurti paskatinimo sistemą, kurią aptarę kartu su vaiku, sėkmingai įgyvendintų“, – sako švietimo ekspertė.

Detalus planas padės išlaikyti motyvaciją

Edukologė pabrėžia, kad norint pasiekti ilgalaikių tikslų, reikia detalaus ir aiškaus plano. Geriausia, kad vaikas jį suskaidytų į kelias dalis, pavyzdžiui, numatytų veiksmus, kuriuos turi atlikti kiekvieną savaitę. Planas padės vaikui neprarasti dėmesio, motyvacijos ir nenukrypti nuo siekiamo tikslo.

Siekiant užsibrėžto tikslo, dažnu atveju neišvengiama sunkumų, kliūčių. Todėl ir čia svarbus tėvų vaidmuo – kaip jie palaikys, reaguos į iškilusius sunkumus ir motyvuos vaiką nepasiduoti.

„Tėveliai turi priminti, kad svarbu neprarasti vilties, net jei kelyje ir pasitaikė iššūkių. Tai nesužlugdo vaiko svajonės, o kaip tik jį skatina perkurti veikimo strategiją. Skatinkite vaikus aiškiai įvardyti savo norus ir ambicijas, o taip jis ir susiformuos aiškus tikslas“, – dėsto J. Ponomariovienė.