„Matote klausimą ketvirtokui: kas bendra tarp slieko ir cigaretės? Čia rimtai? Ar tikrai pradinukas turi tą žinoti? O ką daryti to brudo (cigaretės) nemačiusiam vaikui? Nupirkti ar nuvesti pas rūkantį, kad pamatytų? O gal tokiam tekstui ne vieta ketvirtoko vadovėlyje, kaip manot?“ – pasidalinusi vadovėlio nuotrauka uždaroje tėvų grupėje „Facebook“ klausė ji.
Lietuvių kalbos vadovėlyje ketvirtokams pateikta Viktoro Miliūno apsakymo „Baisios ligos gydymas“ ištrauka. Joje pasakojama apie vaikus, vienas kitam už pralaimėtas lažybas pažadėjusius cigaretę: „O Praneliui reikėjo vienos cigaretės. Cigaretė gulėjo kitame kambaryje stalčiuje. Įdėta į pakelį. Jų dar septynios. Kai tėvelis išplaukė, buvo penkiolika. Aštuonios jau išmokėtos už pralaimėtas lažybas. Visas jas surūkė Gustas. Kosėdamas, raukydamasis. Gustas jau pusvyris. Jis turi rūkyti. Ir dabar jis laukia cigaretės: Pranas ją pralaimėjo. Susilažino: katras įsidės į burną slieką. Gustas įsidėjo, o Pranelis dėjosi, dėjosi ir niekaip neįsidėjo. „Greičiau atnešk cigaretę!“ – paliepė Gustas. Dabar stovi Pranelis kieme ir galvoja, kaip tą cigaretę paimti.“
Po apsakymo ištrauka vaikams pateikiamas klausimas: kas bendra tarp šių dviejų daiktų, t.y. cigarečių ir slieko? Ir prirašyta: „Mąstant reikia remtis savo ir kitų patirtimi.“
Pasidalijusi vadovėlio nuotrauka ir savo nuogąstavimais Asta tarp tėvų įžiebė diskusiją. Dauguma jų šią pradinukams skirtą užduotį taip pat, kaip ir Asta, sukritikavo. Jie amoraliais pavadino tokius apsakymo teiginius, kaip kad berniukas – „jau pusvyris“, tad „jis turi rūkyti“. Kitiems apskritai keistai pasirodė, kad vadovėlyje pateikiamas tekstas apie cigaretes, kai šalyje alkoholio bei rūkalų reklama yra uždrausta.
Tačiau kitiems tokie komentatorių būgštavimai buvo tiesiog nesuprantami – savo vaikus auginate rožiniame burbule, esate naivūs, jei tikite, kad ketvirtokai nematę cigaretės, gali būti, kad jie ne tik matę, bet ir patys jau bandę rūkyti, rašė kai kurie internautai.
Buvo ir tokių, kurie tokį vadovėlio sudarytojų pasirinkimą kaip tik gyrė – neva atliekant šią užduotį puiki proga su vaiku pasikalbėti rimčiau, pavyzdžiui, apie rūkymo žalą, taip pat aptarti visuomenėje nusistovėjusius stereotipus, kt.
Siūlo mokytis iš naujesnių vadovėlių
Pakomentuoti diskusiją tarp tėvų sukėlusią užduotį paprašėme šį vadovėlį išleidusios leidyklos „Šviesa“. Pasirodo, šis ketvirtai klasei skirtas vadovėlis „Pupa“ (1 d.), kurioje ir yra nurodyta ištrauka, buvo išleistas dar 2009 metais ir juo leidykla jau nebeprekiauja.
„Suprantame, kad pasikeitė visuomenės poreikiai, nuostatos, prioritetai, – komentavo leidyklos atstovai. – Esame išleidę naujesnius vadovėlius su atnaujintais kontekstais pagal šių dienų aktualijas. Šiuo metu rengiame dar naujesnius vadovėlius pagal atnaujintas Bendrąsias ugdymo programas.“
Taip pat leidykla pažymėjo, kad mokyklos pačios sprendžia, kokio senumo vadovėlius naudoja pamokose, o kada perka naujus vadovėlius. „Todėl, kol daug mokyklų pamokose naudoja naujesnius vadovėlius, kai kurios mokyklos vis dar naudoja labai senus. Viliamės, kad tokio senumo vadovėliai mokyklose nebebus naudojami ir mokyklos galės kuo greičiau pakeisti senus vadovėlius į naujus“, – vylėsi leidyklos atstovai.
Visi Lietuvoje leidžiami vadovėliai ir mokymo priemonės turi atitikti nustatytus reikalavimus: tekstinė, vaizdinė, skaitmeninė ir interaktyvi medžiaga turi atitikti dalyko bendrojoje programoje apibrėžtą mokymo(si) turinį ir ugdyti nurodytas mokinių kompetencijas, pateikiamos įvairių tipų užduotys turi atliepti aprašytus pasiekimų lygius, tikina vadovėlių ekspertavimu besirūpinančios Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Komunikacijos ir kontaktų skyriaus vedėja Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.
„Turinys turi būti parengtas remiantis patikrintais ir patikimais šaltiniais, be fakto ir dalyko klaidų, jame neturi būti diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, neigiamų ar kitokių lyčių stereotipų, vengiama neigiamas emocines reakcijas keliančių asociacijų, būdvardžių ir kategoriškų apibendrinimų“, – vardijo ji.
NŠA atstovė papasakojo, kad vadovėlius ir mokymo priemones rengia ir už jų turinio kokybę atsako su vadovėlių ar mokymo priemonių rengimu ir leidyba susiję fiziniai ar juridiniai asmenys. Vadovėlio ar mokymo priemonės turinio kokybę ir atitiktį nurodytiems reikalavimams vertina vadovėlio ar mokymo priemonės leidėjo pasitelkti ne mažiau kaip 3 kompetentingi vertintojai, kurie yra dalyko specialistai arba mokytojai praktikai.
Savo ruožtu NŠA, gavusi informacijos dėl galimai klaidingo ar netinkamo vadovėlio turinio, kreipiasi į vadovėlio leidėją, kad paaiškintų situaciją ir ištaisytų turinį, esant neatitikimų nustatytiems reikalavimams.
