Daugiau straipsnių apie vaikų ir paauglių psichologiją bei ugdymą – autorės tinklaraštyje.
Kyla du natūralūs klausimai: tai kas yra kūrybiškumas ir ar visi esame kūrybiški?
Kūrybiškumas yra tai, kai keletą dalykų sujungiame į vieną. Jei ne žmonių gebėjimas būti kūrybiškiems, dabar neturėtume NASA, „Space X“, Biblijos, „Instagram“, „Facebook“, negebėtume pasigaminti ir vakarienės. Taigi, išvada aiški – mes visi esame kūrybiški, tik vieni savo kūrybines galias atveria, kiti užspaudžia.
Jeigu norime, kad vaikai būtų kūrėjai ir kurtų įstabiausius dalykus, turime atverti jų kūrybines galias. Tai padaryti nėra sudėtinga. Paprasčiausių klausimų ar užduočių susigalvojimas sau gali padėti kūrybinėms galioms skleistis. Štai nuostabusis kūrėjas Leonardas da Vinci savo užrašuose, vieną iš dienos darbų buvo užrašęs: „apibūdinti genio liežuvį“. Taip įsijungia kūrybiškumas, nes leidžiame veikti vaizduotei.
Šiuo tekstu noriu parodyti, kad atverti vaiko (o gal net savo) kūrybines galias nėra sudėtinga, kaip gali atrodyti, svarbiausia yra veikti. Dalinuosi patarimais (su tam tikrais pataisymais, galima juos taikyti bet kokiame amžiuje), kaip tą padaryti.
Leonardo da Vinci tipo užrašinė
Nupirkite vaikui užrašų knygelę, kurioje jis galėtų paišyti, rašyti idėjas ir/ar klausimus, pamąstymus. Leonardas da Vinci savo užrašus pripildė 7000 brėžinių, klausimų, skaičiavimų, idėjų, filosofinių pamąstymų. Kiekvieną dieną duokite vaikui užduotį, pavyzdžiui, sugalvoti 10 klausimų kokia nors tema. Klausimai gali būti bet kokie: kodėl dangus yra mėlynas, kodėl danguje tiek daug žvaigždžių, kodėl žalia yra žolė, kas aš, koks aš, kokia mano mama buvo vaikystėje ir t.t. Vėliau tegul jis išsirenka mėgstamiausius tris klausimus ir bando pats ieškoti atsakymų. Leiskite pamąstyti klausimu: jeigu vieną dieną galėtum būti nematomas, ką veiktum?
Galite duoti ir kitokią užduotį: tegul per dieną bando apibūdinti genio ir vištos liežuvį ar svajonių knygos viršelį ir t.t. Tegul vaikas mąsto, kuria, apibūdina be jokių rėmų. Niekada nesakykite, kad iš svajonių knygos viršelio negali išskristi fėjos ir nykštukai, tegul skrenda. Kitaip tegul veriasi kūrybiškumas!
Kartu su vaiku skaitykite apie kitus kūrėjus, ieškokite informacijos
Skaitykite apie garsiausius kūrėjus, jų gyvenimą, kūrybos kelią. Kitų žmonių biografijos mus gali įkvėpti. Niekada negali žinoti, gal vienas garsiausių ir talentingiausių būgnininkų pasaulyje Mickas Fleetwoodas įkvėps jūsų vaiką tapti būgnininku, o Maya Angelou tapti rašytoju. Vieną kartą per savaitę tikrai galite surasti laiko kartu su vaiku skaityti apie kitus kūrėjus. Iš biografijų jis semsis įkvėpimo, stiprybės, kūrybiškumo.
Pabrėžkite proceso svarbą
Mes, suaugusieji, esame pernelyg susitelkę į rezultatą, taip pamiršdami, koks smagus gali būti procesas. Taip nutiko dėl mokyklos. Juk mokykloje tikrino tik rezultatą, už jį gaudavome įvertinimą. Procesas nebuvo toks svarbus, kaip gautas rezultatas. Nenoriu pasakyti, kad vertinimas yra blogai, būtų kiek kvaila tai teigti, kai pati esu mokytoja. Tačiau susitelkti tik į rezultatą yra truputį nuodinga, būtent dėl to, kad taip ir neišmokstame džiaugtis procesu. Todėl, kad ir ką vaikas bedarytų, bekurtų ar begamintų, pabrėžkite proceso svarbą. Parodykite savo pavyzdžiu, kad procesas yra ne ką mažiau svarbus nei pats rezultatas. Taip pat prisiminkite, kad procese galimos klaidos. Mokykite į klaidą reaguoti ramiai, pabrėžkite, kad nesėkmė ar neįgyvendinta idėja yra svarbi ir normali proceso dalis.
Vaidmenų kūrimas
Mokytojaujant mėgstu užduoti mokiniams suvaidinti kokį nors istorinį procesą (aš istorijos mokytoja). Esu įsitikinusi, kad vaidindami mokiniai gali stipriau įsijausti į istorinį įvykį, negu tiesiog užsirašę jį į istorijos sąsiuvinį. Kas labiau žadina vaizduotę apie Egipto piramidžių statymą: parašyti sakiniai ar bandymas vaidinti vergus, kurie statė piramides? Mano galva, atsakymas yra aiškus. Leiskite pačiam vaikui kurti scenarijų. Šitaip jis išbandys daug vaidmenų, kurie padės dėlioti savo mintis kuriant socialinius ir verbalinius įgūdžius.
Perskaitėte pasaką? Šaunu! Neužbaikite jos ties knygos puslapiais. Toliau su vaiku kurkite pasaką, pergalvokite pabaigą, pamąstykite, kaip ji kitaip galėjo pasikeisti, gal atrasite naujų veikėjų, daiktų ar įvykių. Einsteinas yra pasakęs: „Vaizduotė yra svarbiau nei žinios“, tad ugdykite vaiko vaizduotę!
Kambario tvarkymas kitaip
Mes galime liepti vaikui susitvarkyti kambarį/kambarius, bet galime jį pakviesti išspręsti šią šeimos problemą kartu, klausdami: šis kambarys truputį netvarkingas ir atrodo nekaip. Kaip manai, ką reikėtų mums padaryti, kad kambarys atrodytų kitaip? Šioje vietoje nutinka keletas dalykų: pirma, vaikai jaučiasi svarbūs, nes sprendžia kartu šeimos problemą; antra, įsijungia vaikų kūrybiškas problemų sprendimas; trečia, vaikai yra įtraukiami į šeimos problemą, todėl jie gali pasitarnauti saviškiams.
Kodėl svarbu ugdyti kūrybiškumą?
Visų pirma, kūrybiškumas yra XXI a. žmogaus įgūdis, kurio prašoma bet kurioje darbovietėje. Kuo anksčiau pradėsite ugdyti vaiko kūrybiškumą, tuo didesnės galimybės atsivers jam suaugus. Be to, kūrybiškumas suteikia galimybę mąstyti visapusiškai, būti kitokiam ir plėsti savo pasaulėžiūrą, o tai suteikia drąsos ir pasitikėjimo savimi. Tikiu, kad būtent to ir linkite savo vaikui.
Pabaigai norėčiau pacituoti Ken Robinson knygoje „Savo stichijoje“ perskaitytą mintį: „Pažiūrėkime į akis savo vaikams ir tiems, kuriais rūpinamės. Nemėginkime spausti jų į rėmus, o pasistenkime suprasti, kas jie iš tikrųjų yra. <...> Stebėkime, kas juos traukia, kokia veikla jie mieliausiai užsiima. Pasvarstykime, apie kokius gabumus tai byloja. Žiūrėkime, į ką jie labiausiai įsitraukia. Kokius klausimus kelia ir kokias mintis svarsto. Turime suprasti, kas mus ir juos įkvepia.“
Daugiau kūrybiškumo, mažiau rėmų!
