Atsiųstame pranešime specialistė pasidalino patarimais tėvams, kaip užauginti patriotišką ir pilietišką atžalą.

Nori priklausyti bendruomenei

Kaip teigia privačių vaikų darželių tinklo „Vaikystės sodas“ ugdymo vadovė Giedrė Rusteikaitė, pilietiškumo ir patriotiškumo jausmai formuojasi dar ikimokykliniame amžiuje. Todėl ugdant vaikus patriotiškais ir pilietiškais asmenimis, jiems kuo anksčiau privalu papasakoti, kas yra buvimas nepriklausomais. Vieniems tai galima paaiškinti kaip galimybę girdėti ir kalbėti savo gimtąją kalba, ja rašyti, skaityti ir dainuoti, kitiems – kaip teisę pasirinkti, ką žaisti, tretiems tai galimybė nevaržomai pažinti pasaulį.

Pašnekovė priduria, kad šilti jausmai Tėvynei ugdomi ir puoselėjant meilę savo šaliai, pagarbą kultūrai, kalbai ir tradicijoms. Mus supančios aplinkos pažinimas padeda ne tik geriau suprasti savo identitetą, bet ir ugdo pagarbą savo šalies istorijai, pasiekimams.

„Mes prisimename, kodėl esame laisvi, kaip buvo iškovota laisvė, tai papasakojame ir vaikams. Mums svarbu, kad jie mylėtų Lietuvą, puoselėtų nuoširdžius jausmus ir didžiuotųsi būdami jos piliečiais. Suprasdami, kad priklauso bendruomenei, vaikai gali drąsiai išreikšti savo nuomonę ir jaustis reikalingi. Todėl pilietiškumo ugdymas yra svarbi dalis edukacijos procese, nes plečia pasaulėžiūrą, padeda suvokti savo identitetą“, – pasakoja G. Rusteikaitė.

Sausio 13-osios minėjimas Panevėžyje

Itin svarbūs – tėvų pasirinkimai

Didžiausia atsakomybės dalis, anot G. Rusteikaitės, už vaikų ugdymą patriotiškais ir pilietiškais valstybės atstovais tenka jų tėvams. Būtent jie su mažaisiais praleidžia daugiausia laiko, jie yra atsakingi už tai, kur atžala eina ir kuo užsiima. Taip pat jie dažniausiai yra autoritetas bet kuriam vaikui – atžalos dažnai perima tėvų požiūrį ir vertybes.

„Daug kas akcentuoja ir draugų įtaką, tačiau ji akivaizdesnė tampa tik mokykloje, kai vis ryškiau formuojasi ir atsiskleidžia vaikų asmenybė ir jų vertybės, tačiau, jei pagrindai suformuoti ankstyvoje jaunystėje, jie išlieka visam gyvenimui“, – pastebi vaikų ugdymo specialistė.

Ji priduria, kad sėkmingam vaikų ugdymui itin svarbu tinkamai pasirinkti ir švietimo įstaigą. Juk jos darbuotojai papildo tėvų mokymą, užtikrina, kad būtų diegiamos tos pačios vertybės kaip ir namuose. Tiek tėvų mokymas, tiek ugdymas švietimo įstaigose turėtų vienas kitą papildyti.

„Pastebime, kad kai į darželius ar mokyklas ateina vaikai, kurių namuose ugdomas pilietiškumas, minimos šventės ir akcentuojama meilė Tėvynei, nereikia skirti papildomo laiko siekiant išugdyti pilietiškumą nuo nulio. Tuomet, turint tvirtą pagrindą, pedagogai drauge su vaiku gali tiesiog judėti į priekį“, – akcentuoja ji.

Kaip ugdyti savo atžalą?

Norintiems užauginti patriotišką ir pilietišką atžalą, bet nežinantiems, kokių veiksmų imtis, G. Rusteikaitė dalijasi keliais svarbiais patarimais. Visų pirma, tėvams reikėtų kartu su vaikais švęsti ir minėti valstybines šventes. Pavyzdžiui, dalyvauti renginiuose, kuriuose vaikas galėtų ryškiai pajausti bendrumą su visa švenčiančia tauta.

pilies gatvė, signatarų namai

„Svarbiausia kalbėtis ir paaiškinti, kodėl ši diena yra svarbi ir minima kasmet. Taip pat nuo mažens reikėtų ugdyti pagarbą valstybėje vykstantiems procesams ir jos tarnautojams. Pavyzdžiui, su vaikais dalyvauti rinkimuose. Nors vaikams dar teks gerokai palūkėti, kol jie gaus teisę balsuoti, balsavimas drauge bus puiki proga parodyti, kaip tai vyksta, ir paaiškinti, kodėl tai svarbu. Turint galimybę, verta supažindinti atžalą su policijos pareigūnų, ugniagesių darbu, pakalbinti kareivį apie jo darbą ir patriotizmą, kalbėti su vaikais apie šių profesijų svarbą mums visiems“, – teigia G. Rusteikaitė.

Specialistė taip pat pataria prisiminti savo šeimos istoriją. Mat supažindinimas su giminės šaknimis paskatina bendrumo ir tęstinumo jausmą, leidžia vaikui pasijusti svarbia šeimos dalimi.

„Pasidalinkite prisiminimais apie protėvius ir giminės narius, istorijomis apie tai, ką jiems teko patirti ir nuveikti. Galiausiai – keliaukite po Lietuvą. Tai yra geriausias būdas supažindinti atžalas su gimtuoju kraštu. Svarbu ir tai, kad Lietuva, skaičiuojant atstumais, nėra jau tokia didelė, bet kiekvienas regionas turi kažką savito ir naujo“, – pataria pašnekovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją