Apie tai daugiau papasakojo „Family Lab Academy“ Mini darželio mokytoja, logopedė Augustė Zaurakaitė.
Mamos baimė – vaiko nekalbėjimas
Labai natūralu, kad mama savo vaiką pažįsta geriausiai, supranta ir iš žvilgsnio žino, ko jos vaikas nori ar nenori. Vos vaikui pirštuku parodžius į lentyną – aišku, kurio daikto iš jos mažyliui reikia. Todėl ir baimė, kad mokytojai nekalbančio vaiko nesupras, yra visai natūrali.
Tačiau mokytojai puikiai supranta vaikus iš jų neverbalinės kalbos ir įvairiausiai rodomų ženklų, o ir jiems patiems leidžia mokytis parodyti, pasiimti ir įgyti savarankiškumo gebėjimų esant šalia ir padedant.
Vaikas, atsidūręs aplinkoje, kurioje nėra mamos, suprantančios ir žinančios labai daug dalykų, įsijungia savarankiškumo mechanizmus ir pradeda kovoti už tai, ko jam tuo metu reikia. Jei reikia žaislo – įvairiais būdais bando jį gauti, jei nori gerti – randa būdų, kaip to vandens paprašyti ar pasiimti.
Vaikai nėra bejėgiai, jie stiprūs ir savarankiški, o buvimas aplinkoje, kurioje reikia mokėti daryti ir veikti pačiam, leidžia atsiskleisti šioms savybėms.
Kaip mokytojai supranta nekalbančius vaikus?
Kai vaikas atkeliauja į mokytojo rankas, pirmiausia, leidžiama atsiskleisti vaiko gebėjimams. Kartu su vaiku mokytojas mokosi vaiko rodomų ženklų – į norimus daiktus, skleidžiamus garsus, aiškinamasi, ką kiekvienas ženklas reiškia, ko vaikas nori. Taip reguliariai vaikui vis pasiūlomi, garsiai įvardijami tam tikri daiktai, kaip gertuvė su vandeniu, užkandžiai, dominantys žaislai, siekiant išsiaiškinti, ko tuo metu vaikas nori ir ką jo atliekami judesiai, skleidžiami garsai reiškia.
Šiuo laikotarpiu, kai vaikas pastebi, kad suaugęs ne taip gerai supranta jo norus, jis pradeda aktyviau gestikuliuoti, paima už rankos ir nuveda pedagogą prie norimo daikto arba pradeda garsiai tarti tam tikrus garsus, leidžiančius suprasti, ko vaikas nori. Taip vaikas tobulina savo bendravimo įgūdžius tiek su suaugusiaisiais, tiek su bendraamžiais, įgauna savarankiškumo patirties, juk ko nepavyksta paprašyti, vaikas išmoksta pasiimti pats.
Žinoma, labai daug pagalbos sulaukiama iš tėvelių, jie papasakoja apie vaiko pomėgius, elgesį ir tam tikrus vaiko ženklus, kurie reiškia tam tikrą veiksmą, mėgstamus žaislus, taip palengvindami visą pedagogo mokymosi procesą apie kiekvieną vaiką, kol šie išmoksta tarti pirmuosius aiškius žodžius.
Kaip palengvinti adaptaciją pirmosiomis savaitėmis?
Dažnai tėvai galvoja, kad adaptacija trunka tik pirmąsias savaites atėjus į darželį. Tačiau tai gali trukti ir iki 3–6 mėnesių. Todėl ruoštis ir kalbėtis apie darželį reikia ir toliau, tik situacijas iš darželio perkeliant jau į namus ir skatinant vaikų savarankiškumą bei gebėjimą patiems atsiskirti ir atlikti reikalingus veiksmus patiems.
Tam, kad galėtumėte padrąsinti vaiką atvykus į darželį, sukurkite savo kalbinius ritualus, kuriuos pats vaikas gebės pritaikyti būdamas darželyje. Taip ugdysite vaiko savarankiškumą, kuris labai palengvins vaiko buvimą darželyje, nes vaikas daug dalykų mokės atlikti pats.
Štai keli patarimai, kaip paskatinti savarankiškumą namuose, kuris pravers keliaujant į darželį:
1. Atsisveikinimo ritualas. Tai svarbiausias akcentas, iš kurio vaikas supranta, kad laikas darželyje yra jo savarankiškumo laikas be tėvelių. Taip vaikas supranta laiko sąvoką, kiek ilgai bus pats be tėvų (iki pietų valgio, miegelio ir pan.). Atsisveikinimo ritualas svarbus ne tik laiko suvokimui, bet tai puikus kalbos lavinimo būdas, kai įtraukiami žodžiai, rankų judesiai ir sukuriama šilta emocija, patikinama, kad tėveliai tikrai grįš.
2. Apsirengimo ritualas. Apsirengimas yra viena iš sudėtingesnių veiklų, tad užduotėlės turi būti atliekamos su žaidybiniais ir linksmais elementais ir rodomu pavyzdžiu: „Aš apsiausiu batukus, batukus, batukus ir keliausiu pas vaikus.“ Ir taip su kiekvienu drabužiu – susikurkite apsirengimo daineles.
Labai svarbu judesius su žodeliais rodyti ir patiems, kiekvieną kartą apsirengdami patys dainuokite ir rodykite, kaip tai darote, prašykite pagalbos, kad ir jums padėtų. Taip apsirengimas taps labai maloniu žaidimu ir vaikas tai noriai atliks.
Suorganizuokite apsirengimo ir nusirengimo mokymosi vakarus, kur drauge mokysitės surasti vienodas kojines, jas apsimauti ir nusimauti.
3. Dar vienas labai svarbus dalykas, tai – vandens gėrimas. Tad, kad ir šią sritį pastiprintumėte, rodykite savo pavyzdį – išsitraukite savo gertuvę, kai tik gurkštelėsite vandens, pakvieskite prisijungti ir vaiką. Tačiau nepamirškite kalbėtis su vaiku ir jo paklausti: „Ar nori gerti? Ar paduoti gertuvę?“
Gertuvė turi būti vaikui pasiekiamoje vietoje, kad visada užsinorėjus gerti, nereiktų įdėti daug pastangų gertuvei pasiekti. Taip tai taps įpročiu ir darželyje bus daug lengviau tai atlikti, vaikas savarankiškai prisimins, kad reikia gerti vandenį, kartu su savimi turės gertuvę ir matydamas kitų vaikų pavyzdį nuolat jį gurkšnos.
4. Puoduko ritualai. Puodukas yra vienas iš labiausiai tėvų laukiamų vaiko pasiekimų. O kad pasiektume rezultatų, reikia stebėti vaiko ženklus, ar šis jau pasiruošęs sėstis ant puoduko. Dažniausiai matomi ženklai: sėdinėjimas ant puoduko su kelnėmis, kelnių nusimovimas, diskomfortas būnant su šlapiomis kelnėmis. Na, o jei dar šių ženklų nematote, galima paskatinti vaiką susipažinti su puoduku – jis visada turi būti vaiko matomoje vietoje. O ir jūs eidami į tualetą pasakykite, kur einate.
Sėdėjimas ant puoduko gali būti smagus. Dainuokite vaikui įvairias daineles, kurios jam patinka. Jei vaikui pavyksta padaryti į puoduką, paplojame, pasidžiaugiame jūsų pačių sukurta dainele kartu su vaiku, jei ne – keliaujame žaisti toliau. Svarbiausia, kad sėdėjimo ant puoduko metu būtumėte kartu, pirštais rodytumėte judesius.
Atėjus į darželį puoduko laikas taip primena namus ir nebūna jokio pokyčio, vaikas puikiai žino, kaip elgtis ir ką daryti.
5. Poreikių parodymas ir išsakymas. Vaikai bendraamžių būryje turi daugybę poreikių ir mokytojams puikiai sekasi juos „nuskaityti“, tačiau vis tiek labai gerai žinoti, kaip vaikas buvo mokomas namuose ir kaip mama ar tėtis „nuskaito“ jo poreikius. Todėl jei turite išskirtinių, tik jums vieniems žinomų žodžių ar judesių, pasidalinkite jais su mokytojais.
Geriausias ruošimasis darželiui ir kalbos mokymasis vyksta realioje aplinkoje, todėl stenkitės tokią aplinką sukurti namuose imituodami ir įtraukdami vaikus į darželio žaidimus, kurie ir persikels į realią darželio aplinką. O darželyje – papasakokite kuo daugiau apie savo šeimos ritualus auklėtojams, kad jie su jumis ir jūsų vaikų ritualais susipažintų greičiau!
