Studentui per mėnesį reikia 650 eurų
Tai, kad savarankiško gyvenimo pradžia nėra pigi, patvirtina ir studentų pasakojimai. „Daugiausia pinigų reikia pačioje pradžioje – jei nuomojiesi butą, savininkai prašo taip pat ir užstato, o įsikuriant reikia įvairių daiktų, kartais net baldų, buitinės technikos. Įsivaizduokite, kiek visa tai kainuoja“, – apie savo situaciją atsiųstame pranešime pasakoja kolegijos studentas Lukas Brazauskas.
Kalbintas studentas padėjo paskaičiuoti, kiek apytiksliai kainuoja studijuoti didmiestyje. „Butą nuomojamės kartu su draugu, todėl kainuoja pigiau – apie 250 eur per mėnesį. Maistui per mėnesį išleidžiu 200 Eur, viešajam transportui – 20 Eur, pramogoms savaitgaliais kartais nieko neišleidžiu, o kartais ir 100 Eur, todėl sakykime, kad vidutiniškai 40 Eur per mėnesį. Na, o liūto dalį sudaro mokestis už studijas – 1700 Eur per metus“, – skaičiuoja savo lėšomis besimokantis studentas.
Sumos tikrai įspūdingos, o studentai, paklausti, kaip sutaupo, atsako, kad pagrindinis šaltinis – tėvai. „Pati pradžia sudėtingiausia, tačiau ir paskui išlaidos ne mažesnės. Daugeliui beveik nėra kitos išeities, kaip tik pradėti dirbti – dauguma studijuojančių paskutiniuose kursuose jau dirbantys ir visiškai save išlaikantys. Priešingu atveju, tikrai ne visi galėtų baigti studijas“, – pasakoja jis.
Vaikų studijos – tėvų piniginės reikalas
Jam paantrina ir kito, Vilniuje studijuojančio jaunuolio tėtis Osvaldas Balandis. „Jau prieš 10 metų pradėjau stebėti besikeičiančias studijų kainas ir tam tikrą neaiškumą, kaip keisis studijų sistema Lietuvoje. Sūnus mokėsi neblogai, bet nežinojau, ar tiek gerai, kad išlaikęs egzaminus galės pretenduoti į nemokamą studijų vietą. Tačiau žinojau, kad bet kuriuo atveju vaikas turės studijuoti, klausimas – ar reikės ir kiek reikės už tai mokėti“, – pasakoja O. Balandis.
Ne visi tėvai skuba taupyti studijoms, ypač, kai atžalos dar tik pradeda lankyti mokyklą. Tačiau O. Balandis mano, kad siekiant išvengti neplanuotų išlaidų ateityje, reikėtų pakankamomis santaupomis pradėti rūpintis iš anksto.
„Pradėjau ieškoti būdų kaupti finansus vaikui dėl dviejų pagrindinių priežasčių – mokamų studijų aukštosiose mokyklose įvedimo ir rizikos, kad mums, tėvams, gali būti finansiškai sudėtinga mokėti už sūnaus mokslus ateityje. Mano sprendimas buvo investicinio gyvybės draudimo paslauga, kuri visiškai atitiko poreikį – užtikrina išmoką nelaimės atveju ir kaupia pinigus ateičiai. Vaikui sumokami pinigai tik jam tapus pilnamečiu, tad užtikrinamas finansinis bagažas savarankiško gyvenimo pradžiai“, – komentuoja savo pasirinkimą O. Balandis.
Pašnekovo sūnus sėkmingai baigė mokyklą ir universitete studijuoja nemokamai, tačiau šiandien džiaugiasi prieš dešimtmetį padarytu sprendimu. „Anksčiau taupymo tikslai buvo vienokie, tačiau laikui bėgant supratau, kad poreikių būta ir daugiau. Sūnus – jaunas, aktyvus, sportuojantis, todėl ir traumų buvo. Kadangi buvau pasirinkęs ir papildomas draudimo apsaugas dėl nelaimingų atsitikimų, sveikatos problemų, gavome išmokas. Sukauptos sumos nenaudojame studijų kainai padengti, tačiau su sūnumi susitarėme – nupirkome jam automobilį, o visomis kitomis savarankiško gyvenimo pradžios išlaidomis jis turės pasirūpinti savarankiškai, naudodamas gyvybės draudimo sutaupytas lėšas. Skaičiuoju, kad jam jų turėtų užtekti maždaug 2 metams“, – pasakoja jaunuolio tėtis.
Kiek taupyti, kad išvengtumėte streso
Akivaizdu, kad studijos aukštojoje mokykloje, savarankiško gyvenimo pradžia – iš tiesų nepigus periodas. Įtampą tokiu laiku patiria tiek būsimi studentai, tiek jų tėvai – juk šiems tenka didžiausia išlaidų ir atsakomybės dalis. Pinigų stygiaus kritiniu metu, ko gero, išvengti galima tik sistemingai ir ilgai taupant.
„Aviva Lietuva“ vyr. finansų konsultantas Vilmantas Černulis skaičiuoja, kiek ilgai ir kokiomis sumomis reikėtų taupyti konkrečiu, studento Luko išlaidomis paremtu atveju.
„Lukas vidutiniškai per mėnesį išleidžia 650 eurų, įskaitant studijų kainą. Tai reiškia, kad per metus jam reikalinga suma – 7800 eurų. Jeigu Luko tėvai būtų ėmęsi taupymo vos jam gimus, pradėtų nuo 40 eurų per mėnesį ir kasmet atidedamą sumą padidintų 5%, šiam sulaukus 19 metų, draudimo išmoka galėtų siekti apie 17000 eurų. Šios sumos visiškai užtektų pirmiems dvejiems studijų metams, o taupant didesnėmis sumomis, tikrai būtų pasiektas ir 3 metams reikalingas biudžetas“, – teigia jis.
Finansų specialistas, paklaustas, kodėl neužtenka tiesiog taupyti neišleidžiant visų uždirbamų pinigų, teigia, kad finansų valdymo sritis nėra tokia paprasta ir reikalauja išmanymo, nuolatinės stebėsenos bei pasvertų sprendimų. „Pinigų vertė – kintantis dalykas. Už šiandien sutaupytus 50 eurų po 10 ar 20 metų nusipirkti galėsime gerokai mažiau. Todėl tiesiog laikyti pinigus sąskaitoje – nėra tinkamas sprendimas, juos reikia „įdarbinti“. Jeigu žmogus pats turi laiko ir žino, kaip tą padaryti – puiku, jis gali savarankiškai taupyti ateičiai. Jeigu žinių trūksta – būtina pasverti rizikas ir apsvarstyti šio darbo perdavimą specialistams, kurie įvertins poreikį ir pasiūlys geriausią variantą“, – mano jis.
