Pavyzdys – būtinas

Tarpusavio ryšis yra pagrindinis būdas atsiskleisi kiekvienam žmogui. Apie tai kalbanti psichoterapeutė dr. Rasa Bieliauskaitė pranešime spaudai priduria: tik tinkamai puoselėdami asmeninius santykius, galime užtikrinti visiems būtiną saugumo jausmą.

„Pastarasis ypač aktualus vaikams, kurie bendrauja su draugais, savo tėvais, pedagogais. Suaugusiųjų ryšis jiems yra itin svarbus, nesvarbu, kokio amžiaus būtų. Taip vaikai mokosi daugelio dalykų – stebėdami vyresniųjų elgesį, santykius su kitais. Kitaip tariant, imdami pavyzdį. Visa tai formuoja vaikų patirtis, įpročius, asmenybes. Ką rodo ir tyrimai. Jų metu nustatyta, kad vertybes, pirmiausia, vaikai perima per teigiamas patirtis. Jausdamiesi gerai, atsipalaidavę, lydimi pozityvių emocijų, jie visa tai prisimena ir suaugę. Ne veltui užsiėmimai, kurie turi teigiamas asociacijas vaikystėje, mūsų yra mėgstami ir vėliau, užaugus“, – sako dr. R. Bieliauskaitė.

Tokiai nuomonei pritaria ir Karalienės Mortos mokyklos vadovas Donatas Kubilius. Anot jo, tėvai turėtų įvertinti, kokią svarbą jų pavyzdys turi vėlesniam atžalų gyvenimui. Todėl, ugdymo specialisto nuomone, suaugusieji yra pagrindiniai vaikų įkvėpėjai, galintys paskatinti pačias pozityviausias patirtis.

„Išties verta naudinga veikla užsiimti visiems kartu, tuomet atsiranda bendri įspūdžiai, laisvalaikis būna smagus, kuriamas tarpusavio ryšys. Tačiau labai svarbu bendrą laiką leisti vadovaujantis ne tik suaugusiųjų interesais – verta įsiklausyti į tai, ko nori vaikai ir kokių įspūdžių jie trokšta. Būtent laisvė patiems pasirinkti, ką veikti ar kur nukeliauti, vaikams neretai sukuria pridėtinę vertę, o kartu ir patys tėvai turi galimybę atrasti kažką naujo. Tad nauda – abipusė“, – pasakoja D. Kubilius.

Verta sužadinti smalsumą

D. Kubilius papildo, kad asmenybės vystymuisi ir tobulėjimui labai svarbu pagalvoti ir apie išradingą laisvalaikio planavimą, kai įprastos veiklos praleidžiamos netradiciškai. Pašnekovo teigimu, prieš kiekvienas vaikų atostogas tėvai jau galėtų pradėti kurti planą, kuris sužadintų mažųjų smalsumą tuo, kas atžalų laukia laisvalaikiu.

„Ugdyti mokymosi visą gyvenimą įgūdžius, puoselėti skaitymo, aplinkos pažinimo, tobulėjimo vertybes yra labai svarbu. Tačiau nuolatos reiktų prisiminti, kad tuo vaikus turime sudominti jų kalba, per mažųjų pasaulio suvokimą. Todėl įprastas veiklas praleisdami kitaip, galime tikėtis ir kitokio įsitraukimo. Vaikai noriai skaitys, atsisakys išmaniųjų technologijų tuomet, kai jiems sužadinsime smalsumą – sugalvosime įdomias ir smagias alternatyvas. Jei apie pastarąsias savo atžaloms dar pasakysime gerokai iš anksto, mažųjų nekantrumą tik padidinsime. Tuomet svarbiausia bus nuoširdžiai pasistengti ir vaikų nenuvilti“, – šypsosi D. Kubilius.

Tuo metu dr. R. Bieliauskaitė atkreipia dėmesį, jog tarp veiklų žmogui naudingas ir smegenų poilsis, kai, rodos, neveikiama nieko prasmingo.

„Toks neveiklumas irgi yra ypač produktyvus. Turėdami laiko nuobodžiauti, nieko neveikti, suteikiame laisvę smegenims būti atviroms naujoms idėjoms, mintims, kūrybiškumui. Tai svarbi erdvė stebėti savo jausmus. Todėl savigraužą, kad laiką leidžiame nenaudingai, reikėtų pamiršti. Mums būtinas ir šis pauzės metas“, – pažymi specialistė.

Ir gamtoje, ir bendraamžių būryje

Paklaustas, kokiais išradingo laisvalaikio organizavimo patarimais galėtų pasidalinti, D. Kubilius siūlo pradėti nuo išmaniųjų vaikų gyvenimo palydovų. Anot ugdymo specialisto, technologijos šiuo metu užima ypač didelę dalį visų gyvenimo, tačiau jų būtų galima bent trumpam atsisakyti.

„Tikrai verta paskelbti atskiras dienas ar savaitgalius „be ryšio“. Išjungti telefonus, kompiuterius, kitus įrenginius ir skirti laiką vieni kitiems. Galima suruošti iškylas į gamtą, užkurti kepsnines ir surengti maisto vakarėlį, drauge senus baldus prikelti naujam gyvenimui. Paraginkite vaikus receptų ar idėjų šiam laisvalaikiui pasisemti internete, o kai jau imsitės įgyvendinimo, sutarkite, kad technologijomis nesinaudosite. Taip mažieji nejaus kartėlio, jog išmaniuosius įrenginius teks trumpam išjungti“, – teigia D. Kubilius.

Kitas švietimo specialisto siūlomas laisvalaikio leidimo būdas – šeimos knygų klubo atidarymas. Pasak D. Kubiliaus, išties verta susidaryti norimų perskaityti leidinių sąrašą, o pastarojo išpildymą paskatinti ne tik simboliniais prizais, bet ir bendru aptarimu.

„Neužsibrėžkite neįgyvendinamų tikslų. Mažesniems vaikams net dvi per vasarą perskaitytos kokybiškos knygos suteiks daug žinių, o skaitymo įprotis susiformuos ilgam. Svarbu tik, kad jis sietųsi su pozityviomis patirtimis. Pastarųjų kupinas ir keliavimas su visa šeima. Naujiems atradimams puikiai tinka ir Lietuva. Jei lankytinose vietose jau esate buvę, paskatinkite šeimos narius paruošti įdomių faktų apie jas arba pasidomėti, ką naujo galima pamatyti. Tokios patirtys – ypač įsimintinos“, – apie kelionių malonumą kalba pašnekovas.

Jį patirti, anot mokyklos vadovo, galima ir netradiciniais būdais. Pavyzdžiui, suorganizuojant išgyvenimo žygį su vaiku. Tokioje kelionėje smagu ir gyventi palapinėje, išsikepti čia pat pagautą žuvį ar prie laužo dalintis įdomiomis istorijomis. „Tik vėlgi – atsižvelkite į vaikų interesus. Jei laukinė gamta atžaloms ne prie širdies, paklauskite, kaip iškylauti nori jie. Galbūt vaikams smagiausia būti su draugais. Tai irgi labai gerai. Būdami su bendraamžiais, vaikai taip pat mokosi ir tobulėja. Kartu kuria ir tarpusavio ryšį, kuris yra labai naudingas“, – pastebi D. Kubilius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją