Vadovėliai neskatina pažinimo džiaugsmo

Ugdymas turėtų sietis su supančiu pasauliu, jo aktualijomis ir kontekstu. Tik taip vaikams suteikiamos žinios taps vertingos, o mokymasis įtrauks, bus įdomus bei prasmingas. Visgi apie tai kalbantis Karalienės Mortos Vilniaus pradinės mokyklos vadovas Donatas Kubilius atsiųstame pranešime pastebi, kad šių rezultatų pasiekti vaikus ugdant vien pagal vadovėlius – sudėtinga.

„Vadovėliai nėra taip dažnai išleidžiami, kad spėtų atliepti nūdienos kontekstą. Tačiau neturėtų susidaryti klaidinga nuomonė, kad vadovėliai – nereikalingi. Vaikus verta ugdyti remiantis ne vienu šaltiniu, o jų sujungti daugiau. Tokią praktiką taikome ir mes. Juk moksleivius ugdo pedagogai – ne vadovėliai, todėl daugiau naudos suteikia mokymui pasitelkiami kuo įvairesni ir skirtingesni šaltiniai. Jų paieška ir įtraukimas į ugdymą turėtų tapti pedagogų prioritetu“, – akcentuoja D. Kubilius.

Be to, pašnekovo nuomone, jei mokinys ir mokytojas mokosi tik iš vadovėlių, ugdymas ima stokoti kūrybiškumo. O būtent ši vertybė kartu su kritiniu mąstymu, anot D. Kubiliaus, yra modernaus švietimo pamatas.

„Vadovėliai parašyti taip, kad mokiniai perskaitytų temą ir ją suprastų, tik toks suvokimas yra sąlyginis ir paviršutiniškas. Galima teigti, kad pateikiama informacija tėra žinių ir faktų rinkinys, o pratybos – būdas pastaruosius įtvirtinti. Vaikai atlieka užduotis, kurių atsakymus randa vadovėliuose. Ar taip ugdomas kūrybiškumas ir kritinis mąstymas? Vadovėliai ir pratybos nesuteikia pažinimo džiaugsmo, nekelia hipotezių, neskatina atlikti tyrimų, remtis skirtingais šaltiniais. Toks mokymasis, galų gale, tampa tiesiog nuobodus“, – apie ugdymo iš vadovėlių trūkumus kalba švietimo specialistas.

Išeitis – kontekstinis ugdymas

Paklaustas, kodėl mokyklose vadovėlių visgi neskubama atsisakyti, pašnekovas tikina – mokyti pagal juos yra lengviau. Tuo metu parinkti skirtingus šaltinius, paruošti medžiagą įdomiai ir patraukliai – jėgų ir laiko reikalaujantis darbas.

„Papildomas laikas pedagogams pasiruošimui ir pamokų planavimui nėra pakankamas motyvas išmesti auklėjimą ir lavinimą iš ugdymo. Mokytojai, mėgstantys savo darbą, ir yra profesionalai, randantys ryšį su vaiku, kurį lavina bei ugdo. Geras pedagogas atskleidžia mokomo dalyko aktualumą, nebijo išeiti už klasės ribų. Jei mokykloje mėnesio tema yra viduramžiai, o šalyje pandemija muša rekordus, Švedijoje įteikiamos Nobelio premijos, negalime nutylėti aktualijų ir aklai sekti numatyta programa – tokia praktika nėra gera. Kontekstą turime matyti ir suprasti plačiau. Todėl praversti gali tinkamas pedagogų paruošima“, – pasakoja D. Kubilius.

Foto: Organizatorių nuotr.

Pašnekovo teigimu, jo atstovaujama ugdymo įstaiga taiko ir kitokį ugdymą – tai autoriniai dr. Austėjos Landsbergienės kontekstinio ugdymo principai.

„Jie jungia filosofiją, procesą, metodus ir visa tai vienijančią sistemą. Šie principai yra tinkami ne tik Lietuvai – atsižvelgdamas į aplinką, ugdytojas gali planuoti veiklas, atliepiančias kontekstą bet kurioje pasaulio vietoje. Tokia sistema paremta įžvalgomis, kad 21 amžiuje sėkmingi bus tie, kurie pasitelks analitinį bei kūrybinį mąstymą, gebės spręsti problemas, komunikuos kompleksiniu būdu – žodžiu ir raštu. Taip pat didžiausią potencialą turės lyderystė, komandinis darbas, skaitmeninis raštingumas, globali perspektyva, adaptabilumas, iniciatyvumas, gebėjimas rizikuoti, integralumas ir etiškas sprendimų priėmimas. Būtent šiems gebėjimams ir kompetencijoms skiriame ne mažesnį dėmesį nei akademinėms žinioms“, – teigia pašnekovas.

Pataria kurti santykį su vaikais

Nors šiandien ugdymo procesas reikalauja transformacijos, visiškai išbraukti vadovėlį iš mokymosi priemonių sąrašo D. Kubilius nesiūlo, kadangi išnaudojamas tinkamai kaip vienas iš informacijos šaltinių jis ugdymui suteikia aiškią struktūrą, susistemina žinias ir mokytojams darbą leidžia atlikti lengviau. Pasak specialisto, šiuo atveju išskirti galima ir kalbų mokytojus, kuriems vadovėliai vis dar yra nepamainomi. Šių pedagogų dėstomas dalykas vaikų gyvenime yra naujas, o disciplina – nekintanti, paremta stabilia gramatika.

„Užsienio kalbai nereikia taip dažnai atsinaujinti. Tačiau mes aklai vadovėlio nesekame, juo tik remiamės. Visas užduotis papildome įdomiais parinktais tekstais, filmų peržiūromis, diskusijomis. Be to, šį dalyką ugdome imersijos būdu, kai mokytojas su vaikais nuolat bendrauja tik ta kalba, kurios moko. Pradžioje mokiniams tai būna neįprasta, kartais – kiek nedrąsu, tačiau toks metodas pasiteisina ir moksleiviai lengviau bei greičiau išmoksta“, – patirtimi dalijasi D. Kubilius.

Taip, anot švietimo eksperto, skatinama motyvacija, prie kurios puoselėjimo gali prisidėti ir tėvai. Pasak D. Kubiliaus, svarbiausia kurti santykį su vaikais.

„Tai yra visa ko pagrindas, nesvarbu, mokomasi su ar be vadovėlio. Turėdami palaikantį, mylintį, gerbiantį abipusį santykį su vaiku, įveiksime visus iššūkius. Be to, įsitraukimas ir domėjimasis, ką šiuo metu mokosi atžalos, irgi labai svarbūs. Žinant sūnaus ar dukros temą, kuri gvildenama kartu su klase, galima ją dar labiau praturtinti pokalbiu, filmo peržiūra, nuvykimu į lankytiną vietą, parodą ar muziejų“, – reziumuoja pašnekovas.