Apie kalbinės raidos skatinimo būdus ir priemones pasakoja edukologė, visuminio šeimos ugdymosi studijos „Family Lab Academy“ įkūrėja, knygos šeimai „Kaip auginti kūrybingus, savarankiškus vaikus?“ bendraautorė Jovita Starkutė ir logoterapeutė, logopedė, viena iš tinklaraščio „Mano mama logoterapeutė“ įkūrėjų Edita Akstinavičienė.
Kas lemia mažylio kalbos raidą?
„Aktyviau bendraujant su suaugusiaisiais, plečiantis veiklų ir pažinimo galimybėms, kai kūdikis gali daugiau matyti, nušliaužti ir paimti bei atlikti kitus įvairesnius veiksmus – sparčiau vystosi ir kalbinė raiška. Vaiko kalbinė raida glaudžiai susijusi su jo motoriniu aktyvumu, fiziniu ir psichiniu vystymusi, priklauso nuo mažylį supančios aplinkos ir žmonių. Kuo daugiau vaikas girdės į jį nukreiptą kalbą ir su juo bus bendraujama, tuo sklandžiau vystysis jo kalba ir gebėjimas bendrauti su aplinka“, – aiškina J. Starkutė.
Pasak jos, pirmiausia kūdikiai stebi kalbančius žmones, mėgina suprasti, kas vyksta kalbant, vėliau – mokosi atkartoti ir kaupia žodžių bagažą, kurį atėjus laikui galės vartoti.
„Kalbinės raidos aktyvinimas yra susijęs su pasaulio pažinimo procesu, jis vyksta tiesiogiai sąveikaujant su aplinka, kurią vaikas atranda ir ištiria visais pojūčiais – matydamas, girdėdamas, liesdamas, ragaudamas ir uostydamas. Pasaulio pažinimas vyksta per asmeninę vaiko patirtį, kurią vėliau perkelia į kitas situacijas, todėl tėvai gali modeliuoti ir kurti situacijas, kuriose kartu su vaiku pažins daiktus, jų savybes ir veiksmus“, – teigia specialistė.
Kokią įtaką vaiko kalbos raidai turi tėvai?
Vaikai mokosi iš artimiausių jiems žmonių, mažyliui labai svarbu girdėti taisyklingą aplinkinių kalbą, nes iki trejų metų formuojasi gramatiniai žodžių ir sakinių ryšiai, kuriuos vėliau formuoti bus sudėtingiau. Kaip pastebi logopedė E. Akstinavičienė, su kūdikiais mamos bendrauja kiek kitaip, „motiniškai“. Būtent ši į kūdikį nukreipta kalba ir vadinama „motiniška kalba“, o ji skiriasi nuo įprastai mums girdimos aukštesniu tonu, įvairesne ir kintančia intonacija, konkretesniu žodynu ir trumpesniais sakiniais.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad dažnai girdėdami švepluojančius ir kalbą iškraipančius suaugusiuosius vaikai įsisąmonina netaisyklingą kalbą, todėl vėliau patys pradeda netaisyklingai kalbėti, o dažnai ir švepluoti, juk „glazia lialia“ vadinta mažylė nesupranta, kad su ja kalbama netaisyklingai, tad tikėtis, kad ji šį teiginį stengsis ištarti nešvepluodama, nevertėtų.
Ar tikrai technologijos padeda kalbos įgūdžių vystymui?
„Čia vienos tiesos nėra, nes gali keistis aplinkybės, naudojimosi trukmė, kontekstas ir daug kitokių
faktorių“, – sako E. Akstinavičienė ir pasidalija Jungtinėse Amerikos valstijose atlikto tyrimo rezultatais.
Šio tyrimo metu vertinti 10–16 mėnesių vaikai ir siekta išsiaiškinti kalbančių elektroninių žaislų įtaką vaikų kalbos raidai. Nustatyta, kad grupės tiriamų vaikų, kurie įprastai žaidžia su tradiciniais, nekalbančiais žaislais, kalbos raida spartesnė nei vaikų, kurie dažniausiai žaidžia su elektroniniais žaislais. Tyrimo metu pastebėta, kad žaidžiant su įprastais žaislais tėvai daugiau kalbėjo su vaikais, o vaikai daugiau vokalizavo, tuo metu žaidžiant su muzikiniais ir kalbančiais žaislais nei tėvai nei vaikai neskyrė pakankamai dėmesio tarpusavio komunikacijai. Išsiaiškinta, kad „kalbantys“ ir grojantys žaislai pastebimo teigiamo poveikio vaiko kalbos raidai nedaro, kaip tai nurodo įvairių žaislų gamintojų reklamos.
Elektroninę kalbą vaikams sunkiau suprasti nei „gyvą“, nes vaizdo ir garso įrašai neprisitaiko prie vaiko, kalbėjimo tonas nekinta arba kinta per dažnai, o klausant ilgiau dažnai susilieja su foniniais garsais, tad tampa visai „negirdima ir tiesiog praleidžiama pro ausis“. Kūdikiai ir maži vaikai turi dvimatį aplinkos suvokimą ir neturi kritinio mąstymo, tad žiūrėdami vaizdo įrašą negeba išskirti, kur yra realus gyvenimas, o kur išgalvotos istorijos.
Greitai besikeičiantys vaizdai ekrane apsunkina dėmesio sutelkimą, o matomi vaizdai nepalieka vietos vaizduotei. Raidos specialistai dažnai mažylių laiką, praleistą prie išmaniųjų ekranų, prilygina veltui praleistam laikui.
Lavinkite vaiko kalbą namuose
J. Starkutė sako, kad labai svarbu lavinti vaiko kalbinius įgūdžius kiekvieną dieną, ir dalijasi būdais bei technikomis, kaip nesudėtingai galime tą daryti patys.
1. Išradingai panaudokite pasivaikščiojimo laiką lauke. Lauke vyksta intensyvus pažinimo procesas, todėl šį laiką būtų naudinga išnaudoti ir kalbinei raidai aktyvinti. Pasivaikščiojimo metu vardinkite augalus, statinius ir kitus matomus daiktus, sustokite, palieskite, pauostykite ir garsiai keletu vardų įvardinkite tai, ką matote, girdite, užuodžiate, liečiate ir pan., įvardinkite kilusias emocijas.
Patarimas: eidami pasivaikščioti pasiimkite su savimi kibirėlius – pamatysite, kiek gėrybių prisirinksite vaikščiodami: kaštonų, kankorėžių, akmenukų, žolių ir pan. Vaikams labai patinka savo radybas grįžus apžiūrėti, įvardinti. Tokiu būdu veikia vaizdas ir kalba, todėl vaikams lengviau įsimenami dalykai, kuriuos jie patys rado.
2. Įvardinkite, nuolat kartokite ir skatinkite kartoti. Mažas vaikas neįsimena žodžių ilgam, todėl pavadinimą reikia nuolat įvardinti, pakartoti, kai jis ir vėl pamato tą daiktą. Tai galima daryti nuolat kasdienėse situacijoje, atliekant kasdienius buities darbus vaikui girdint – rengiant, valgant ir kitose situacijose ir tą daiktą parodant, įvardijant jį ir paskatinant pakartoti. Apibūdindami visuomet įvardinkite ir spalvą. Jei kalba nėra aiški ir įvardintas daiktas visiškai neskamba taip, kaip jis iš tiesų įvardijamas, įvardinkite daiktą taisyklingai pasitikslinant. Taip parodote, kad suprantate, ką vaikas pasakė, ir suteikiate jam galimybę plėsti žodyną atsiremiant į tai, ką jis jau moka.
Patarimas: drabužių pavadinimams išmokti labai puikiai tinka pasigaminti skalbimo mašiną, o į ją dedant mokytis pavadinimų, apžiūrėti drabužį ir jį įvardinti. Ši įdomi ir pažintinei veiklai skatinti – drabužius sudėti ir išimti, juos sudžiaustyti, o tam reikės smulkiosios motorikos įgūdžių – susegti rūbus segtukais.
3. Lavinkite smulkiąją motoriką. Kalbos vystymuisi itin svarbi smulkioji motorika, rankos–akies koordinacija, nes tai skatina ne tik motorinio centro veiklą, bet ir kalbines galimybes. Panaudokite minėtus pojūčius sudarydami saugias sąlygas paliesti įvairių tekstūrų medžiagas, esančias namuose – ne tik jas įvardijant, bet ir jas apibūdinant būdvardžiais (pūkuotą megztinį, ant megztinio esančias apvalias sagas, šiurkštų kilimą, įvairias kruopas, šiltą ar šaltą vandenį, maisto produktus ir pan.). Paprašykite vaiko surūšiuoti įvairių paveikslėlių rinkinį (kaladėles sudėti į vieną krūvą, daiktus, kurie naudojami buityje, – į kitą).
Patarimas: paruoškite dėžę namuose turimų kruopų (pupų, žirnių ar pan.), įdėkite šaukštų, su kuriais vaikas mokosi valgyti, keletą mažų indelių. Treniruokite pirštukus, rankytes dėdami ir išpildami kruopas, jas perveždami ir pan. Tai puikus smulkiosios motorikos lavinimo žaidimas visai šeimai!
4. Žaiskite. Kalbinei raidai skatinti pasitelkite sensomotorinius žaidimus, kai pradedama domėtis pasauliu per daiktus, kai visi daiktai tyrinėjami, liečiami, čiupinėjami, numetami ir kartojami veiksmai ne po vieną kartą, su jais eksperimentuojama, daiktai išbandomi ne pagal paskirtį ir taip kaupiama asmeninė patirtis. Pats metas klasifikuoti ir rūšiuoti objektus pagal spalvą, formą, dydį, juos įvardinti ir išbandyti, tyrinėti įvairius buityje esančius daiktus, atidaryti ir uždaryti, dėti ir išimti, supilti ir išpilti. Antrųjų vaiko gyvenimo metų pradžioje šie žaidimai pereina į vaizduotės, siužetinius, vaidmeninius žaidimus.
Patarimas: pasirinkite žaidimus, kuriems reikia pasiruošti, susidėti, pastatyti – taip mokysite vaiką proceso. Kviečiame įsiruošti daržą su tikromis daržovėmis, o gal net ir visą kaimą, kur vyksta darbai – reikia nuimti daržovių derlių, pašerti gyvulius: kokias daržoves auginate, kokie gyvūnai gyvena?
5. Skaitykite, dainuokite, pasakokite istorijas. Vaikams patinka daug kartų klausytis to paties pasakojimo, vartyti tas pačias knygeles ir girdėti tuos pačius pasakojimus. Kiekvieną dieną sekite pasakas, dainas, skaičiuotes, žaiskite pirštukų žaidimus, deklamuokite eilėraščius. Įvardinkite knygelėje matomus daiktus, juos palieskite, paprašykite ir vaiko juos įvardinti, pridėkite įvairiausių garsinių intarpų (gyvūnų, paukščių ir pan.). Lavinkite vaiko gebėjimą sieti vaizdinį su žodžiu, vaikai ypač mėgsta knygas su daugybe paveikslėlių ir jiems pažįstamais daiktais. Dainuokite daineles įtraukdami muzikos instrumentus, rankų gestus, keiskite muzikos stilių ir tempą, sukurkite daineles su mėgstamais žaislais, įtraukite vaiką į dainelės kūrimą (pavyzdžiui: mama važiuoja traukiniu. Kas dar važiuoja traukiniu? Raginkite vaiką įvardinti, kas dar važiuoja kartu).