Pradinukams netrūksta iššūkių

Visagino „Verdenės“ gimnazijos pradinio ugdymo mokytojos ekspertės Danguolės Savičienės teigimu, išsitęsęs nuotolinis mokymasis pradinukams trukdo visa apimtimi ugdytis gebėjimus ir įgūdžius, kurie numatyti bendrosiose ugdymo programose, rašoma pranešime spaudai.

„Mokantis lietuvių kalbos pradinukams ugdomi kalbėjimo, klausos, skaitymo ir rašymo gebėjimai. Ugdant vaikus nuotoliniu būdu, dėl ugdymo specifikos, labiausiai nukenčia skaitymo bei rašymo įgūdžiai: sunku atrasti laiko tekstų skaitymui, nors jau seniai yra pastebėta, kad kuo dažniau vaikas skaito, tuo geresni jo skaitymo įgūdžiai, mažiau laiko skiriama užduotims atsakyti į teksto klausimus, savarankiškai atlikti samprotavimo užduotis. Pirmokų mokytojos taip pat pastebėjo, kad daugeliu atvejų nesusiformavo ir taisyklingo rašiklio laikymo įgūdžiai. Tikėtina, kad tokių dalykų tėvai nekontroliuoja, neatkreipia į tai dėmesio, o sugrįžus į klases blogai suformuotą įprotį bus labai sunku ištaisyti. Be to, dalis pirmokų neišmoksta taisyklingai rašyti raidžių, jų jungti. Vaikams akivaizdžiai pritrūksta praktinių įgūdžių, patarimų, mokytojos individualių pastebėjimų“, – teigia D. Savičienė.

Mokytoja prisipažino, nemažai ieškojusi, kaip vaikai galėtų gerinti teksto nagrinėjimo užduočių atlikimo įgūdžius. Efektyviausias – individualus dėmesys, bet kaip tai padaryti nuotoliniu būdu?

„Skambindavau į namus ir taip išklausydavau, kaip kiekvienas vaikas skaito. Tai užimdavo daug laiko. Idėją pamėtėjo vienas mokinys, atsiuntęs atsakymus į klausimus balso žinute. Dabar tai geras atsiskaitymo būdas – mokiniai iš anksto pasiruošia (o aš tokiu būdu žinau, kad jie dirba su tekstu) ir atsako į parengtus klausimus. Net matau, kaip vaikas trina balso žinutes ir parenka tinkamiausią – tai parodo, kad mokinys ieško geresnio varianto, stengiasi sklandžiau sudaryti sakinius ir tai juos motyvuoja“, – dalinasi mokytoja ekspertė.

Skaitymo įgūdžiai svarbūs visoms pamokoms

Pasak pedagogės, skaitymo įgūdžių stoka trukdo daryti mokiniui pažangą ne tik per lietuvių kalbos, bet ir per matematikos pamokas.

„Kolegės mokytojos, ypač pirmokų, pastebi, kad mokantis spręsti tekstinius uždavinius, reikia turėti gerus skaitymo įgūdžius. Jei vaikas silpnai skaito, tai ir suvokti tekstą jam yra sudėtingiau – tekstinius uždavinius spręsti tuomet sekasi sunkiai“, – pasakoja pedagogė.

Asociatyvi nuotr.

Ji atkreipė dėmesį ir į 3-4 klasių mokytojų pastebėjimus apie pradinukų patiriamus sunkumus įsisavinant dalybą kampu, dviženklių skaičių daugybą iš vienaženklio, dviženklių skaičių daugybą iš dviženklio skaičiaus, dalybą iš apvalių dešimčių kampu, stačiakampio ploto ar perimetro apskaičiavimą bei lygčių sprendimą.

D. Savičienės nuomone, pasaulio pažinimo mokymas nuotoliniu būdu taip pat tampa iššūkiu. Juk šiose pamokose būna daug praktinės veiklos užduočių: tyrimų, bandymų, matavimų, stebėjimų. Daug tyrinėjimų atliekama ne tik klasėje, bet ir už mokyklos durų, gamtoje. Tikėtina, kad dabar ne vienoje klasėje ant palangės rymo vieni, mokinių jau nebestebimi, tyrimo objektai.

„Prasidėjus karantinui organizuoju tiriamąsias veiklas nuotoliniu būdu. Taip jos įgauna kitokį pobūdį – tiriamieji darbai būna pateikti taip, kad mokinys galėtų jį atlikti visiškai savarankiškai. Mokiniams pateikiu instrukciją: veiklos lapą, kuriame yra tyrimo eiga, atsiskaitymo forma. Vaikai atlieka tyrimą, pildo, nufotografuoja. Kitą pamoką apibendrinami darbo rezultatai, aptariamos klaidos ar pasidžiaugiama atradimais. Ketvirtokai jau kuo puikiausiai atlieka tokius tyrimus „Matuoju pėdsakus sniege“, „Sniego dangos matavimas“, „Skaičiuoju žingsnius ir matuoju laiką“, jų metu vaikai kartu pabūna gryname ore“, – idėjomis dalijasi mokytoja.

Svarbus artimųjų palaikymas

Kalbėdamas apie pradinukų žinių bei įgūdžių spragas, vis labiau ryškėjančias dėl užsitęsusio nuotolinio mokymo, socialinių mokslų daktaras, švietimo ekspertas, pedagogas ir Vilniaus universiteto dėstytojas Simonas Šabanovas teigė, kad atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis. Pasak jo, pastebimi ne tik praradimai, bet ir teigiami aspektai.

„Kai kurie mokinukai su tėvų, brolių, seserų ar kitų artimųjų pagalba net sumažino mokymosi spragas, nes gavo daugiau asmeninio dėmesio. Jausdami pareigą prisidėti prie geresnio ugdymo proceso, kad ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis, tėvai stengėsi įtraukti edukaciją ir į laisvalaikio veiklas – žaidimus namuose ar lauke. Šeimos pokalbiai apie susijusią pamokos temą, ypač apie gamtą, istorinius įvykius, vaikams padeda geriau įsiminti naujas žinias ir susieti jas su patirtimi“, – pastebi švietimo ekspertas.

Kartu S. Šabanovas įspėja, kad jei tėvai viskuo pasirūpina ir padeda kiekviename žingsnyje, ypač pradinių klasių mokiniams, gali imti trukdyti įgyti didesnį savarankiškumą, kurio ugdymas(sis) yra vienas iš pagrindinių gebėjimų pradiniame ugdyme. Dabar mokiniai tapo „priklausomi“ nuo tėvų ar kitų artimųjų pagalbos, nes lengviau yra paklausti negu patiems išmąstyti, nebijoti suklysti. Anot pedagogo, tokiu atveju, kai ankstyvame amžiuje nepriimami iššūkiai, dažnai nukenčia aukštesniųjų gebėjimų įgijimas, o mokinių mokymasis pagrindžiamas daugiau žinių ir taikymo sistema.

Pagalbos reikia, bet ne per daug

Kalbėdama apie nuotolinio mokymosi spragas Visagino „Verdenės“ gimnazijos mokytoja ekspertė D. Savičienės teigia, kad siekiant vaiko mokymosi pažangos daugiau dėmesio užduočių atlikimo kontrolei turėtų skirti mokinių tėvai. Daliai mokinių išties reikia išorinio paskatinimo atlikti užduotis.

Simonas Šabanovas
Foto: Organizatorių nuotr.

Anot jos, geriausias patarimas tėvams, esant tokioms aplinkybėms, būtų skaityti ir kartu su vaiku aiškintis vadovėlyje išdėstytą medžiagą, taisykles ir pratimų pavyzdžius. Mokytoja ramina tėvus, kad vadovėliuose tikrai yra sudėti visi pagrindai ir jau vien juos įsisavinus mokymosi rezultatas būtų geras.

Savo ruožtu socialinių mokslų daktaras ir švietimo ekspertas S. Šabanovas pastebi, kad pagalbos iš tėvų pradinukams prireikia dėliojant unikalų savo mokymo ir mokymosi tvarkaraštį, nes sinchroninės pamokos vyksta aiškiu laiku, o savarankiškas darbas – jau mokinių atsakomybė.

„Mokiniai, su mokytojų, tėvų pagalba, turėtų suformuoti savo individualų mokymo(si) tvarkaraštį, pagal individualius poreikius. Juk kai kuriems geriau dirbti rytais, o kai kuriems vakarais. Mokytojai į tai irgi turėtų atsižvelgti, taikydami įvairias užduotis. Aišku, atliekant kompleksines, aukštesniųjų gebėjimų užduotis, dažnai prireikia tėvų ar kitų artimųjų pagalbos jas suprasti, tačiau svarbu, kad jie jų nedarytų vietoje vaiko, o tik paaiškintų kitais žodžiais“, – akcentuoja švietimo ekspertas.

Mažiau spaudimo ir daugiau bendravimo

Analizuodamas nuotolinio mokymosi iššūkius ir rezultatus S. Šabanovas pabrėžė, kad suaugusieji turėtų įsisąmoninti, jog mokinys tikrai ne viską turi suprasti. Anot jo, čia ir dabar vaikams visko išmokti dažniausiai nepavyks, nes pradiniame ugdyme reikia mokėti išlaukti, o kartu – nepalikti visko savieigai.

„Spausdami vaikus, mes neugdome jų stiprybių, o tik sumažiname mokymosi sunkumus. Mano požiūriu, svarbu skatinti ir leisti augti per tai, kur vaikas yra stiprus, o iš to gimęs pozityvumas ir sėkmė savaime padės susidoroti ir su mokymosi sunkumais“, – tėvams pataria švietimo ekspertas.

Jo teigimu, siekiant padėti vaikams, reiktų nebijoti panaudoti įvairius leidinius, kurie gali per praktiką ir interaktyvias priemones ar net žaidimus padėti mokymosi procese.

„Labai svarbu suprasti kokie yra vaiko poreikiai, kokios priemonės jam padeda žinias ir įgūdžius įsisavinti kokybiškiau“, – sako leidykloje „Šviesa“ dirbantis S. Šabanovas.

Svarstydamas apie iššūkius, su kuriais pradinukai susiduria pandemijos paveiktame švietimo procese, jis taip pat akcentavo būtinybę prisiminti, kad vaikai mokosi ne tik pamokose.

„Jie mokosi ne tik klasėje per veiklas ar pamokas, bet ir pertraukų metu, prieš pamokas ir po jų. Socializuojantis įgyjama daugybė bendrųjų kompetencijų. Jų pastaruoju laikotarpiu kaip tik mokiniams pradeda smarkiai trūkti. Todėl net vykdant nuotolinį ugdymą turime panaudoti praktikos darbus komandose, porose, inicijuoti diskusijas ir net kartais vietoje dalykinių pamokų turėti tiesiog bendravimo valandą“, – pabrėžia S. Šabanovas.