Jie išrankūs maisto atžvilgiu.

Pasak vieno tyrimo autorių, 14–20 proc. tėvų skundžiasi, kad jų 3–5 m. amžiaus vaikai nevalgo daug maisto produktų. Ištyrus tokio amžiaus vaikų grupę paaiškėjo, kad vaikams, kurie šiek tiek arba stipriai išrankūs maistui, beveik 2 kartus didesnė nerimo sindromo tikimybė, nei tiems, kurie maistui neišrankūs. Labai arba vidutiniškai maistui išrankiems vaikams taip pat dažniau pasireiškia depresijos simptomų.

Priekabiai renkasi drabužius.

Vaikas gali skųstis, kad drabužis graužia ar veržia. Kartais vaikai nesutinka vilktis kokių nors drabužių, o kitus nori nuolat vilkėti, nors šie jau nusidėvėję ir skylėti. Be to, jiems nerūpi koks oras – šiltą dieną jie gali užsidėti kepurę, o kumštines pirštines nusimauti nusiavę batus. Daugeliui tėvų atrodo, kad tai – tiesiog kaprizai. Nors dažnai taip ir būna, vis tik tai gali būti ir padidėjusio nerimo požymis.

Įvairiais prietaisais naudojasi dažniau nei įprastai.

Daugelis vaikų mėgsta žaisti išmaniuosiuose telefonuose ar kompiuteriuose esančius žaidimus, bet nerimą jaučiantys vaikai praleidžia daugiau laiko prie ekranų. Mokslininkai padarė išvadą, kad priklausomybė nuo prietaisų gali būti sustiprėjusio nerimo, streso požymis. Jei vaikas nepaleidžia iš rankų išmaniojo telefono, veikiausiai bijo praleisti svarbų įvykį ar žinutę.

Reikalauja naujų žaislų.

Manoma, kad šią stadiją pereina visi vaikai, tačiau psichologai sako, kad tai – ne visai tiesa. Šiaip vaikai iki pat paauglystės negalvoja, kad jiems trūksta kažkokių daiktų.

Bet jei tėvai dažnai ginčijasi dėl finansų girdint vaikui arba kaltina dėl išlaidų vaiką, vaikui gali susiformuoti požiūris, kad pasaulis – vieta, kurioje nuolat ko nors trūksta, taigi jis dės daug pastangų, kad gautų vieną ar kitą daiktą. Būtent todėl vaikai ima prašyti, reikalauti naujų žaislų, nors jiems jų nereikia.

Nuolat ieško naujos informacijos.

Pasak psichologų, jeigu vaikas nuolat ieško internete informacijos, skaito žinias, užduoda daugiau klausimų nei įprastai, tai – sustiprėjusio nerimo požymis. Jei jums atrodo, kad vaikas ėmė daugiau klausinėti, pvz., klausia, kas nutiktų žemės drebėjimo atveju, pamėginkite atsargiai pasiaiškinti, kas jiems kelia nerimą, ir patikinkite, kad esate pasirengia juos išklausyti ir padėti.