Tarptautinio edukacijos tinklo „MiniBoss“ vaikų verslo mokyklų Lietuvoje ir Latvijoje įkūrėja Diana Blažaitienė sako, kad labai ankstyvoje vaikystėje nuspėti, kuo norės užsiimti vaikas po dešimties metų, retai pavyksta, bet reikia stebėti jo polinkį į tam tikras sritis ir ugdyti kuo universalesnius gebėjimus. Vis dar mažai įvertinti ir ugdymo programose pamiršti lyderystės ir verslumo įgūdžiai, rašoma pranešime spaudai.
Vaikai gali išmokti būti lyderiais
Per pastaruosius penkerius metus pastebimas pokytis vaiko mąstyme: „Vaikai pradeda norėti būti ne tik konkrečios specialybės atstovais, pavyzdžiui, gydytojais, mokytojais ar šokėjais, bet tenka išgirsti ir tokių, kurie nori būti lyderiais, verslininkais, kūrėjais“, – teigia D. Blažaitienė. Pasak jos, tam įtakos turi ir darbo vietų robotizacija, ir pavyzdys šeimoje.
Tačiau tiek ankstyvojo, tiek mokyklinio ugdymo programose sritims, kuriose ugdomi verslumo ir lyderystės įgūdžiai, beveik neskiriama dėmesio. Todėl verslumą ir lyderystę įprasta suprasti kaip įgimtas savybes, o ne išugdomas.
„Vaikui sunku būti lyderiu arba norėti būti verslininku, kai nežinai, ką jie daro ir kaip tokiu tapti. Tačiau jei galime paaiškinti ką daro gydytojas, galime paaiškinti ir ką daro verslininkas. Lietuvoje jaučiamas ir diegiamas stereotipas, kad verslininkas nėra labai geras žmogus, nori apgauti, pasipelnyti – tai atbaido vaiką nuo noro juo tapti“, – pastebi moteris.
Lyderystės įgūdžiai universalūs
Ugdymo ekspertės teigimu, verslumo įgūdžiai yra universalūs ir dažnai suvokiami per daug siaurai ir per daug tiesiogiai.
„Lietuvoje yra įprasta mokytis verslo ir ekonomikos pagrindų tik pasiekus universitetinį lygmenį ir labiau teoriniu principu. Tačiau šios verslo žinios turėtų būti perduodamos vaikui nuo pat mažens ir praktikuojamos jam augant, o ne žmogui sulaukus 20-ies metų. Nei vidurinė mokykla, nei universitetas neišmoko vaiko, kaip tiksliai panaudoti žinias praktikoje, o būtent ji ir yra reikalingiausia žengiant į darbo rinką“, – teigia vaikų verslo mokyklų „MiniBoss“ vadovė.
Mokyklose verslumas suvokiamas labiau kaip disciplina – ekonomikos mokslo dalis, kuriai nėra skiriamas dėmesys. Tačiau įsigilinus daugiau, galima pamatyti, kad tokie įgūdžiai praverčia bet kokioje situacijoje ir lavina kur kas universalesnius gebėjimus: tai gebėjimas kūrybiškai mąstyti ir galvoti, kaip finansiškai įgyvendinti idėjas – skaičiuoti, problemų sprendimas, loginio mąstymo lavinimas, komandinio darbo mokymasis, lyderystė.
„Atkreipkite dėmesį, kad norėdamas tapti teniso čempionu vaikas jau nuo mažens (6 metų amžiaus) treniruojasi kelis kartus per dieną. Skiria savo laiką, energiją, tėvai finansuoja jo treniruotes tam, kad jis pasiektų savo tikslą. Tokie patys principai svarbūs ir versle: mokytis nuo pat ankstyvos vaikystės, ugdyti įprotį būti stipriu, išradingu, atsakingumu“, – sako D. Blažaitienė.
Verslumo pagrindus reikia formuoti šeimoje
Verslumą, kaip ir dauguma dalykų, vaikai pirmiausia suvokia per tai, kaip jį perduoda tėvai. Jei tėvai šioms temoms visiškai neskiria dėmesio – jų suvokimas bus paviršutiniškas. Tačiau tėvai gali finansinį raštingumą lavinti labai paprastais dalykais, kaip pavyzdžiui, dienpinigiais.
„Prieš pradėdami duoti dienpinigius tėvai turėtų paaiškinti, ką galima su jais nuveikti. Jei duodama didesnė suma nei reikalinga būtinosioms išlaidoms, tokioms, kaip maitinimas, likusią pinigų dalį vaikas pats nusprendžia, kaip išleis. Galima papasakoti, kad šį likutį gali mesti į taupyklę ir po kelių mėnesių nusipirkti kažką didesnio, ar net supažindinti su galimybe investuoti. Taip vaikas labai natūraliai mokysis valdyti savo finansus“, – pataria D. Blažaitienė.
Galima vaikui pasiūlyti pačiam užsidirbti papildomų pinigų, ne tik atverti piniginę ir tenkinti visas vaikiškas užgaidas. Vaikas taip supras daikto vertę ir apgalvos, ar tikrai verta išleisti uždirbtus pinigus. Pirmosios verslumo užuominos gali būti kurstomos ir sudarant vaikui galimybę parduoti savo nenaudojamus žaislus ar daiktus. Tačiau ekspertė primena, kad visi veiksmai turi būti atliekami sąmoningai ir su tėvų priežiūra.
