Lauko mokykla
Nors lauko darželiai jau daugeliui žinomas reiškinys, lauko mokykla vis dar ieško savo bendraminčių. Vienos jų vadovas Tautvydas Kazlauskas sutiko papasakoti, kaip jų įstaigoje vyksta mokslai. „Mūsų mokykloje mokosi mokiniai nuo penkerių metų. Turime priešmokyklinę grupę ir pradines klases, ateityje matome galimybių plėstis ir išaugti bent jau į aštuonmetę mokyklą“, – pasakojo pašnekovas.
Už mokslus šioje mokykloje tėvams tektų pakloti 532 eurus per mėnesį. Į šią kainą įeina visos dienos mokykla nuo 8 iki 18 valandos, pietūs ir pavakariai. Taip pat į šią kainą įeina būreliai, kuriuos organizuoja popamokinėje grupėje: menų, keramikos, maisto gaminimo, taip pat žirgų priežiūra ir jodinėjimas šalimais esančiame žirgyne. Priešmokyklinės grupės mokinukams taikoma 100 eurų Vilniaus savivaldybės nuolaida.
Tai kuo gi skiriasi mokslai čia ir tradicinėje mokykloje? „Didžiausias skirtumas tas, kad didžiąją laiko dalį esame lauke ir stengiamės visas veiklas, kiek tik įmanoma, organizuoti lauko klasėje ar kitose lauko erdvėse. Šalia teka upė, einame į žygius, į mus supantį mišką. Savo mokykloje deriname projektinę veiklą su akademinėmis veiklomis, turime savaitės temą, pagal kurią integruojame mokomuosius dalykus, sudarome galimybes mokiniams mokytis per patirtį. Savo mokykloje neturime tvarkaraščio, pavyzdžiui, per dieną tradicinėje mokykloje būtų penkios, šešios pamokos ir pertraukos, tačiau mūsų mokykloje planavimas yra dinamiškas, matome visus mokinius individualiai. Tai reiškia, kad jeigu ugdytojai pastebi, jog vaikams reikia pertraukos, po kurios jie dirbs našiau, tą pertrauką jiems suteiks. Mokinių nevertiname pažymiais, susitinkame individualiai pasikalbėti su jų tėvais – aptariame jų pažangą, sunkumus ir t. t. Grupuojame mokinius ne pagal klases, o pagal gebėjimus, individualizuojame mokymosi programą. Nemažai laiko praleidžiame žygiuose, susitinkame su vaikais iš kitų mokyklų, kas kelis mėnesius organizuojame nakvynes mokykloje, turime daug išvykų, stengiamės į popamokines veiklas įtraukti visus šeimos narius“, – pasakojo Tautvydas.
Daugeliui, matyt, didžiausias klausimas – kaip vyksta pamokos, kai būna prastas oras? „Tai tikrai dažnai užduodamas klausimas! Dažniausiai mes vadovaujamės principu, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga, bet, žinoma, jeigu lauke pila kaip iš kibiro, rankos žvarbsta ir nebenulaiko pieštuko, kraustomės į vidų, nes turime tam skirtas šildomas patalpas. Kol kas mums labai sekasi – oras lepina, todėl mokomės miške ir lauko terasoje“, – pasakojo pašnekovas.
Anot jo, šioje mokykloje gamta vaidina labai svarbų vaidmenį, ir ne veltui įstaiga yra įsikūrusi Pavilnių regioniniame parke. „Mokomės apsupti miškų, šalia teka upė. Su mokiniais kiekvieną pirmadienį susitinkame ant Pūčkorių atodangos ir keliaujame į kelių kilometrų žygį. Žygio metu mokiniai stebi aplinką, aptariame, kaip keičiasi gamtos vaizdai visais metų laikais. Veiklų metu užduotis planuojame taip pat gamtoje. Matematikos mini projektams renkamės upės pakrantę, rašydami istorijas sėdime pamiškėje, o kartais einame giedoti himno ant Pūčkorių piliakalnio. Keliaudami į tolimesnes išvykas irgi koncentruojamės į gamtą, o ypatingas pasididžiavimas apima, kai mūsų vaikai, eidami parku ar palei upę, radę šiukšlių, jas surenka, sutvarko aplinką“, – šypsojosi Tautvydas.
