Paminėti nuogąstavimai labai pagrįsti, nes tėvai investuoja į vaiko mokymąsi, t.y. moka už mokslą, perka ganėtinai brangius instrumentus, vežioja į užsiėmimus ir t.t., suprasdami ir įvertindami muzikavimo suteikiamą vertę vaiko visapusiškam vystymuisi. Kartais tėvelius aplanko ir kaltės jausmas, kyla klausimai ar tikrai vaikui to reikia? Ar jis pakankamai gabus? O gal tai daugiau jų pačių noras. Iškyla nemažai iššūkių ieškant laiko ir motyvacijos vaikui muzikuoti namuose, kyla nusivylimas dėl pastebimo progreso trūkumo, nerimas dėl talento stygiaus. Taigi, kaip tėvai gali padėti savo vaikams?
Supažindinkite vaikus su muzikos pasauliu kuo mažesnius ir išlaikykite muzikavimo procesą smagiu!
Dauguma mažamečių mėgsta dainuoti, muzikuoti ir judėti. Jie dar nėra pakankamai sąmoningi savo veiklą sieti su savo įvaizdžiu. Paaugliui dainuojant ar grojant instrumentu jau gali kilti nerimas, kaip reaguos jo bendraamžiai. Todėl muzikavimas nuo mažumės normalizuoja muzikos atlikimą ir padeda vaikams vystyti įpročius, kurie ateityje tampa įprasta praktika. Palaipsniui, labai natūraliai pereinama nuo žaismingo prie laibai struktūruoto mokymosi, kai jie yra pasiruošę tam. Labai svarbu, kad pirminė patirtis būtų linksma. Kaip tėvai gali padėti? Prisijunkite! Parodykite savo vaikui, kad muzikavimas yra įdomus. Linksminkitės su vaiku kurdami muziką.
Pastebėkite ir pagirkite vaiko pastangas, o ne talentą!
Viešojoje erdvėje profesionalūs atlikėjai dažniausiai įvardinami kaip talentingi, kas realybėje – didelių pastangų ir mokymosi rezultatas. Taigi ir vaiko vertinimas už talentą sustiprina fiksuotą mąstymą apie muzikinius sugebėjimus. Jei vaikas mano, kad žmonės yra talentingi arba nepajėgūs, tai mokymosi procesas formuoja supratimą, kad jie nėra talentingi. Todėl tėvai turėtų pagirti vaiko pastangas, kurias atžala įdeda mokydamasis, tai pripažinimas, kad veikla jam yra tinkama.
Pabrėžkite vaikui ilgalaikio muzikavimo naudą!
Ypatingai paaugliams, nes tai daro poveikį apsisprendimui muzikuoti toliau ar sustoti. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie įsipareigoja muzikuoti ilgalaikiam laikotarpiui demonstruoja aukštesnį muzikinių pasiekimų lygį, nei tie, kurie renkasi atsitiktinius, trumpalaikius muzikinius užsiėmimus. Tėvai turėtų paskatinti savo vaikus suprasti, kad mokytis groti instrumentu ar dainuoti – naudingas įgūdis, kuris gali suteikti pasitenkinimą ir džiaugsmą įžengus į suaugusiųjų gyvenimą.
Atidžiai pasirinkite muzikos pedagogą!
Tai ko gero pats svarbiausias veiksnys, kuriam reikėtų net atskiro straipsnio. Tačiau trumpai – labai svarbu pasirinkti tinkamą pedagogą, su labai aiškia ugdymo filosofija, kuris pabrėžia laipsnišką mokymą(si) ir ilgalaikius tikslus. Venkite pedagogų, kurie per labai trumpą laiką pasiekia aukštų rezultatų ir kelia trumpalaikius tikslus. Pasekmės gali būti neišmatuojamai žalingos vaiko asmenybei, jo savivertės formavimuisi, mokymosi motyvacijos susilpnėjimui ar apskritai jos dingimui, o neretai tapti ir netiesiogine muzikos mokyklos metimo priežastimi. Susipažinkite su muzikiniu repertuaru ir dalykais, kuriuos jis mokosi, stebėkite ar jis girdi tai ką groja, ar sąmoningai suvokia ir supranta, ką mokosi.
Vertinkite vaiko muzikavimą!
Labai svarbu sukurti tinkamas aplinkas vaikams muzikuoti namuose. Jie to neturėtų daryti atskirai, būti išstumti į atskiras erdves, uždaryti kaip trukdantys ar maišantys namiškiams. Muzikavimas turėtų būti bendra veikla. Vaikas turėtų jausti, kad namuose, kuriuose jis gyvena, jo muzikavimas yra bendra šeimos gyvenimo dalis. Kai vaikai muzikuoja namie, įsijauskite su jais drauge, išgyvenkite kartu jų nesėkmes ir triumfus. Jiems tai labai svarbu!
