Nuo priežiūros iki ugdymo institucijos

Manau nesuklysiu sakydama, kad darželio vaidmuo ir mūsų, t. y. tėvų ankstyvajam ugdymui keliami reikalavimai per pastaruosius kelis dešimtmečius gan stipriai pasikeitė. Pradėjus kurtis darželiams svarbiausias akcentas buvo elementari vaiko priežiūra, kol tėvai dirba – kad šis būtų pamaitintas, aprengtas ir pan. Dabar daugiau dėmesio skiriama vaiko psichologiniam komfortui, jo mokymosi įgūdžių lavinimui jau nuo mažiausių dienų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žinoma, skirtingi tėvai darželiui turi skirtingus lūkesčius. Vieni labiau akcentuoja fizinį vaiko gerbūvį, t. y., kaip išsimiegojo, ką valgė, kiek laiko praleido lauke ir pan. Kiti labiau stebi vaiko mokymosi progresą, elgesio pokyčius. Tiek priežiūros, tiek ugdymo kokybė yra be galo svarbūs dalykai. Tačiau turbūt visi galime sutikti, kad fizinis gerbūvis ir tinkama vaiko priežiūra visuose darželiuose turėtų būti savaime suprantami, ne prabangos dalykai. Tuo tarpu ugdymo programa, priklausomai nuo darželio filosofijos, gali skirtis.

Ar darželyje nebėra vietos žaidimams?

Vakarų pasaulyje keičiantis ir pačiai švietimo sistemai, ankstyvajam ugdymui suteikiama vis daugiau reikšmės. Pastebiu, jog kuo toliau, tuo daugiau lūkesčių turime ir pačiam vaikui. Galima sakyti, kad dabar madingiausias dalykas yra mokymasis. Kuo anksčiau ir kuo daugiau vaikas išmoks, tuo geriau. Europoje ir kitose pasaulio dalyse vyksta įvairaus amžiaus vaikų egzaminavimai, tuomet šalys ir jų jaunųjų piliečių pasiekimai lyginami tarpusavyje. Gal netrukus tokius egzaminus jau rengsime ir darželinukams?

Mokytis, žinoma, svarbu, tačiau kiekviena amžiaus grupė turėtų mokytis jai tinkamiausia forma. Jei darželinukus jau bandome įsprausti į tam tikrus rėmus ir mokome panašiai kaip mokyklinukus, praleidžiame svarbų vaizduotės ir kūrybiškumo lavinimo etapą. O kokia forma yra suprantamiausia mažiesiems? Atspėjote, žaidimas.

Psichologė Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Deja, žaidimo kultūra dėl įvairių priežasčių dabar yra gana sunykusi. Darželiuose ji nėra taip išplėtota, kad vaikai gautų pakankamai erdvės asmenybės tobulėjimui, kurį gauna žaisdami – planuodami, kurdami santykius su kitais vaikais, ieškodami problemos sprendimo būdų. Tai grūdina vaiko charakterį ir taip vadinamą stuburą. Ir visa tai vyksta natūraliai, be suaugusiųjų įsikišimo. Žinoma, čia turiu omenyje laisvą, vaizduote paremtą žaidimą, kuomet vaikai patys kuria jo siužetą, vysto savo istorijos veiksmą ir neapsiribojama vien mašinėlių stumdymu ar kaladėlių dėliojimu. Suaugusysis, t. y. auklėtojas čia taip pat atlieka svarbų vaidmenį nukreipdamas, patardamas, bet ne užduodamas konkrečius uždavinius, kuriuos vaikai tiesiog atlieka ir pakartoja.

Mokomės iš geriausių

Pati žaidimo pedagogika Lietuvoje yra dar ankstyvajame etape, tačiau po truputį stumiamės į priekį, o ir gerųjų pavyzdžių yra kur pasižvalgyti. Štai Suomija vaiko ugdymui per žaidimą skiria daug dėmesio ir yra išplėtojusi šį metodą visoje šalyse. Danai prieš keletą metų į savo švietimo įstatymą įrašė nuostatą, kad žaidimas yra pagrindinė ankstyvojo ugdymo priemonė. Praėjusiais metais Australijos vyriausybė skyrė didelę valstybės dotaciją žaidimo laboratorijai įsteigti, kurioje vaizduotės žaidimo metodas siejamas su STEM mokymu (mokslas, technologijos, inžinerija, matematika, angl. science, technology, engineering, maths). Manau, kad tai gali būti didelio perversmo ankstyvajame ugdyme pradžia.

Tai nuo ko pradėti renkantis darželį?

Tarp šiandieninės ugdymo įstaigų gausos gali būti nelengva apsispręsti, kuri iš jų yra tinkamiausia mums. Žinoma, kuo daugiau domėsimės, gilinsimės į skirtingas ugdymo programas, tuo geriau galėsime įvertinti, kuri iš jų yra priimtiniausia mūsų vaikui. Visuomet sakau, kad darželį pradeda lankyti ne tik vaikas, darželį pradeda lankyti visa šeima. Juk tuomet keičiasi visų šeimos narių ritmas, o adaptacijos laikotarpiu nerimauti gali tiek tėvai, tiek vaikai. Tad pirmiausia visuomet patariu įvertinti, ar tėvai jau pasiruošę šiam žingsniui – atiduoti vaiko priežiūrą ir ugdymą darželiui. Jei jau jaučiamės pasiruošę, svarbu nusiteikti pozityviai – iškilusius nesklandumus įveiksime ir su jais susitvarkysime.

Taip pat svarbu suprasti, kad darželiai, kaip ir mokyklos, skiriasi vieni nuo kitų. Kiekvienas turėtų turėti aiškią programą, kurią perskaitę suprastume, kokia yra darželio filosofija, kam čia skiriama daugiausia dėmesio, kokiais ugdymo principais vadovaujamasi. Gyvas susitikimas ir pokalbis taip pat gali atsakyti į daugybę kylančių klausimų, leidžia geriau pajausti darželio atmosferą.

Na, o jau padarius sprendimą svarbu bendrauti su darželio kolektyvu, kuris gali padėti išspręsti kylančius nesklandumus. Kuo daugiau darželio auklėtojai žinos apie vaiką, jo pomėgius, mėgstamus žaidimus ir kitus svarbius niuansus, tuo greičiau užmegs ryšį su vaiku ir visai šeimai bus lengviau.