Kaip sekasi dirbti pedagogams šiose šalyse teiraujamės „Šiaurės licėjaus“ partnerių Hannu Naumeanen – Suomijos švietimo konsultanto, daugiau nei 40 metų vadovavusio mokykloms bei Toomas Kruusimägi – Estijos mokyklų vadovų asociacijos valdybos nario, Talino Anglų koledžo (vidurinės mokyklos) vadovo.
Tiek Estijoje, tiek Suomijoje, mokyklos buvo uždarytos panašiu metu kaip ir Lietuvoje, tačiau priešingai nei dauguma mokyklų Lietuvoje, jie dirbti nuotoliniu būdu pradėjo iš karto. H. Naumeanen pastebi, jog Suomijoje šiuo metu sklandus virtualus ugdymosi procesas tapo pagrindiniu prioritetu.
Netikėtas skaitmeninis šuolis
Suomijos švietimo konsultanto H. Naumeanen teigimu, nors didesnis technologijų integravimas į ugdymo procesą Suomijoje buvo svarstomas jau keletą metų, ši situacija itin paspartino integraciją, kuomet technologijos per naktį tapo būtinybe. „Patys įrenginiai nėra problema, jei šeimoms ar mokytojams jų trūksta – galima pasiskolinti iš mokyklų. Didesnis iššūkis – įpročio nebuvimas. Mokiniai nėra įpratę kompiuterius bei planšetes naudoti ugdymui, dažnai nuklysta į žaidimus, kai kurie tėvai nenori, kad vaikai tiek laiko praleistų prie ekranų,“ – teigia H. Naumeanen.
„Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovas Simonas Šabanovas džiaugiasi, kad su šiais sunkumais per pirmąsias tris darbo savaites susidurti neteko – tėvai supranta šios situacijos bei reikiamų priemonių neišvengiamybę, noriai bendradarbiauja bei padeda mokiniams adaptuotis prie naujo, virtualaus ugdymosi, padeda greičiau perprasti naujas programas bei jų naudojimą.
Toomas Kruusimägi taip pat pastebi, jog Estijoje technologijų trūkumo problema sprendžiama tiek pačių ugdymo įstaigų lygmeniu – skolinant kompiuterius šeimoms, tiek šalies mastu – sukurtos įvairios iniciatyvos, atidaryti fondai, padedantys šeimoms, kurioms reikia paramos. Tačiau, Toomas teigimu, kitas itin didelis iššūkis – pedagogų pasirengimas bei nusiteikimas šioje situacijoje. Ne visi mokytojai vienodai geba pasitelkti skaitmenines priemones savo darbui, ne visi į tai žiūri pozityviai.
H, Naumeanen šį aspektą taip pat išskyrė, kaip vieną svarbiausių: „Ši priverstinė skaitmenizacija tikrai nepradžiugino visų Suomijos pedagogų, tačiau staiga per vieną naktį tą prireikė daryti visiems. Natūralu, jog pradžioje tai reikalauja daugiau laiko ir pastangų, galbūt netgi ir asmeninio, juk mokomės naujų įgūdžių. Tačiau tai tokia situacija, apie ką ir kalbame su vaikais – svarbu nuolat gebėti prisitaikyti prie rinkos pokyčių! Svarbiausia, jog mokytojams suteikiama pagalba – jos konsultuoja IT specialistai, kiti, labiau pažengę kolegos”.
Svarbu išnaudoti visas galimybes
„Šiuo metu itin svarbu mokytojams išlikti ramiems ir nepamiršti atrasti bei pasinaudoti atsiveriančiomis pozityviomis galimybėmis. Šiek tiek paieškojus, atrasite daug priemonių bei įrankių, kurie palengvins jūsų pasiruošimą, virtualų ugdymą bei padės jums ir jūsų mokiniams lengviau adaptuotis! Dauguma privačių platformų, švietimo portalų ar įrankių bazių dabar tapo prieinamos nemokamai, tik reikia paieškoti ir išbandyti,” – pataria T. Kruusimägi.
„Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovas, koordinuojantis virtualaus mokymosi procesus mokykloje, antrina kolegai iš Estijos: pirmas ir pats svarbiausias žingsnis – išbandyti keletą priemonių ir tinkamai pasirinkti erdvę, kurioje dirbsite ir įrankius, kuriuos naudosite. Programa turi turėti Jūsų darbą palengvinančius funkcionalumus: galimybę gyvai vienu metu bendrauti su visa klase, transliuoti mokiniams savo ekraną, įkelti į programą dokumentus bei užduotis. Labai patogu, jei galite kurti atskirus pokalbių kambarius mažesnėms klasiokų grupėms ir taip organizuoti komandines užduotis. Greta pagrindinės programos būtinai išsirinkite 2-3 papildomus šaltinius, kuriuose kviesite mokinius skaityti, atlikti papildomas užduotis.
„Mes pasirinkome „Microsoft Teams“ sistemą, kurią deriname su mokomąja medžiaga bei užduotimis Eduka klasėje ir esame tikrai patenkinti savo sprendimu. Mokytojai sklandžiai veda pamokas pilnoms klasėms, vaikai greitai ir lengvai perprato sistemą, pilnai įsitraukia į ugdymo procesą. Po darbo virtualioje mokykloje, po veiklų, toje pačioje sistemoje kas dieną į trumpą susirinkimą susirenkame ir visi mokytojai – aptariame dienos įspūdžius, naujus išbandytus įrankius, sėkmes ir iššūkius. Glaudus kolegų bendradarbiavimas itin naudingas, kai milžiniškus naujos informacijos kiekius mokytojai turi perprasti ir įsisavinti itin greitai,“ – pasakoja S. Šabanovas.
Suomijos švietimo konsultanto H. Naumeanen teigimu svarbiausia į šią situaciją žiūrėti pozityviai: „taip, mes pedagogai, dabar patiriame itin didelį spaudimą, jaučiame stresą, bet nepamirškime kokia tai unikali galimybė ir kiek naujo galime dabar išmokti, išbandyti ir pritaikyti!”
Virtualaus ugdymosi principai
„Per keletą savaičių ugdymo modelis pas mus susiformavo derinant individualias užduotis ir savarankišką mokinių darbą su grupiniais skambučiais bei individualiomis konsultacijomis. Čia labai svarbus išankstinis mokytojo pasiruošimas,“ – teigia H. Naumeanen.
Sumaniai pasitelkiant nuotolinį mokymąsi ir technologinius įrankius, mes, mokytojai be ugdymo turinio įgyvendinimo tikslų, galime ypač sėkmingai ugdyti mokinių bendrąsias kompetencijas – tokias kaip mokėjimo mokytis, komunikavimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo. O taip pat lavinti tokias savybes, kaip atsakomybė už savo mokymąsi, dėmesingumas, laiko planavimas ir kitas, pasakoja Šiaurės licėjaus ugdymo vadovas dr. Simonas Šabanovas.
Per šias tris darbo savaites „Šiaurės licėjuje“ pastebėjome, jog siekiant, kad virtualus mokymasis iš tiesų būtų efektyvus ir atneštų kuo didesnę naudą svarbu atkreipti dėmesį į jo organizavimo ypatumus. Pasirinkus nuotolinio mokymosi įrankius, kuriuose galima derinti mokinių „video konferencijų“ organizavimą su personalizuoto bendravimo galimybėmis, reikėtų nepamiršti ir bendrųjų etiketo susitarimų, būdingų virtualiam darbui. Pirmiausia turime su mokiniais susitarti:
Dėl bendravimo bendrose ar grupinėse video veiklose taisyklių: susitarkime, kaip kreipsimės, jei norime ką nors pasakyti ar paklausti, kada būsime įsijungę kameras ar mikrofonus, koks „ženklas“ visus sukaups ir pan.;
Dėl pokalbių raštu etiketo: siekiame rašyti taisyklingai, neiškraipome žodžių, naudojame lietuviškus rašmenis;
Dėl laiko planavimo: stebime tvarkaraščius, jei reikia jungtis prie bendro pokalbio, pasiruošiame jam keliomis minutėmis anksčiau;
Dėl priemonių, darbo vietos pasirengimo: netoliese turime tik reikalingas priemones, palaikome tvarkingą, jaukią darbo vietą su tinkamu apšvietimu;
Dėl internetinio saugumo: saugiai naršome žinomose arba mokytojo nurodytose internetinėse svetainėse, saugome savo privačia informaciją, atsisiunčiame tik „saugius“ failus;
Dėl darbo – poilsio režimo: susitariame pertraukų metu nenaudoti „ekranų“, atliekame iš anksto pasirinktas mankšteles ar fizinio aktyvumo pratimus, užkandžiaujame.
