– Papasakokite, kas tai per programa „Vaikų žemė“?

– Tai yra vaikų literatūros pažinimo programa, kurią prieš trejetą metų įkūrė nevyriausybinė organizacija „Mokyklų tobulinimo centras“. Tai jau 20 metų veikianti organizacija, ieškanti inovatyvių būdų ir metodų, kuriuos galima būtų taikyti mokyklose. Jie jau dešimt metų vykdo programą „Renkuosi mokyti“, kuri kviečia jaunus žmones prisijungti prie švietimo bendruomenės. Prieš kelis metus buvo nuspręsta, kad būtų gerai turėti kažkokią veiklą, kuri sietųsi tiesiogiai su vaikais. Nes „Renkuosi mokytis“ dirba daugiau su mokytojais ir mokyklų vadovais. Problema, kuri egzistuoja iki šiol, yra ta, kad mažėja vaikų susidomėjimas literatūra. Atsiranda kitų dalykų, ką vaikai nori veikti. Pagalvojome, kad būtų smagu įsteigti tokį projektą, kur literatūra būtų pristatoma įvairiais, interaktyviais, žaidybiniais būdais. Tokiu būdu gimė „Vaikų žemė“, kuri organizuoja du festivalius vaikams: vienas vyksta Vilniaus mokytojų namuose, tai – „Vaikų knygų sala“, o kitas vyksta Anykščiuose Dainavo slėnyje birželio mėnesį, šiemet nevyks, nukelsime į rugpjūtį. Tai festivalis po atviru dangumi vaikams.

Jei aplinkoje yra skaitantys suaugę, tai ne garantija, bet didesnė tikimybė, kad vaikas irgi skaitys
Justinas Vancevičius

– Dabar siūlote susitikimus su autoriais internetu, tiesa?

– Taip. Kol dar nebuvo karantino, turėjome susitikimus klasėms gyvai su autoriais, dabar paprašėme autorių prisijungti prie „Vaikų literatūros savaitės“, kuri vyksta nuo balandžio 2 iki 9. Į šį kvietimą atsiliepė daugiau nei 20 kūrėjų, rašytojų ir iliustratorių. Kasdien iki balandžio 9 dienos vykdomi susitikimai internetu. Pirmieji sulaukė didžiulio susidomėjimo, darome juos naudodami Zoom aplikaciją, prie vieno susitikimo gali prisijungti ne daugiau kaip 100 žmonių. Pagalvojome, kad ir tai yra daug, nes norėjosi tokio asmeniškesnio santykio. Bet kambarys užsipildo labai greitai. Visą informaciją apie tai galima rasti mūsų Facebooke paskyrose: Vaikų literatūros savaitė arba Vaikų žemė, arba puslapyje vaikuzeme.lt. Galvojame, kad jei neduok Dieve ši situacija užsitęstų, nors tikiuosi, kad taip nenutiks, tuomet tokius susitikimus pritaikysime klasėms. Kviesime klases jungtis prie tokių įdomių pamokų su rašytojais ir knygų kūrėjais. Nes literatūra gali padėti pažinti ir kitus dalykus, ne tik lietuvių kalbą. Pavyzdžiui, tokia rašytoja Gina Viliūnė yra išleidusi knygą apie du ruoniukus, kurie keliauja po Baltijos jūrą. Tai būtų puiki medžiaga gamtos pažinimo pamokai. Mes tikime, kad literatūros kūriniai gali padėti ir kitų pamokų metu.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

– Pats pokalbio pradžioje užsiminėte, kad šiandien vaikai turi kitų užsiėmimų, vietoj knygų skaitymo. Tai kaip sudominti vaikus literatūra?

– Jei žmogus nenori kažko daryti, sunkiai jį priversi. Prievarta nepadės. Su knyga pažindinti žmones reikia nuo ankstyvo amžiaus ir mes tikime, kad pagrindinis būdas – pavyzdys artimoje aplinkoje. Jei aplinkoje yra skaitantys suaugę, tai ne garantija, bet didesnė tikimybė, kad vaikas irgi skaitys. Kita problema, kuri atsiranda mokykloje, kad literatūra tampa įrankiu, kurį būtina pažinti tam, kad išlaikytum egzaminą. Bet tai nėra jos tikslas. Tai meno rūšis, kuri padeda pažinti save ir pasaulį. Mokslininkai yra ištyrę, kad užtenka vos 15 minučių pabūti su vaiku ir paskaityti, kad būtų rezultatas.

Žinoma, visa tai veikia jaunesniame amžiuje. Vyresniame atsiranda kitų būdų, vaikai klausosi podcast'ų, žiūri Youtube video, TikTok'us ir pan., tai yra normalu, tai normalus pasaulio pažinimo procesas. Kiek knyga liks jų gyvenime, priklauso nuo šeimos. Be to, labai norėtųsi, kad mokykloje požiūris į knygą keistųsi, nes mokykla yra ta vieta, kur mokiniai praleidžia daug laiko. Ir jei ten atsirastų mažiau akademinis, bet daugiau kultūrinis požiūris į literatūrą, gal ir tas skaitymas įgytų kitų prasmių. Nes paauglystėje, nepaisant visko, žmonėms labai svarbu pasikalbėti su kitais. Jei mokykloje, perskaičius Selindžerio knygą arba „Vakarų fronte nieko naujo“, būtų galima pakalbėti apie tai, ką tu perskaitei, bet ne tik iš akademinės pusės, o savižinos, galbūt tai padėtų susidraugauti su knygomis ir neskaičiuoti tų puslapių. Nes yra vaikų, kurie bijo eiti į mokyklą, nes neperskaitė reikiamo skaičiaus puslapių. O tai tiesioginis meilės knygai žudymas.

Skaitymas vaikui
Foto: Shutterstock

– Bet ar paauglystėje yra vilties, kad vaikas susidomės literatūra?

– Sunku pasakyti. Viskas priklauso nuo žmogaus. Kuo jis domisi. Gal jis pradės domėtis raketų konstrukcijomis ir pradės skaityti tuos dalykus. Aš noriu tikėti, kad jauni žmonės skaito apie tai, kas jiems yra įdomu.

– Kiek tėvai turėtų kištis į tai, ką vaikas skaito?

– Tai priklauso nuo amžiaus. Jaunesniems vaikams, žinoma, galima patarti. Vyresni jau norės skaityti tai, apie ką girdėjo kalbant bendraamžius. Bet suaugusieji turėtų domėtis ir žiūrėti, kurios knygos gali turėti didesnę vertę. Tam gali padėti puslapis ibbylietuva.lt, kur galima rasti rekomendacijas pagal amžių, kurios knygos yra vertos. Tas rekomendacijas sudaro profesionalai. Taip pat galima pasikonsultuoti bibliotekoje. O vyresnieji vaikai jau turi savo nuomonę, todėl jiems gali kažką nebent rekomenduoti.