Tarptautiniame penkiolikmečių tyrime PISA 2018 m. apklausti 6885 mokiniai iš 364 mokyklų. Penkiolikmečiai pasirinkti sąmoningai, nes ši amžiaus riba susijusi su bręstančiais esminiais jaunuolio pasirinkimais – tęsti mokslus bendrojo ugdymo mokykloje, pereiti į profesinę mokyklą ar žengti į darbo rinką. Tyrime, greta kitų reikšmingų aspektų, atkreiptas dėmesys, kiek vėlavimas į pamokas ir pamokų praleidinėjimas veikia mokinių pasiekimus.
Apklausus Lietuvos mokinius, ar per pastarąsias dvi savaites iki tyrimo jie nevėlavo į pamokas, paaiškėjo, kad tik 50 proc. šalies penkiolikmečių į pamokas spėdavo laiku. Pasak EBPO PISA valdybos narės dr. Ritos Dukynaitės, šioje srityje esame arti EBPO vidurkio, kuris siekia 52 proc. Toks aukštas vėluojančių mokinių procentas rodo, kad vėlavimas į pamokas yra ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio problema.
Punktualiausi mokiniai – Azijoje
Pagarba vyresniesiems ir griežta disciplina grįstos Azijos šalių mokyklos tyrime parodė puikių rezultatų visose tyrimų srityse. Pasauliniame kontekste mažiausiai į pamokas vėluoja Japonijos (vos per 10 proc.), Pietų Korėjos, Honkongo, Singapūro, Makao ir Taivano mokiniai. Vakaruose mažiausiai linkę vėluoti Maltos ir Airijos mokiniai.
Kaimyninių šalių kontekste Lietuva neišsiskiria. Šiek tiek mažiau į pamokas vėluoja estai, čia 55 proc. mokinių į pamokas atvyksta laiku. Iš apklaustųjų Latvijoje ir Lenkijoje – nevėlavo 45 proc. Dažniausiai į pamokas vėluoja Pietų Amerikos, Kipro ir Ukrainos mokiniai.
Vėlavimas į pamokas tiesiogiai veikia mokinių rezultatus
Pasak dr. R. Dukynaitės, norint pasiekti, kad mokiniai gautų kokybišką ir visavertį išsilavinimą, pirmiausia jų tėvai, tačiau ir mokyklos, turi rūpintis, jog mokinys į pamokas nevėluotų bei jų nepraleidinėtų.
Kad tai svarbu, teigia pedagogai ir rodo tyrimų rezultatai. Jeigu Lietuvos mokinys bent kartą vėlavo į pamokas per dvi savaites iki tyrimo, jo skaitymo rezultatai krito nuo 494 taškų iki 466, matematinio raštingumo – nuo 494 iki 474, o gamtos mokslų – nuo 498 iki 474 taškų.
„Nors negalime daryti išvados, kad taškai krito vien tik dėl vėlavimo ar praleistų pamokų, pripažįstame – tai svarbu ir dėl mokymosi rezultatų, ir dėl mokinio atsakomybės supratimo bei įsipareigojimų laikymosi“, – sako dr. R. Dukynaitė.
Pasaulinė praktika: už nelankymą – ir baudos tėvams
Apžvelgdama, kaip į mokinių vėlavimą ir pamokų nelankymą reaguoja užsienio valstybės, dr. R. Dukynaitė išskiria kelias šalis: „Vengrijoje 2012 metais priimta tvarka nustato, kad vėlavimas ir pamokų nelankymas yra rodiklis, jog mokiniui reikia psichologinės paramos. Tad jei per nustatytą laiką mokinys praleido 50 ir daugiau pamokų, jam suteikiama švietimo pagalba, dirbama su tėvais, esant poreikiui įsikišti gali ir vaiko teisių apsauga“.
Panašiai dirbama ir Estijoje bei Suomijoje. Čia yra sukurti specialūs komitetai, kurie sprendžia rimtas mokinio nelankymo problemas. O pavyzdžiui Čekijoje pavėlavus 5–10 min. žymima kaip praleista pamoka.
Jungtinė Karalystė 1996 m. Švietimo įstatyme įtvirtino, kad nuo 5 iki 15 metų amžiaus jaunuoliai mokytųsi nuolat. Be to, septintame skirsnyje įtvirtinta, kad mokinys veiksmingai mokytis turi visą dieną.
„Šioje šalyje pabrėžiama, kad vaiko teisę į mokymąsi turi užtikrinti tėvai, mokykla ir vietos valdžia. Jei mokinio teisė į mokslą yra pažeidžiama, peržiūrima sutartis su mokymosi įstaiga, jo tėvams gali būti skiriamos baudos ir išskirtiniais atvejais – net baudžiamasis persekiojimas“, – dokumentą cituoja socialinių mokslų daktarė.
Vokietijoje taip pat yra numatyta galimybė skirti baudas tėvams, tačiau iki to daug pastangų išsiaiškinti ir įveikti vėlavimo ar nelankymo problemą įdeda socialiniai darbuotojai kartu su mokytojais. Jeigu vaikas susirgo ar gali vėluoti, tėvai prieš prasidedant pamokoms turi apie tai pranešti mokyklai. Jiems nepranešus ir vaikui pavėlavus daugiau nei 15 minučių, mokytojai visų pirma kreipiasi į tėvus ir nustato vėlavimo priežastį. Išimtiniais atvejais vaiką iš namų į mokyklą gali pristatyti policija.
Kanadoje, kur asmenys gali gauti vairavimo teises nuo 16 metų, dėl prasto mokyklos lankomumo mokiniui gali būti laikinai atimamos vairuotojo teisės, gali įsikišti teismas, jei mokinys jaunesnis – vaiko teisų tarnybos.
Lietuvoje – įstatymų spraga
Pasak „Saulės“ privačios gimnazijos direktorės Irenos Baranauskienės, priežasčių, kodėl Lietuvoje tiek daug praleistų pamokų ir vėluojančių į pamokas vaikų, yra ne viena, tačiau svarbiausia – visuomenės kultūra bei požiūris į švietimą, vaiko teisėtus poreikius. Lietuvos Konstitucija nustato, kad vaikai iki 16 metų privalo lankyti mokyklą, tačiau neapibrėžia, kokios pasekmės jų ar tėvų laukia nesilaikant šio įstatymo.
„Kiekviena mokykla Lietuvoje dabar pasirašo sutartis su mokiniais ir jų tėvais, tačiau mūsų šalyje tai yra dar pakankamai naujas dalykas. Šiose sutartyse retai kada apibrėžiami mokinių vėlavimo ar nelankymo sprendimo būdai, atsakomybės ir pasekmės.
Konstitucijoje nustatyta, kad asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas. Kartais tėvams reikia pagalbos įgyvendinant šią prievolę. Akivaizdu, kad sudėtingais atvejais turi gerai veikti švietimo ar socialinės pagalbos sistema. Ši situacija šalyje po truputį gerėja, mokyklose ar regionuose atsiranda daugiau socialinių pedagogų, psichologų, taikomos veiksmingos prevencinės programos. Vis dėlto, kai reikia paisyti kiekvieno mokinio poreikių, kai vienoje klasėje mokosi skirtingų gebėjimų, patirties ar sveikatos būklės mokiniai, specialistų šioje srityje dar trūksta“, – komentuoja dr. R. Dukynaitė.
Tėvai kratosi atsakomybės už vaikų vėlavimą ir pamokų praleidinėjimą
I. Baranauskienės nuomone, situacija Lietuvoje tampa vis mažiau kontroliuojama. Mokinių tėvai mano, kad jų vaikų žinios, gebėjimai ir motyvacija priklauso tik nuo mokyklos, tačiau pamokų metu mokiniai laiką leidžia mieste, prekybos centruose, kavinėse. Direktorė pastebi, kad pamokų nelankymas šalies mokyklose tik dar labiau išaugo, atsisakius pažymų dėl praleistų pamokų ligos atveju.
„Mūsų gimnazijoje be tėvų žinios mokiniai pamokų nepraleidinėja. Tėvai visada žino, kur yra jų vaikai. Lankomumo problemų esame turėję ir dar kažkiek turime, bet tai ne mokinių, o tėvų problema. Tėvams yra „nepatogu“ atvežti vaiką 8 val. į mokyklą, nes tuo metu mieste kamščiai. Būtent kai kurie tėvai negali suprasti, kodėl negalima leisti vaikui prieš atostogas penktadienį neateiti į mokyklą. Dar atsiranda kelios šeimos, kurios slidinėti keliauja per mokslo metus.
Tokioms šeimoms siunčiame įspėjimus, kad jie pažeidžia du LR įstatymus: LR Švietimo įstatymą ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Stebime situaciją ir, jei tėvai į šiuos įspėjimus nereaguoja vienus, antrus metus, informuojame Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą. Už visas praleistas pamokas mokiniai privalo atsiskaityti“, – pasakoja „Saulės“ gimnazijos vadovė.
Dr. R. Dukynaitė mano, kad situaciją Lietuvoje turime keisti visi kartu: „Galbūt mūsų visuomenė yra pavargusi nuo visokių reglamentų, taisyklių, instrukcijų, todėl gana atlaidžiai žiūri į, rodos, tokią menką problemą kaip pamokų lankymas ar vėlavimas į jas. Dalis šeimų nemato jokios problemos, lanko ar nelanko pamokas jų vaikas. Atsakingos šeimos ir rūpestingi pedagogai sunerimę dėl atsainaus požiūrio į pamokų lankymą.
Neįtikėtina, gal skubėjo, neatidžiai įsiskaitė į pateiktus klausimus, bet dviejų trečdalių dalyvavusių tyrime mokinių mokyklų vadovų mano, kad vėlavimas ir pamokų praleidinėjimas be pateisinamos priežasties netrukdo arba mažai trukdo mokymui. Manyčiau, į visa tai požiūris turi keistis ne tik mokyklose, bet ir visuomenėje, kuriama aukštesnė bendradarbiavimo tarp mokyklos ir šeimos kultūra. Mokykloje gali būti sunku mokytis, bet turėtų būti įdomu, prasminga. Mokykloje kiekvienas mokinys turėtų patirti pažinimo džiaugsmą, išgyventi atradimus, sėkmę, susitvarkyti su pralaimėjimais, išmokti įveikti sunkumus“.
