Šioje knygoje rasite arti šimto pradinukų tėvams ir mokytojams aktualių temų, pagardintų autentiškomis istorijomis iš pačios dr. A. Landsbergienės gyvenimo auginant savo vaikus. Iš savo šeimos atsinešusi įsitikinimą, kad mokomės ir turime mokytis visą gyvenimą, kad reikia kaupti patirtis, kuo daugiau keliauti, skaityti ir nuolat plėsti savo galimybių ribas, o svarbiausia – nepailsti svajoti, autorė viliasi, kad „Pradinukų abėcėlė“ bus pagalbininkas tėvams ir atsakys į bent keletą iš begalybės kylančių klausimų. Nuramins. Suteiks vilties. Įkvėps.

Autorės ir leidyklos sutikimu dalinamės netrukus pasirodysiančia knygos ištrauka apie amžiaus tarpsnius ir kas vyksta vaiko gyvenime pradėjus lankyti mokyklą.

Kas vyksta vaiko gyvenime nuo 6 iki 11 metų

Kiekvieno vaiko raida yra ne tik būdinga konkretaus amžiaus vaikui, bet ir unikali, kompleksinė, sudėtinga. Negalime tiesiog besti pirštu ir sakyti, kad mūsų vaikas – tipinis aštuonmetis. Gali būti, kad jo socialinė raida būdinga aštuonerių metų vaikui, tačiau kognityvinė – lenkia bendraamžius arba atvirkščiai – atsilieka. Arba jis turi puikių šio amžiaus tarpsniui būdingų emocinių gebėjimų, tačiau jo fizinė raida – netipinė. Be to, kiekvieno vaiko raidą veikia kontekstas, kuriame jis auga, tad genetinis užtaisas toli gražu nėra viskas.

Todėl taip svarbu išmanyti visą skirtingų amžiaus tarpsnių ypatumų kompleksą. Tik tuomet galėsime suprasti, kas būdinga aštuonerių metų vaikui, bet taip pat atsižvelgti į septynerių bei devynerių metų tarpsnių ypatumus.

Kontekstas yra be galo svarbus vaiko raidai. Amžiaus tarpsnių ypatumai, apie kuriuos kalbu šiame skyriuje, nėra akmenyje iškaltos taisyklės: jie kalba apie tendencijas ir tam tikrus standartinius lūkesčius konkretaus amžiaus vaikui, tačiau raidos ribos yra plačios, ypač pradinėje mokykloje. Tik gerai išmanydami amžiaus tarpsnių ypatumus galėsime spręsti, dėl ko dar neverta jaudintis, o kada jau verta susirūpinti ir kreiptis pagalbos ar patarimo į specialistus. Kaip ne kartą kartoju šioje knygoje: visada yra geriau pasitarti, negu ignoruoti, be to, kuo anksčiau vaikui suteikiama pagalba, tuo geriau. O kas nenori, kad vaikui būtų geriau?!

Austėja Landsbergienė
Foto: Organizatorių nuotr.
Deja, daugelis mažųjų, per anksti atsisėdusių į pradinės mokyklos suolą, susiduria su sunkumais, patiria nemažai streso ir tiek pat jo sukelia mokytojams
Asutėja Landsbergienė

Šešeri metai

Pagrindinė dilema, su kuria susiduria daugelio šešiamečių tėvai – ar mano vaikas jau pasirengęs eiti į pirmą klasę? Tėvai, trokštantys, kad vaikas kuo anksčiau pradėtų lankyti mokyklą, dažnai akcentuoja jo akademinius pasiekimus: mažylis jau skaito, rašo ir puikiai skaičiuoja. Tačiau neretai pamirštama, kad vis dėlto kur kas rimtesnis svertas šiame amžiuje yra socioemociniai gebėjimai. Deja, daugelis mažųjų, per anksti atsisėdusių į pradinės mokyklos suolą, susiduria su sunkumais, patiria nemažai streso ir tiek pat jo sukelia mokytojams. Todėl šį svarbų sprendimą reikėtų priimti tik gerai pasvėrus ir įvertinus konkretaus vaiko kontekstą ar net pasitarus su vaiko raidos specialistais.

Fizinė raida

Šio amžiaus vaikų stambioji motorika jau gana pažengusi. Jie gali bėgti į visas puses, šokti, voliotis, perkelti svorį nuo vienos kojos ant kitos, pasižymi neprasta koordinacija. Kiek sunkiau jiems sekasi mesti ir gaudyti, spirti ir pataikyti. Tačiau visi šie įgūdžiai greitai lavėja, jei lanko sporto būrelį, jei su jais nuolat užsiimama, jei dažnai žaidžia aktyvius žaidimus.

Vaikams, kurie nelanko jokio sporto būrelio, nedūksta kieme, nevažinėja dviračiu, būdinga kur kas lėtesnė fizinė raida. Tad turime suprasti, kad vien rūpintis vaiku neužtenka – jis turi nuolat aktyviai judėti. Beje, pati geriausia sporto ir žaidimų aikštelė yra miškas, kur daug nusvirusių medžių šakų ir nežinomybės, priešingai nei kiemo žaidimų aikštelė, kur viskas aišku ir įprasta.

Emocinė raida

Šešiamečiai mėgsta parodyti, ko išmoko ir ką atliko puikiai. Jie jau geba atpažinti vieną ar kitą emociją ją vos pajutę, o ne tada, kai praranda savitvardą. Šiame amžiaus tarpsnyje emocijų spektras išsiplečia nuo „linksmas“ ir „liūdnas“ iki „pavydus“, „sunerimęs“, „kantrus“, „išsigandęs“ ir pan. Apskritai šešiamečiai, šiek tiek padedant suaugusiesiems, jau gali įvardyti didžiąją dalį emocijų.

Knyga „Pradinukų abėcėlė tėvams ir mokytojams”
Foto: Organizatorių nuotr.

Šio amžiaus vaikai vis geriau geba dalytis, tačiau vis dar neretai įsivelia į santykių dramas: „Tu man nebesi geriausia draugė, aš su tavimi išvis nebedraugausiu!“ Todėl šešiamečiams svarbu justi stabilumą ir rutiną namuose. Jie turi žinoti, kad nubudę rytą išsivalo dantis, apsirengia, papusryčiavę važiuoja į mokyklą, ten juos pasitinka mokytojas, kuriuo jie pasitiki, o vakare grįžta pas mylinčius tėvus. Ryšys su suaugusiaisiais šiame amžiaus tarpsnyje yra be galo svarbus.

Šio amžiaus vaikai vieną dieną gali atrodyti labai savimi pasitikintys, o kitą – slėptis mamai ar tėtei už nugaros. Eiti į svečius be tėvų jiems vis dar yra rimtas žingsnis paliekant komforto zoną. Tėvai gali tik paskatinti vaiką pasiūlydami jam pamėginti ir patikindami, kad juo visiškai pasitiki.

Šešiamečiai jau pradeda reikšti įvairių pageidavimų, pavyzdžiui, kaip norėtų rengtis, kaip susišukuoti plaukus ar kaip valytis dantukus. Ir tegu jie tai daro! Žinoma, visada turime būti šalia, kai jiems prireikia pagalbos – juk vis dėlto jiems dar tik šešeri.

Socialinė raida

Vaikų gyvenime atsirandant vis daugiau emocinio stabilumo, jų draugystės tampa kiek kompleksiškesnės ir sudėtingesnės. Svarbu, kad jie turėtų galimybę draugauti su bendraamžiais, susitikti su jais, pasisvečiuoti ir taip mokytis, kad kiekvienoje šeimoje galioja kiek kitokios taisyklės, kad su aplinkiniais reikia elgtis pagarbiai, mandagiai, kad negalima skaudinti kitų.

Šešiamečiams svarbu suprasti, kas yra teisinga, o kas – ne. Jie tiesiog pasiunta, jei kas nors nesilaiko taisyklių. Šio jų teisuoliškumo nereikėtų stabdyti, net jei kartais atrodo, kad vaikas nuolat skundžia kitus. Įsiklausyti į vaiko žodžius gebantis suaugęs žmogus visada galės atskirti, kas yra skundikas, o kas – teisybės ieškotojas.

Šiame amžiuje vaikai nori viską daryti tobulai ir piktinasi, kai nepavyksta. Atrodo, jiems egzistuoja tik balta ir juoda, tik teisinga arba neteisinga
Austėja Landsbergienė

Šiame amžiuje vaikai nori viską daryti tobulai ir piktinasi, kai nepavyksta. Atrodo, jiems egzistuoja tik balta ir juoda, tik teisinga arba neteisinga. Kol kas visų kitų atspalvių jų spalvų paletėje dar nėra.

Sunerimti vertėtų tuomet, jei matome, kad vaikas be galo jaudinasi kaskart, kai reikia eiti į darželį ar mokyklą, jei niekada nenori išsiskirti, jei negeba susirasti draugų, nemoka sekti nurodymų, jei nenori ir nemoka užrašyti savo vardo, net nebando skaityti ir absoliučiai nekontroliuoja savo emocijų.

Kiekvieno vaiko raida – natūrali ir sudėtinga. Tad kalbant apie konkretų vaiką reikėtų matyti ir konkretų paveikslą. Jei šiandien vaikas ko nors nemoka, tai tikrai nereiškia, kad niekada neišmoks. Turėkite kantrybės!

Austėja Landsbergienė
Foto: Organizatorių nuotr.

Kognityvinė raida

Šešiamečiai pamažu mokosi dalyvauti struktūrizuotose veiklose. Jiems svarbios įvairios patirtys, jie mėgsta eiti į žygius, iš kaladėlių statyti namus, fantazuoti ant popieriaus lapo – taip – žaisdami – jie mokosi. Moksliniai tyrimai rodo, kad būtent toks ir turėtų būti ugdymo bei ugdymosi procesas priešmokyklinėje ir pirmoje klasėje – įtraukiant kuo daugiau žaidybinių elementų.

Šio amžiaus vaikai be galo smalsūs, užduoda begalę klausimų, jiems viskas įdomu ir nuolat reikia suaugusiųjų pagalbos – ir ieškant atsakymų, ir paaiškinant žaidimo ar elgesio taisykles.

Šešiamečių kalba jau kur kas labiau pažengusi nei ikimokyklinukų, tačiau jiems dar ne visada pavyksta įvardyti juos užplūstančias stiprias emocijas. Kalba – visa ko pagrindas, todėl patarčiau nuolat stebėti ir taisyti jų kalbėseną, jei nėra taisyklinga. Jeigu matote, kad vaikas nuolat susiduria su sunkumais, nebijokite kreiptis į logopedą – dauguma bėdų įveikiamos su specialisto pagalba, ypač jei iššūkiai laiku pastebimi, įvardijami ir prasideda darbas.

Penkerių metų vaiko gyvenime atsiveria vadinamasis skaitymo langas, tad šešerių jis jau puikiai gali mokytis skaityti. Žinoma, nereikia perspausti, palengva įveskite vaiką į skaitymo pasaulį. Jei skaityti jis pradėjo dar penkerių, sulaukęs šešerių jau pamažu ims suprasti, ką perskaitė. Tačiau nenusiminkite, jei jūsų šešiametis dar išvis neskaito. Kiekvienas vaikas, kaip ir jo raida, be galo individualus.

Tokio amžiaus vaikas bent jau turėtų žinoti, kad raštą galima perskaityti, atpažinti dažnai matomus užrašytus žodžius, mokėti užrašyti savo vardą. Pasistenkite, kad jo aplinkoje būtų kuo daugiau rašto, skaitykite vaikui eilėraščius, kartu vartykite komiksų knygeles, darykite viską, kad būsimasis pirmokas kuo labiau pamiltų raštą ir imtų juo mėgautis.

Šio amžiaus vaikai mėgsta istorijas, net nemokėdami rašyti improvizuoja ir gali prirašyti ištisus lapus kardiogramą primenančių raštų. Kai kurie kopijuoja raštą iš knygų. Jie ima suprasti, kad istorijos gali būti apipintos įvairiausiais žodžiais, epitetais, metaforomis.

Austėja Landsbergienė
Foto: Organizatorių nuotr.

Šešiamečiai jau gali suskaičiuoti iki šimto, suprasti lyginius ir nelyginius skaičius, spręsti nesudėtingas sudėties ir atimties užduotis, atpažinti geometrines figūras, jie geba klausytis, sekti instrukcijas ir visai neblogai orientuojasi erdvėje.

Tačiau vaikų mintys vis dar sklando tarp realybės ir įsivaizduojamo pasaulio, jie dar ne iki galo nusileidę ant žemės. Vis dar gali suteikti žmogiškų savybių gyvūnams, pavyzdžiui, sakydami: „Žiogas galvoja, kad nori mane užpulti“ arba „Drugelis turi blakstienas“, arba „Šita boružėlė šypsosi“. Iš tokių pasakymų ne reikėtų šaipytis, o padėti vaikams įvardyti ir objektyviau pajusti juos supantį pasaulį. Tai svarbi ugdymo dalis, neatsiejama nuo realių patirčių. Tyrinėti pasaulį jiems tikrai įdomu, todėl šio amžiaus vaikams patinka žaisti su jaunųjų mokslininkų rinkiniais, statyti namus skruzdėlėms, auginti augaliukus ar kristalus – visa tai galima drąsiai įtraukti į dovanų sąrašus.

Šešiamečiams svarbi saviraiška. Jie patys mano, kad gali ir piešti, ir groti, ir šokti, ir yra puikūs dainininkai. Jie drąsiai sės prie pianino ir ims skambinti, net jei iki šiol nė karto nebuvo groję.

Tad šešeri – puikus laikas bandyti ir ieškoti, kas vaiką iš tiesų sudomintų. Kartais tėvai visai be reikalo užstringa ties vienu būreliu ir įkyriai stumia vaiką nuo pat mažens kryptingai siekti, pavyzdžiui, smuikininko karjeros. Manau, neturėtume apriboti mažųjų pasirinkimo laisvės, reikėtų skatinti juos išbandyti kuo daugiau.

Apie tai kas vyksta su septynmečių, aštuonmečių, devynmečių, dešimtmečių ir vienuolikmečių socialine, kognityvine, emocine ir fizine raida skaitykite knygoje „Pradinukų abėcėlė tėvams ir mokytojams”. Knygą geriausiomis išankstinėmis sąlygomis galite užsisakyti čia: https://tylosknygynas.lt/products/pradinuku-abecele-tevams-ir-mokytojams, o daugiau apie knygą skaitykite čia: http://www.pradinukuabecele.lt